Lenkijos meteorologijos tarnyba paskelbė saugos įspėjimus didžiojoje šalies dalyje, nes šią savaitę temperatūra toliau kris. Maždaug 2 200 namų ūkių buvo be elektros šalies šiaurės rytuose, ten buvo atšauktos mokyklų autobusų paslaugos. „Dėl šalčio kilo problemų su transportu į mokyklas“, – naujienų agentūrai PAP sakė regiono vyriausybės atstovas Krzysztofas Guzekas.

Latvijoje, antrame pagal dydį šalies mieste Daugpilyje, užregistruota 29,5 laipsnio šalčio, sinoptikai prognozuoja panašias arktines sąlygas visą savaitę.

Vengrijos nacionalinė meteorologijos tarnyba perspėjo, kad iki penktadienio ir šeštadienio vėjo gūsiai šiaurės rytuose gali siekti iki 90 km/h, o temperatūra kai kuriose vietose nukris iki 12 laipsnių šalčio.

Smarkus beveik 100 km/h greičio vėjas kai kuriose šalies vietose nuplėšė stogus, ant kelių nuvertė medžius, išvertė elektros stulpus ir nutraukė elektros linijas. Vengrijos valdžios institucijos perspėjo ypač pasirūpinti, kad dideliame šaltyje nebūtų palikti augintiniai ar gyvūnai prieglaudose, taip pat ir benamiai gyvūnai. „Temperatūra žemiau nulio gali kelti grėsmę mūsų augintiniams, todėl ypač svarbu, kad visi imtumėmės veiksmų šiuo laikotarpiu apsaugoti gyvūnus“, – sakoma už gyvūnų apsaugą atsakingo pareigūno Peterio Ovadi pareiškime.

Nukreipti skrydžiai

Pirmadienį Moldovoje be elektros buvo apie 22 tūkst. klientų, dėl stingdančio šalčio Kišiniovo oro uoste buvo atšaukti ir vėlavo skrydžiai. Sostinėje taip pat buvo sustabdytas viešasis transportas, mokyklos uždarytos iki ketvirtadienio. Dėl snygio buvo nukreipti du skrydžiai iš oro uosto Rumunijoje, rytiniuose regionuose buvo uždaryti pagrindinių kelių ruožai.

Vokietijos meteorologijos tarnyba pranešė, kad naktį temperatūra gali nukristi iki minus 15 laipsnių, tačiau pridūrė, kad tokia temperatūra sausį nėra neįprasta. „Neįprasta tai, kaip „karšta“ Vokietijoje buvo sausio pradžioje“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vokietijos meteorologijos agentūros atstovas Andreasas Walteris.

Metų pradžioje temperatūra pakilo didžiojoje šalies dalyje, Frankfurte buvo 17 laipsnių šilumos. „2018–2023 m. sausio mėnesiai iš tikrųjų buvo per karšti lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 1961–1990 m.“, – sakė A. Walteris.

Dėl ekstremalių oro sąlygų 60 km lenktynės buvo sutrumpintos penkiais kilometrais, tačiau šis sprendimas nieko nepakeitė – kai kurie slidininkai lenktynių metu stipriai nušalo galūnes.

Norvegijos transliuotojų korporacija (NRK) pranešė, kad tam tikrose maršruto vietose temperatūra siekė –28 laipsnius, todėl daugelis slidininkų buvo priversti pasitraukti iš lenktynių dar gerokai prieš finišą.

Švedų varžovas Michaelas Eklofas po lenktynių patyrė nušalimų traumas, dėl kurių jis susidūrė su nekroze. Slidininkui gali tekti amputuoti koją. Švedas teigė, kad dėl nepakenčiamo skausmo jis negali apsiauti batų.

Socialiniame tinkle „Instagram“ skaudžiais rungtynių padariniais pasidalijo ir Švedijos lygumų slidininkė Britta Norgren. „Ne visada pakanka, kad batai ir drabužiai būtų šilti ir šildytų pirštus. Mes turėtume labai gerbti šaltį“, – po šiurpti priverčianti nuotrauka rašė B. Norgen.

„Instagram“ nuotr.

Norvegijos sportininkas Andreasas Nygaardas po varžybų buvo nuvežtas į ligoninę – jam nustatytas antrojo laipsnio nušalimas. Tiesa, medikai informavo, kad galūnių amputuoti nereikės.

„Instagram“ nuotr.

Vienas iš labiausiai nukentėjusių sportininkų – Pontissalienas Thomas Joly. „Jam daugiausiai kentėjo savo rankose. Jis turi šešis sustingusius pirštus“, – situaciją komentavo kitas komandos narys.

„Franc-Comtois“ / „Savoyard“ komandoje labiausiai nukentėjo suomė Kati Roivas. „Mes bijojome kojų amputacijos“, – pasakojo itin sukrėstas šių lenktynių padarinių Pierre'as Tichitas, TDE prezidentas iš Mortuaco. 

„Gydytojai buvo susirūpinę, kad kai kurių pirštų kaulai nekrozavo. Galiausiai antradienio vakarą mums buvo pasakyta, kad amputacijos galima išvengti. Apėmė didelis, labai didelis palengvėjimas“, – teigė jis.