Styginių nuotykiai
Birželio 19 d. Kauno rotušėje į intriguojantį koncertą "Keturių styginių nuotykiai" Pažaislio muzikos festivalio klausytojus pakvies tradicinio muzikavimo nuostatas laužantis styginių instrumentų kvartetas "Epoque Quartet" iš Čekijos.
Kolektyvas, kuriame groja smuikininkai Davidas Pokorný ir Vladimíras Klánský, altininkas Vladimíras Kroupa bei violončelininkas Vítas Petrášekas atliks spalvingą programą, kurioje skambės originalūs ar stilingai aranžuoti Franzo Xavero Richterio, Jano Kučeros, Chicko Corea, Alexeyaus Aslamaso, Django Reinhardto, Mateuszo Smoczynskio, Astoro Piazzollos, Johno Williamso, Vladimiro Cosma bei Pato Metheny kūriniai.
Per gyvavimo dvidešimtmetį kvartetas užsitikrino svarią poziciją Čekijos ir visos Europos kultūriniame gyvenime, išplėtė styginių kvarteto žanrinio repertuaro ribas bei tapo aukščiausios prabos ansambliu, kviečiamu bendriems projektams su įžymiais muzikantais ar įvairiausiais muzikinės industrijos atstovais. XXI a. išvakarėse į kolektyvą susibūrę keturi solistai ir kamerinio muzikavimo entuziastai, turintys didelę patirtį, scenoje atrado bendrą meninį mąstymą, susitelkdami ne tik į akademinę muziką, bet entuziastingai išbandydami ir kitus stilius, tokius kaip džiazas, rokas ir fankas.
Žinoma, klasikinis styginių repertuaras buvo ir liko atramine kolektyvo repertuaro ašimi, o netradicinės aranžuotės suteikė naujų galimybių, padedančių atskleisti kitokį, ne mažiau įdomų instrumentų skambesį. Tam atliepia muzikos kritikų nuomonė: "Tai, kaip jie groja, atrodo neįmanoma...". Kvartetas gastroliavo ir koncertavo bendruose projektuose su populiariosios muziko ir džiazo žvaigždėmis, įrašė akademinės muzikos kompaktinę plokštelę "Irvin Epoque" su klarnetininku Irvinu Venyšu bei džiazo albumą su kylančia fortepijono žvaigžde Martinu Brunneriu. Kolektyvo muzikavimu gėrėjosi Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Prancūzijos, Italijos, Belgijos, Nyderlandų ir kitų Europos šalių, taip pat – Izraelio, Brazilijos bei Japonijos klausytojai.
Vidurvasario sapnai
Birželio 20 d. Volfaso Engelmano studijos terasoje į tautinei lietuvių muzikai neabejingų Pažaislio muzikos festivalio klausytojų širdis pasibels koncertas "Vidurvasaris", kuriame girdėsime naujų šios muzikos atspalvių ieškantį kolektyvą "Folk Trio".
Trokšdami naujai nuspalvinti seniausius laikus menančias ir mūsų tautos istoriją atkartojančias lietuvių liaudies dainas į šį ansamblį susibūrė akordeonininkas Nerijus Bakula, saksofonininkas Janas Maksimovičius ir vokalistė Ineta Meduneckytė-Tamošiūnienė. Šie trys profesionalūs muzikantai subtiliai bei jautriai prisiliečia prie lietuviško folkloro, sujungdami jį su klasikos, džiazo sąskambiais ir improvizacijomis.
I.Meduneckytė-Tamošiūnienė – lietuvių liaudies dainų atlikėja, mokytoja, etnologinės krypties projektų vadybininkė, dainavusi apeiginio ritualinio folkloro grupėje "Kūlgrinda" ir grupėje "Žalvarinis". Ji yra dalyvavusi įvairiuose televizijos ir muzikiniuose projektuose, eksperimentinių post-folk grupių veikloje, "Kūlgrindos", "Spanxti", "Donis su Kūlgrinda", grupės "Žalvarinis" albumų įrašuose, kartu su Linu Adomaičiu įrašė dainą "Mes irgi galime mylėti", dalyvavo įgarsinant animacinį filmą "Paparčio žiedas", veda savitos muzikos ir baltų kultūros festivalio "Mėnuo Juodaragis" koncertus.
Laikinosios istorija
Birželio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje nuskambės išskirtinis Pažaislio muzikos festivalio muzikinis-vizualinis projektas "Kaunas. Prisikėlimas I", kurio kūrėjai kvies išgyventi prisikėlimo, susijusio su savos kultūros teikiama saviverte, jausmą.
Minint Kauno tapimo Lietuvos sostine 100-ąsias metines per muzikinę ir vizualinę mintis atlikėjai perteiks Lietuvos kultūros tradicijas, istoriją ir kartu su klausytojais kurs muzikinę-vizualinę piliečių bendrystės su Tėvyne tapatybę. Kaunas – tarpukario Lietuvos sostinė, kuri XX a. pradžioje sutelkė Lietuvos valstybingumą, taip pat pagrįsdama kultūrinę rezistenciją bei valstybingumo atstatymą. Lietuvą griovė ir niekino okupantas, tačiau niekada nepasiduodančiame Kaune nuolatos ruseno Prisikėlimo viltis. Ši viltis laimėjo, tad šiandien Prisikėlimas skleidžiasi gyvenimo savo Mieste ir Tėvynėje džiugesiu. Muzikinis-vizualinis renginys "Kaunas. Prisikėlimas I" kviečia klausytojus intensyviai emocinei patirčiai ir unikaliai galimybei – išgyventi tapatinimosi su savo Miestu ir Tėvyne tiltą.
Suradus tinkamą tempą, vizualinės išraiškos priemonės yra tikrai unikali galimybė šiuolaikiniam žiūrovui pasiekti muzikos esmę ir patirti jos poveikį žymiai intensyviau.
Projekte muzikuos stipriausi Kauno kolektyvai: Kauno miesto simfoninis orkestras (vyr. dirigentas Constantine Orbelian (JAV), vadovas Algimantas Treikauskas), Kauno styginių kvartetas, kuriame groja smuikininkės Karolina Beinarytė-Palekauskienė ir Aistė Mikutytė, altininkė Eglė Lapinskė bei violončelininkas Saulius Bartulis, Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis). Prie dirigento pulto stos daugeliui pažįstama atlikėja Adrija Čepaitė, renginio režisierius – Paulius Jurgutis. Skambės amerikiečių avangardisto George Crumbo, plačių muzikinių potėpių meistro, rusų romantiko Sergejaus Rachmaninovo, vokiečių operos reformatoriaus Richardo Wagnerio kūriniai.
Dirigentė A.Čepaitė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo choro dirigavimo magistro diplomą, o Graco (Austrija) muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete baigė choro, orkestro dirigavimo, bažnytinės muzikos ir grigališkojo choralo studijas. Ji dalyvauja muzikiniuose projektuose kaip kviestinė dirigentė ir solistė, veda liturginio giedojimo meistriškumo kursus Austrijoje, Lietuvoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. Dirigentė bendradarbiauja su įvairiais kolektyvais: Šv.Kristoforo kameriniu, Lietuvos kameriniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu bei Kauno miesto simfoniniu orkestrais. A.Čepaitė – viena iš tarptautinio vokalinio moterų ansamblio "Graces & Voices" įkūrėjų. Jos vadovaujamas kolektyvas aktyviai koncertuoja visoje Europoje, leidžia kritikų puikiai vertinamas kompaktines plokšteles. Prieš metus pasirodė du muzikos albumai, kuriuose muzikuoja A.Čepaitės diriguojami orkestrai.
"Šis projektas – nelengvas, bet labai įdomi kūrybinė užduotis, – teigia režisierius Paulius Jurgutis. – Svarbiausia man visuomet yra muzika ir klausytojo kelias į ją, svarbu rasti balansą tarp visų projekto sudedamųjų dalių. Tačiau suradus tinkamą tempą, vizualinės išraiškos priemonės yra tikrai unikali galimybė šiuolaikiniam žiūrovui pasiekti muzikos esmę ir patirti jos poveikį žymiai intensyviau. Projekto "Kaunas. Prisikėlimas I" kuriamos emocijos iš tiesų bus labai stiprios ir esu tikras, kad žiūrovams tai bus nepamirštama patirtis."
Neblėstanti meilė
Birželio 23 d. Molėtų r. Dubingių Šv.Jurgio bažnyčioje Pažaislio muzikos festivalio klausytojai turės galimybę išgirsti daugelio pamėgtą kompozitoriaus Vidmanto Bartulio koncertinį projektą "Taip niekas tavęs nemylės". Programoje, kurią atliks Kauno valstybinis choras, diriguojamas profesoriaus Petro Bingelio bei aktorius Dainius Svobonas, skambės gražiausios Česlovo Sasnausko, Stasio Šimkaus, Juozo Naujalio dainos ar giesmės, V.Bartulio muzika, lydima įvairių istorinių pasakojimų apie lietuvių tautos gyvenimą Tėvynėje.
"Tūkstančius metų lietuviai gyveno gražiausiame pasaulio kampelyje prie jūros ir niekas apie jų gražų gyvenimą nebūtų sužinojęs, jei ne vienuolis Brunonas. Iš kitos pusės žiūrint, jei ne Lietuva ir lietuviai, vienuolis Brunonas taip pat nebūtų tapęs žinomu, juo labiau – Šventuoju. Taip kad Dievo valia kiekvienas ir praranda, ir atranda", – tokiu intriguojančiu pamąstymu prasideda Maironio eilėraščio citata įvardinta programa.
Kompozitorius V.Bartulis šio koncertinio projekto žanrą įvardina kaip laisvai traktuojamą dokumentiką, grįstą istorine-patriotine tematika. Išties, čia viskas grįsta tikrais faktais, įvykių aprašymais, tik jie traktuojami remiantis ne pseudopatriotišku rimtumu, o žvelgiant per sąlyginę humoro prizmę. Kalbėdamas apie muzikos ir teksto sąsajas V.Bartulis teigia, kad šiame projekte muzika nėra vien tekstą iliustruojančiu veiksniu. Pagrindinė jos funkcija – suteikti solidžią atsvarą. Pasak autoriaus, parinktoji muzika – amžinoji klasika, sudedanti reikiamus akcentus ir suteikianti konkretumo scenoje vykstančiam procesui. Ji tarsi įrėmina, papildo skaitovo tekstą, suteikdama visumai klasikinį, tautinį apibrėžtumą, leisdama suvokti, kad nėra svarbu, kas aprašė tautos istoriją – Lietuva visada išliks savimi.
Apie amžių tėkmėje vis išnyrančias ir pasikartojančias aktualijas kompozitorius, kviesdamas klausytojus į koncertinę programą "Taip niekas tavęs nemylės", kalba: "Viso pasaulio istorijoje kertinės temos išlieka tos pačios, keičiasi tik jas lydintys vardai. Tai puikiai iliustruoja kūrinio finaliniai posmai, nusakantys problemas, ne mažiau aktualias šiomis dienomis. Nors nuo šių posmų atsiradimo praėjo daugiau nei keturi šimtai metų, juose minimos emigracijos, valdančiųjų skaidrumo ir objektyvumo aktualijos glaudžiai susieja du tolimus mūsų tautos laikotarpius.
