Lietuvos vadovas informavo, kad šią savaitę dalyvaudamas Europos Vadovų Taryboje jis aktyviai pritars Moldovos ir Ukrainos Europos Sąjungos kandidačių statusui, ir pažadėjo veiksmingą paramą Moldovos eurointegracijos kelyje.

„Iš savo patirties žinome, kad šalies kandidatės statusas suvienija visuomenę siekti spartesnio būtinų reformų įgyvendinimo, kad narystės perspektyva ne tik stiprina šalies demokratinius institutus, bet ir spartina jos ekonomikos pertvarką. Lietuva remia Jūsų lyderystę vedant Moldovą link narystės Europos Sąjungoje ir remia Jūsų šalies pastangas įgyvendinti visas stojimo sąlygas“, – sakė G. Nausėda.

Ketvirtadienį ir penktadienį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje turėtų būti priimtas galutinis sprendimas dėl kandidačių į ES statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai. Tokią rekomendaciją yra pateikusi Europos Komisija.

G. Nausėda su Moldovos vadove taip pat aptarė saugumo iššūkius regione, būtinybę mažinti Rusijos galimybes finansuoti jos karą Ukrainoje, kalbėjo apie solidarumą su Ukraina priimant karo pabėgėlius, europinius pabėgėlių paramos instrumentus.

Prezidentas pakvietė M. Sandu į Lietuvos valstybės dienos iškilmes Vilniuje.

„Mums nereikia surogatinio ES kandidatės statuso, kuris rodo, kad su Ukraina elgiamasi kaip su antrarūše", – tviteryje parašė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ir pridūrė, jog tai tik žeidžia piliečių jausmus.

Dviprasmiškumas „kai kuriose ES sostinėse“, susijęs su Kyjivo galimybėmis įstoti į bloką, tik padrąsina Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, sakė D. Kuleba, turėdamas galvoje vasario 24 d. pradėtą Maskvos invaziją į Ukrainą.

Tai pirmi parlamento rinkimai nuo praėjusių metų pradžios, kai ši Balkanų šalis pakeitė savo pavadinimą, įtraukdama į jį žodį „Šiaurės“ ir taip užbaigdama dešimtmečius trukusį ginčą su Graikija.

Susitarimas sudarė sąlygas šaliai įstoti į NATO ir atvėrė galimybę įstoti į ES.

Tačiau kritikai vis dar piktinasi dėl nacionalinio identiteto dalies atsisakymo Graikijai nuraminti. Graikai reiškia išimtines teises į pavadinimą „Makedonija“, nes taip vadinasi vienas jos šiaurinis regionas.

Rinkimuose, kurių baigtis sunkiai prognozuojama, varžosi susitarimo su Graikija architektas, socialdemokratų lyderis, buvęs premjeras Zoranas Zajevas ir griežti susitarimo kritikai iš judėjimo VMRO-DPMNE.

Niekas tikriausiai nelaimės aiškios daugumos, todėl po rinkimų turėtų vykti sudėtingos derybos dėl koalicijos. Balsavimo rezultatų laukiama anksti ketvirtadienį.

Padėtį komplikuoja koronaviruso pandemija. Valdžia stengiasi stabdyti viruso plitimą ir nepadaryti daugiau žalos ekonomikai, jau judančiai recesijos link.

Mažiau nei 2 mln. gyventojų turinčioje Šiaurės Makedonijoje oficialiai užregistruota daugiau kaip 380 mirties nuo COVID-19 atvejų. Tai didžiausias mirties atvejų skaičius per capita Vakarų Balkanuose.

Rinkėjai su privalomomis kaukėmis laukė eilėse prie 5 val. Grinvičo (8 val. Lietuvos) laiku atidarytų rinkimų apylinkių sostinėje Skopjėje. Balsavimas truks iki 19 val. Grinvičo (22 val. Lietuvos) laiku.

Prognozuojamas mažas aktyvumas

Prieš šešis mėnesius atsistatydinus Z. Zajevui, šaliai vadovauja laikinasis ministrų kabinetas. Z. Zajevas atsistatydino sausį, norėdamas paruošti dirvą pirmalaikiams rinkimams, kai Europos Sąjunga nesutiko pradėti stojimo derybų su Skopje mainais į valstybės pavadinimo pakeitimą ir kitas reformas.

Kovo mėnesį bloko narės pagaliau uždegė žalią šviesą deryboms su Šiaurės Makedonija, bet šalis vis dar laukia jų pradžios datos.

Pirmalaikius rinkimus iš pradžių planuota surengti balandį, bet dėl pandemijos juos teko atidėti, tad toliau dirbo laikinoji vyriausybė, kuriai sunkiai sekėsi spręsti koronaviruso krizę.

Kylant antrai susirgimų bangai, nuogąstavimai dėl sveikatos gali nulemti mažesnį rinkėjų aktyvumą.

„Mums derėjo palaukti, kol ši krizė praeis“, – sakė Skopjės gyventojas Ostoja Garacas.

Z. Zajevas siekė akcentuoti savo sėkmingą darbą priartinant šalį prie Vakarų, bet nacionalistų opozicija dėl susitarimų su Graikija ir Bulgarija kaltina jį „išdavyste“.

„Zoranas Zajevas mums, makedoniečiams, tikrai yra košmaras, bet kai kuriems mūsų kaimynams jis yra ilgai laukta svajonė“, – per vieną kampanijos mitingą pareiškė nacionalistų VMRO-DPMNE lyderis Christijanas Mickoskis.

Analitikai sako, kad šios partijos sugrįžimas į valdžią galėtų pakenkti santykiams su kaimyninėmis šalimis ir komplikuoti būsimas derybas dėl stojimo į ES.

„Potenciali VMRO pergalė neigiamai paveiks ne tik ES kelią, bet ir bendrą šalies užsienio politiką“, – sakė Elena Stavrevska iš Londono ekonomikos mokyklos.

Vis dėlto daug rinkėjų yra nepatenkinti centro kairės socialdemokratais, kurie, kaip įsivaizduojama, „netesėjo kai kurių svarbių pažadų, įskaitant teisingumo reformas“, naujienų agentūrai AFP sakė E. Stavrevska.

Pandemijos nulemtas sulėtėjimas

Tuo metu etninių albanų Demokratinė sąjunga integracijai (DUI), nuo kurios tradiciškai priklauso jėgų pasiskirstymas, reikalauja, kad mainais į aljansą jos kandidatas užimtų premjero postą.

Ir Z. Zajevas, sudaręs aljansą su kita, mažesne albanų partija, ir Ch. Mickoskis atmeta šį reikalavimą, kurį vadina šantažu.

Tačiau neaišku, ar kuri nors pagrindinė partija galės užsitikrinti daugumą be DUI pagalbos.

„Daug rinkėjų gali nebalsuoti, be to, daug jų nėra apsisprendę (už ką balsuoti), todėl yra per daug nežinomųjų, kad būtų galima prognozuoti, ką atneš rinkimų diena“, – sakė E. Stavrevska.

Šalies laukia pandemijos nulemtas ekonomikos sulėtėjimas, kuris padidins vargus vienoje neturtingiausių Europos šalių, kur vidutinis mėnesio atlyginimas yra 420 eurų.

Daug šalies gyventojų jau prarado tikėjimą politine klase, kurios abi stovyklos nuolat kaltinamos korupcija.

„Turėdamas galvoje, kad nuo mano gimimo niekas nepasikeitė, (iš rinkimų) nieko nesitikiu“, – sostinėje sakė jaunas vyras Stefanas Micevskis.

Po penktadienį Briuselyje įvykusio susitikimo A. Vučičius Serbijos žiniasklaidai sakė tebesąs optimistiškai nusiteikęs dėl Serbijos įstojimo į ES.

„Esu įsitikinęs, kad galime pereiti į naują Serbijos ir ES santykių etapą, ir manau, kad iki 2026 metų būsime ES nare“, – teigė A. Vučičius.

Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen nebuvo tokia konkreti ir optimistiška ir pabrėžė nenutrūkstamo dialogo būtinybę.

„Po rinkimų (Serbijoje) reikalingas platus dialogas su visomis politinėmis jėgomis, kad būtų toliau įgyvendinamos reformos, kurios būtinos, norint priartinti Serbiją prie ES“, – tvirtino U. von der Leyen ir tuo pačiu pabrėžė, kad svarbu rasti sprendimą ginče su Kosovu, kuris 2008 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos.

„Dialogas su Kosovu ypač svarbus“, – sakė pirmininkė.

Derybos dėl Serbijos stojimo į ES prasidėjo dar 2014 metais. Serbijos konfliktas su Kosovu yra viena iš pagrindinių kliūčių Serbijai įstoti į ES.

Šalių kandidačių Juodkalnijos, Serbijos, Šiaurės Makedonijos ir Albanijos bei potencialių kandidačių Bosnijos ir Kosovo užsienio, vidaus reikalų bei ekonomikos ministrai siekia garantijų, kad kelias į narystę joms išlieka atviras, kai kuriems Europos lyderiams išreiškus abejonių dėl ES plėtros siekių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį pakartojo savo nuomonę, kad prieš priimdama naujas nares ES pirmiausia turi susitvarkyti padėtį savo viduje. Jis teigė, kad „nepritars jokiai plėtrai, kol nebus iš esmės įvykdyta institucijų reforma“.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius) ketvirtadienį susirinkusiems ministrams sakė, kad Vakarų Balkanų šalių priėmimas į ES prisidės prie stabilumo regione didinimo ir ES vertybių plėtros bei sklaidos didesnėje Europos dalyje.

„Be Vakarų Balkanų (šalių) Europa negali būti visiškai vieninga geografiniu ir geopolitiniu požiūriu“, – kalbėjo J. Czaputowiczius.

Penktadienį prie susitikimo dalyvių turėtų prisijungti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, britų ministrė pirmininkė Theresa May (Tereza Mei), Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis).

Ketvirtadienį M. Morawieckis susitiko su Kroatijos ministru pirmininku Andrejumi Plenkovičiumi ir aptarė Vakarų Balkanų integracijos į ES integracijos perspektyvų bei kitus klausimus.

Ministrų susitikimas vyksta Lenkijos vakariniame Poznanės mieste, nes Lenkija dabar pirmininkauja vadinamajam Berlyno procesui, turinčiam suartinti Vakarų Balkanų ir ES šalis. Vokietijos inicijuotas procesas turėtų padėti Vakarų Balkanų valstybėms siekti narystės ES, nors jokie terminai nėra nustatyti.