Po apžiūros – išvados
Klaipėdos Storoji liepa yra vieno kamieno, auga šalia Minijos gatvės, netoli sankirtos su Bijūnų gatve.
Liepos aukštis – 15 m, lapuotumas – 60–90 proc.
Oficialiai skelbiama, kad liepos kamieno apimtis turėtų siekti net 5,8 metro.
Tačiau jau prieš kelerius metus atsivėrusios kamieno kiaurymės kėlė įtarimų, kad medis yra plonesnis, nei rašoma, ir dargi – nestabilus.
Pasak Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovų, po pernykštės išsamios arboristų apžiūros pripažinta, kad Storoji liepa esanti prastos būklės, o jos gyvybingumas – vidutinis.
Tuo pat metu išmatavus kamieno storį, paaiškėjo, kad jis siekia tik 5 m 65 cm.
Tai buvo pernai, o visai neseniai nulūžo dar vienas Storosios liepos kamieno gabalas.
Tad šiemet veikiausiai jo storis sumažėjo dar keliolika centimetrų.
Nepaisant to, tai vis tiek yra pats storiausias ir vienintelis valstybės saugomas medis Klaipėdoje.
Mylėtojai ėmėsi gaivinimo
Liepos kamienas pūti pradėjo dar prieš dešimtmetį ar seniau, tuomet nežinia kas nusprendė kiaurymes užbetonuoti ir užkaišioti plytomis.
Gamtininkams pasipiktinus, šios barbariškos "plombos" buvo pašalintos, o prieš kelerius metus aplinkos apsaugos specialistai, susivieniję į Arboristų sąjungą, pasistengė, kad Storoji liepa būtų aptverta medine tvorele, sunkios jos šakos paremtos metaliniais įtvirtinimais.
Kaip tik tada Lietuvos arboristų sąjungos atstovai pastebėjo, kad liepos augavietė labai išsekinta, nes žmonės, grėbdami lapus, švariai tvarkydami aplinką, pažeidė natūralius dirvožemio atkuriamuosius procesus.
Natūralioje gamtoje po medžiais pūva lapai, mediena, tame puvime dalyvauja tam tikri mikroorganizmai, grybai, per kuriuos medžiai ir pasiima maistingąsias medžiagas.
Situacija: vienos seniausių Lietuvoje Klaipėdos Storosios liepos kamieno kiaurymės šiandien labiau primena negalią nei sveiką galingą medį, tačiau specialistai tikina, kad medžio būklė iš esmės yra stabili. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Specialistai pabrėžė, kad Storosios liepos aplinka išsekinta, sutrikdyta natūrali medžio mitybos grandinė, todėl šio įspūdingo lapuočio augavietė buvo aptverta, taip šį medį saugant nuo miesto ir žmonių įtakos.
Buvo teigiama, kad liepos gaivinimo procesas gali trukti net 10 metų.
Jei, neduok Dieve, nulūžtų Stelmužės ąžuolas, mes neskubėtume jo išbraukti iš saugomų objektų sąrašų.
Gydymo būdai – riboti
VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistas Vytautas Rukas patvirtino, kad pernai vėl buvo atliktas Storosios liepos įvertinimas ir konstatuota, kad medis yra prastos būklės, o jo gyvybingumas vidutinis.
"Nors kiek matau iš nuotraukų, pernai liepa neatrodė labai prastai. Jei dabar yra reikalas, galima būtų inicijuoti medžio tvarkymą. Storoji liepa priskirta buvusiai Pajūrio regioninio parko direkcijai, dabar tai yra Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija, kuri ir turėtų ja pasirūpinti. O tokių medžių senolių, kurie atrodo, kad tuoj nugrius, bet jie dar pergyvena ir ne vieną mūsų, Lietuvoje yra daug", – kalbėjo V.Rukas.
Specialistas teigė, jog galbūt reikėtų organizuoti arboristinį medžio tvarkymą, reikėtų, kad jį vėl apžiūrėtų specialistai.
Įvertinęs naujausias Storosios liepos fotografijas, V.Rukas daug nesistebėjo esamu vaizdu ir pridūrė, kad medį dar galima gydyti.
"Tik kamieno per daug neužlopysi. Dabar net puvinio valymas iš kamienų nėra praktikuojamas, nes taip pažeidžiama biocenozė ir dažnai padaroma netgi dar daugiau žalos. Medžio gydymo metodai paprastai būna šakų parėmimas arba vainiko suveržimas, kad lūždamos šakos neišplėštų kamieno dalies. Ir jeigu matoma, kad gresia medžio griūtis, sumažinama ir vainiko laja, nupjaunant kai kurias šakas, kad būtų mažesnis svoris. Kitokio gydymo medžiams, deja, nėra", – teigė V.Rukas.
Neskubėtų koreguoti sąrašų
Akivaizdu, kad Storoji liepa kasmet "liesėja" ir veikiausiai ateis toks metas, kai ji nebeatitiks valstybės saugomo botaninio paveldo objekto kriterijų.
"Kokiu atveju botaninis paveldo objektas gali būti išbrauktas iš saugotinų objektų sąrašų? Tada, kai nunyksta, nulūžta, sudega, perkūnui trenkus (nors tokių atvejų dar nebuvo), iš esmės, kai to medžio faktiškai nebelieka", – dėstė VSTT Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Laima Dabregaitė.
Vis dėlto specialistė pridūrė, kad net tokiu atveju nebūtų skubama koreguoti saugomų botaninių objektų sąrašo.
"Na, pavyzdžiui, jei, neduok Dieve, nulūžtų Stelmužės ąžuolas, mes neskubėtume jo išbraukti iš saugomų objektų sąrašų, nes jis ir gulėdamas ant žemės turėtų dar reikšmę. Nederėtų jo supjaustyti malkoms, nes žmonėms atvažiuoti pažiūrėti kad ir gulinčio Stelmužės ąžuolo vis tiek būtų įdomu", – įsitikinusi L.Dabregaitė.
Esą išbraukiama iš sąrašų tik tokiu atveju, kai medis visai sunyksta, bet net ir tada, VSTT specialistės manymu, galima būtų pastatyti lentelę su įrašu, kad čia buvo valstybės saugomas botaninis objektas.
L.Dabregaitės teigimu, medžiai iš saugomų botaninių objektų sąrašų gali būti išbraukti ir nenuvirtę, ir nesunykę, bet po peržiūros, kai paaiškėja, kad galbūt tas medis į sąrašą buvo įtrauktas be pagrindo.
"Pavyzdžiui, Rokiškio rajone yra įvardytas storiausias ąžuolas, iš kurio juokiamasi, bet medis neatitinka išskirtinai saugomų objektų kriterijų, nes pernelyg plonas, neišvaizdus, padžiūvęs. Tokiu atveju, kai per klaidą medis buvo įtrauktas į tuos sąrašus, po peržiūros jis gali būti išbrauktas iš saugotinų sąrašų", – dėstė L.Dabregaitė.
Sprendimas: Klaipėdoje yra dar penki medžiai, kurie 2006 m. buvo paskelbti miesto saugomais botaninio paveldo objektais. Tarp jų ir ąžuolai, augantys skvere šalia "Kančios" skulptūros ir bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Turi atitikti kriterijus
Pasak specialistės, saugotinų botaninių objektų sąrašai buvo pradėti pildyti prieš daugiau nei kelis dešimtmečius, dar 1960-aisiais.
"Jie buvo nuolat pildomi, bet pradžioje nebuvo nustatyta specialių kriterijų – kamieno storio, medžio aukščio, lajos dydžio ir gražumo. Paskui, kai tie kriterijai jau atsirado ir mokslininkai saugotinus medžius įvertino, paaiškėjo, kad kai kurie saugomi medžiai tų kriterijų neatitinka", – teigė L.Dabregaitė.
Storosios liepos kamieno irimas tikrai nėra geras dalykas, nes vieną dieną galbūt paaiškės, kad ji nebeatitinka nustatytų saugotino botaninio objekto reikalavimų.
Tokia teorinė tikimybė yra.
"Beje, medžio sveikumas – irgi vienas saugotino objekto kriterijų, bet palyginkime juos su garbaus amžiaus nusipelniusiais žmonėmis – profesoriais, aktoriais, kitais menininkais – nepaisant, kad jie, tarkime, ligoti, vis tiek yra gerbtini ir garbūs. Taip ir medžiai – jie seni, bet su savo kokybės ženklu, todėl, jei jie sergantys, negalime teigti, kad reikia imti ir nurašyti", – mano L.Dabregaitė.
Saugo ąžuolus ir uosį
Klaipėdoje yra vienintelis valstybės saugomas botaninis paminklas – Storoji liepa ir penki savivaldybės saugotini medžiai.
Prieš porą mėnesių miesto politikams vieningai pritarus, šie penki saugotini botaninio paveldo objektai – keturi ąžuolai ir uosis – gavo vardus.
Taip pat buvo nustatytos ir šių gamtos paveldo objektų teritorijos bei buferinės apsaugos zonos, tuo siekiant apsaugoti medžių aplinką ir uždrausti veiklą, darančią jiems neigiamą poveikį.
Medžiai dar 2006-ųjų vasarį buvo paskelbti miesto saugomais botaninio paveldo objektais.
To miesto paprašė VSTT.
Gegužę vykusiame miesto tarybos posėdyje paprastajam ąžuolui (lot. Quercus robur), augančiam Herkaus Manto g. 37, buvo suteiktas Plačiašakio ąžuolo pavadinimas.
Jo apimtis – 3,4 m, lajos plotis – 24 m, aukštis – 21 m, amžius – apie 200 metų.
Dar vienas paprastasis ąžuolas, augantis I.Simonaitytės bibliotekos kiemelyje, Herkaus Manto g. 25, gavo Bibliotekos ąžuolo pavadinimą.
Augalo kamieno apimtis – 3,15 m, lajos plotis – 23 m, aukštis – 18 m, amžius – apie 220 metų.
Tokio pat amžiaus ir aukščio, bet tik storesnis (apimtis – 3,55 m) ąžuolas, augantis šalia pastato Jaunystės g. 24, pavadintas Paupio ąžuolu.
Pats vyriausias jų gentainis (apie 240 metų amžiaus), augantis šalia paminklo "Kančia", S.Daukanto ir I.Kanto gatvių skvere, gavo Skvero ąžuolo pavadinimą.
Na, o paprastasis uosis (lot. Fraxinus excelsior), augantis šalia pastato Jaunystės g. 22G, pavadintas Storuoju uosiu.
Jo apimtis didesnė nei saugotinų ąžuolų ir siekia 4,3 m, lajos plotis – 23 m, amžius – apie 220 metų.
Nė vienas jų kol kas neviršija Storosios liepos apimčių.
Ir nepaisant, kad ji kasmet po keliolika centimetrų vis "suplonėja", panašu, kad veikiausiai dar negreit bus išbraukta iš valstybės saugomų botaninio paveldo objektų sąrašo.
