Liko sąrašo gale

Šią savaitę Statistikos departamento paskelbti duomenys atskleidė – sąmoningiausi yra ne Klaipėdoje studijuojantys jaunuoliai.

Pagal studentų, vakcinuotų bent viena skiepo doze, skaičių Lietuvoje pirmauja keturios prestižinės aukštosios mokyklos.

Tai Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (96 proc.), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (88 proc.), Vilniaus universitetas (87 proc.) bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (85 proc.)

Mažiausias procentas vakcinuotų studentų yra Balstogės universiteto Lietuvos filialo Ekonomikos-informatikos fakultete (33 proc.) bei Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje (45 proc.).

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius V.Stankevičius teigė, kad įstaigos darbuotojai pasiskiepiję beveik 90 proc.

Tačiau kitas klausimas – studentai. Dalis jų yra išplaukę į jūrą, todėl apie vakcinavimą duomenų tiesiog dar nėra.

„Kitų mokslo įstaigų studentai – kranto žmonės, dėl jų viskas aišku. O mūsų – dalis jūroje, ir sunku kol kas atsekti, kas skiepytas, kas – ne. Reikia turėti galvoje, kad mūsų įstaiga specializuota, bet mes situaciją stebime, esame susirūpinę ir tikrai darysime viską, kad vakcinuotų studentų būtų kuo daugiau. Dabar deriname, kad rugsėjo pirmomis dienomis prie mūsų įstaigos atvyktų skiepų autobusiukas ir skiepytų studentus“, – teigė V.Stankevičius.

Permainos: pandemijai vis neslūgstant, naujais mokslo metais aukštosiose mokyklose tiesioginis jaunimo bendravimas, kokiu bent trumpam galėta džiaugtis dar šios vasaros pradžioje vykusių diplomų teikimo šventėje, veikiausiai bus sunkiai įmanomas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

„Esame už skiepus“

Socialinių mokslų kolegija, kuri savo filialą turi ir Klaipėdoje, taip pat viena tų mokslo įstaigų, kurioje pasiskiepijusių studentų yra mažiausiai (49,6 proc.).

Įstaigos vadovė Viktorija Palubinskienė pabrėžė, kad studentai yra laisvi žmonės, jie turi apsisprendimo teisę skiepytis ar ne, o institucija priima jų apsisprendimą.

„Bet mes patys aiškiai deklaruojame savo poziciją. Esame už skiepus, už viruso suvaldymą. Ir vakcina kol kas yra vienintelė priemonė suvaldyti tą riziką. Tačiau daryti tiesioginę įtaką suaugusių žmonių sprendimams mes neturime jokios teisės. O įgyvendindami studijas, laikysimės visų Vyriausybės numatytų reikalavimų tiek kontaktiniam, tiek nuotoliniam, tiek hibridiniam mokymui ir derinsime visas skirtingas mokymo formas“, – teigė V.Palubinskienė.

Ji akcentavo, kad skiepų statistika nėra visai tiksli, nes Socialinių mokslų kolegija veikia trijuose skirtinguose miestuose.

Atspindi klaipėdiečių nuostatą

Kaip matyti iš Statistikos departamento paskelbtų duomenų, Klaipėdoje studentai skiepijasi vangiausiai, kituose miestuose vakcinuotų studentų skaičius yra didesnis.

Vis dėlto akcentuojama, kad pusė vakcinuotų studentų iš esmės nėra taip jau blogai. Be to, matyti, kad yra suaktyvėjęs studentų skiepijimasis, tad manoma, kad skaičius padidės.

„Kodėl Klaipėdos studentai vangūs skiepų atžvilgiu? Juk ir pačiame Klaipėdos mieste vakcinuotų žmonių skaičiaus vidurkis žemesnis nei Lietuvos. Tai šitie du aspektai turbūt susiję. Tarp klaipėdiečių susiformavęs kažkoks nuomonių burbulas, kuris daliai visuomenės turbūt neleidžia priimti sprendimo skiepytis, o studentai nėra jokia išimtis, jie nėra atskira visuomenės dalis. Jie atspindi vyraujančią nuostatą. Juk beveik visų uostamiesčio aukštųjų mokyklų paskiepytų studentų skaičius yra gerokai mažesnis nei kitų Lietuvos mokslo įstaigų“, – kalbėjo V.Palubinskienė.

Tai ne tik Klaipėdos problema. Kol artimųjų neištinka nelaimė, tol žmonės nesusimąsto. Ir čia ne vien studentų nuostata, turbūt toks yra ir tėvų požiūris.

Reikalaus galimybių paso

Panaši situacija ir Klaipėdoje veikiančioje Lietuvos verslo kolegijoje, kur pasiskiepijusių studentų mažiau nei pusė (48,5 proc.).

Įstaigos steigėja Angelė Lileikienė tikino, kad aktyviai kalbasi su studentais dėl skiepų, nes į auditoriją jie galės įeiti tik su galimybių pasu.

„Yra sukurta kontrolės sistema. Įeiti į kolegiją bus galima tik su galimybių pasu, bus darbuotojas, kuris skenuos tą dokumentą. Studentams mes paaiškinome situaciją. Tad jie turi pasirinkimo galimybę: skiepytis, testuotis arba mokytis nuotoliniu būdu. Tiesa, dėstytojai dirbs dvigubą darbą ir už tai jiems mokės įstaiga. Tad dėl neskiepytų studentų labiausiai šiuo atveju nukentės kolegija“, – paaiškino A.Lileikienė.

Angelė Lileikienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vos geresnė situacija yra Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, kur pasiskiepijo 56,6 proc. studentų, bei Klaipėdos universitete, kur bent vieną skiepo dozę jau gavo 65,1 proc. studentų.

Klaipėdiečių vangumas skiepytis A.Lileikienę labai stebina. Profesorei nesuprantama, kodėl žmonės taip nebrangina savo sveikatos.

„Tiesą sakant, tai ne tik Klaipėdos problema. Kol artimųjų neištinka nelaimė, tol žmonės nesusimąsto. Ir čia ne vien studentų nuostata, turbūt toks yra ir tėvų požiūris. Neturime kitos išeities, bet neskiepytiems bus daromi tam tikri apribojimai. Jie negalės lankyti paskaitų, net negalės patekti į kolegiją, jie turės testuotis, pateikti galimybių pasą. Jau girdėjome kalbas apie diskriminaciją ir apie teisių ribojimą, bet kito sprendimo šiuo atveju nėra“, – tvirtino A.Lileikienė.

Akivaizdūs požiūrio skirtumai

Neabejotini lyderiai tarp paskiepytų studentų yra Vilniaus universitete (VU) mediciną studijuojantys jaunuoliai. Iš 1 447 pasiskiepijo 1 034, tai yra daugiau nei 95 proc.

Nedaug nuo jų pagal vakcinaciją atsilieka ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) akušerijos studentai (94,4 proc.), VU būsimieji biochemikai, odontologai (po 94 proc. vakcinuotųjų), taip pat išplėstinės praktikos slaugos (90 proc.) bei tos pačios profesijos LSMU studentai – 89 proc.

Klaipėdos universiteto (KU) būsimųjų slaugytojų vakcinuota kur kas mažiau, lyginant su jų kolegomis iš Kauno ir Vilniaus (73,3 proc.).

Panaši situacija ir tarp kineziterapiją studijuojančių jaunuolių. LSMU pasiskiepijo 89 proc.,VU – 87,5 proc. studentų, o KU – tik 68 proc. būsimųjų kineziterapeutų.

Tiesa, Klaipėdos universitete jau pasiskiepijo 81,4 proc. radiologijos studentų. Tai vienas geriausių rezultatų tarp uostamiesčio atskirų profesijų aukštųjų mokyklų studentų.

KU būsimųjų sveikatos priežiūros vadybininkų (77,3 proc.) bei informatikos inžinierių (75,8 proc.) vakcinavimo rezultatas taip pat teikiantis vilčių.

Vis dėlto bendras KU vakcinuotų studentų vidurkis siekia tik 65,1 proc. Tai mažiau nei Vilniuje ar Kaune veikiančių universitetų.

KU archeologijos ir istorijos studentai pasiskiepijo tik 61,5 proc., o jų kolegos VU – 88 proc.

Labiausiai stebina, kad būsimieji socialiniai darbuotojai, studijuojantys KU, pasiskiepijo tik 50 proc. – šios profesijos žmonės labiau nei bet kas kitas dirba su rizikos grupės asmenimis artimame kontakte ir jie buvo pradėti skiepyti vieni pirmųjų Lietuvoje.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, dar skeptiškiau vakciną vertina KU papildomosios ir alternatyviosios medicinos studentai, kurių tik 27,8 proc. apsisprendė skiepytis.