Teisėjo Arthuro Engorono (Arturo Engorono) sprendimas yra nesėkmė buvusiam prezidentui prieš civilinės bylos nagrinėjimą, turintį prasidėti pirmadienį.

Niujorko valstijos generalinė prokurorė Letitia James (Letiša Džeims) yra apkaltinusi D. Trumpą ir du jo vyriausius sūnus sukčiavimu – itin išpūstų skaičių teikimu bankams ir draudikams.

Ieškinyje teigiama, kad jie daugelį metų melavo mokesčių rinkėjams, skolintojams ir draudikams – savo naudai nuolat neteisingai nurodydavo organizacijos turto vertę.

Prieš pradedant teismo procesą D. Trumpo teisininkai prašė teisėjo nagrinėti bylą pagreitinta tvarka ir priimti sprendimą jo naudai.

L. James taip pat prašė nagrinėti bylą pagreitinta tvarka, tačiau siekė, kad D. Trumpas būtų pripažintas atsakingu, ir teisėjas stojo generalinės prokurorės pusėn.

Prokurorė reikalauja, kad būtų skirtos 250 mln. dolerių (234 mln. eurų) vertės baudos, o D. Trumpas bei jo sūnūs būtų nušalinti nuo „Trump Organization“ valdymo.

Ji teigia, jog buvęs JAV prezidentas ir jo bendrininkai 2011–2021 metų laikotarpiu kasmet bankams ir draudikams pateikdavo smarkiai išpūstus skaičius, kad užsitikrintų ir išlaikytų paskolas ir draudimą palankesnėmis sąlygomis.

Įtariama, kad jie apgaulės būdu pervertino bendrovės turto grynąją vertę milijardais dolerių (eurų) ir dėl to neteisėtai sutaupė bei įgijo šimtus milijonų dolerių (eurų) pelno.

Pasak L. James, D. Trumpo turtas būdavo pervertintas nuo 1,9 mlrd. iki 3,6 mlrd. dolerių (nuo 1,78 mlrd. iki 3,37 mlrd. eurų) per metus.

Pats D. Trumpas, kuris yra pagrindinis pretendentas tapti respublikonų kandidatu 2024 metų prezidento rinkimuose, pasmerkė bylą kaip raganų medžioklę ir L. James, kuri yra juodaodė demokratė, pavadino rasiste.

Sausį Niujorko teismas skyrė „Trump Organization“ 1,6 mln. dolerių (1,5 mln. eurų) baudą baudžiamojoje mokestinio ir finansinio sukčiavimo byloje.

Dukart apkaltos sulaukusiam 77-erių magnatui taip pat pateikti federaliniai baudžiamieji kaltinimai dėl netinkamo įslaptintų dokumentų, kuriuos savo prezidento kadencijos pabaigoje išsivežė iš Baltųjų rūmų, tvarkymo ir kaltinimai sąmokslu dėl bandymo panaikinti 2020-ųjų rinkimų rezultatus.

Jam taip pat pateikti valstijų kaltinimai: Niujorke dėl įtariamų 2016 metų prezidento rinkimų išvakarėse atliktų mokėjimų pornografijos aktorei už tylėjimą apie jųdviejų romaną, ir Džordžijoje dėl spaudimo valstijos pareigūnams panaikinti demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) pergalę 2020-ųjų rinkimuose.

Gegužę civilinėje byloje D. Trumpas taip pat buvo pripažintas atsakingu už tai, kad 1996 metais naudojo seksualinę prievartą prieš vieną žurnalo apžvalgininkę ir kad praėjusiais metais apšmeižė ją savo išsakytais komentarais.

Kaltinimai dėl šių nusikaltimų pareikšti anksčiau šešiolika kartų teistam klaipėdiečiui ir septynis kartus teistam Molėtų rajono gyventojui, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Manoma, kad auka buvo įtikinta, jog vyras neva yra verslininkas, o moteris – nekilnojamojo turto agentė.

Pasak prokuratūros, nusikalstamos veikos nepavyko įgyvendinti paaiškėjus, kad moters butas yra įkeistas bankui. Tokiu būdu buvo pasikėsinta apgaulės būdu įgyti daugiau nei 12 tūkst. eurų vertės svetimą turtą. Įtariama, kad kaltinamiesiems pavyko apgaulės būdu įgyti kitos moters butą Šiauliuose, jo vertė siekia 8 tūkst. eurų.

Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje šešiolika kartų teistas 46 metų klaipėdietis, šiuo metu atliekantis įkalinimo bausmę, vieną kartą teista 53 metų Šiaulių rajono gyventoja ir septynis kartus teistas 38 metų Molėtų rajono gyventojas yra kaltinami svetimo turto pasisavinimu apgaule. Dviem iš jų yra pareikšti kaltinimai ir veikus organizuotoje grupėje siekiant sukčiaujant įgyti svetimą turtą.

Šioje byloje ikiteisminį tyrimą atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato pareigūnai, o tyrimui vadovavo Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras.

Su svetimais dokumentais įsigijo ir telefonų

Per ikiteisminį tyrimą surinkta duomenų, kad 2019 metais klaipėdietis ir Šiaulių rajono gyventoja, veikdami organizuotoje grupėje, galbūt pagrobė asmens dokumentą, kurį vėliau panaudojo bandydami Šiauliuose, Plungėje ir Klaipėdoje išsimokėtinai pasiimti telefonus ir kitą įrangą.

Kai kada telefonų jiems nepavykdavo įgyti, nes mobiliųjų telefonų salonų darbuotojai atsisakė sudaryti sutartis.

Įtariama, kad kaltinamiesiems pavyko su pagrobtu dokumentu sudaryti kelias sutartis ir sukčiaujant įsigyti telefonus Šiauliuose bei Plungėje. Kaip įtariama, apgaulės būdu įsigytų telefonų vertė siekė daugiau nei 1 tūkst. eurų.

Pareigūnų surinktais duomenimis, kaltinamasis klaipėdietis pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą ir veikdamas vienas – melagingai prisistatęs ne savo vardu ir padiktavęs kitų asmenų duomenis, jis norėjo įsigyti mobiliuosius telefonus, kurių vertė siekė daugiau nei 5 tūkst. eurų. Vyrui pareikšti kaltinimai ir dėl svetimos banko kortelės panaudojimo bei svetimų pinigų pasisavinimu apgaulės būdu.

Trečiasis kaltinamasis, Molėtų rajono gyventojas, bus taip pat teisiamas dėl galimai apgaulės būdu įgyto svetimo turto. Manoma, kad kaltinamasis kaunietės paprašė nupirkti jam ir jo draugui telefonus, žadėdamas grąžinti už juos pinigus.

Įtariama, kad moteriai įsigijus beveik 3 tūkst. eurų vertės telefonus kaltinamasis juos paėmė, tačiau pinigų negrąžino. Vyras šios moters vardu galbūt bandė išsimokėtinai įsigyti dar du telefonus, kurių vertė siekia daugiau nei 2 tūkst. eurų, tačiau nesėkmingai. Vyras taip pat kaltinamas ir apgaulės būdu įgijęs moters pinigus – 1 600 eurų.

Netrukus į teisiamųjų suolą sėsiantys vyrai savo kaltę pripažino tik iš dalies, o moteris kaltės nepripažįsta.

Baudžiamasis kodeksas už nusikalstamas veikas, kuriomis kaltinami minėti asmenys, numato viešuosius darbus, baudas arba areštą, taip pat – laisvės atėmimą nuo 6 iki 8 metų.

Byla perduota Šiaulių apylinkės teismui.

Tyrimą atlikę pareigūnai įtaria, kad Mažeikiuose gyvenantis, teisėsaugai gerai žinomas ir ne kartą dėl didelės vertės PVM grobstymo teistas schemos organizatorius įtraukė dar du bendrininkus.

Vienam jų priklausė dvi schemose dalyvavusios įmonės. Veikdami kartu bendrininkai galbūt siekė išvengti vienai iš įmonių privalomo mokėti didelės vertės PVM, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Įtariama, kad organizatoriaus nurodymu buvo įkurta fiktyvi ir veiklos nevykdžiusi įmonė, ji buvo naudojama neteisėtai veiklai nuslėpti, o jai vadovavo vienas iš kaltinamųjų. Bendrininkams iš anksto susitarus, šios įmonės vardu iš Latvijos įmonių buvo įsigytas didelis kiekis suskystintų naftos dujų, kurios vėliau tariamai buvo parduotos kitai bendrininkų valdomai įmonei.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, manipuliuojant netikrais sandoriais į įmonių apskaitas galimai buvo įtraukiami tikrovės neatitinkantys duomenys ir netikros sąskaitos faktūros dėl daugiau nei 611 tūkst. kilogramų suskystintų naftos dujų pardavimo tarp bendrininkų valdomų įmonių, o šio fiktyvaus sandorio vertė – per 366 tūkst. eurų.

Įtariama, kad apgaulingai tvarkant įmonių buhalterines apskaitas buvo išvengta valstybei sumokėti PVM, kurio vertė – beveik 77 tūkst. eurų.

Byloje kaltinimai pateikti trims Mažeikių gyventojams bei dviem juridiniams asmenims.

Surašęs kaltinamąjį aktą, ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Žydrūnas Kungys bylą perdavė nagrinėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.

Už sukčiaujant įgytą didelės vertės svetimą turtą griežčiausiai gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Už juridinio asmens naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki dvejų metų, o už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Jau kelerius metus visoje Lietuvoje nusikaltėliai pelnėsi iš patiklių jaunų žmonių, kurie internete skelbdavosi parduodantys fotoaparatus, mobiliojo ryšio telefonus, žaidimų konsoles, kompiuterius ir kitus panašius vertingus daiktus.

Apgavystės schema paprasta – įkalinimo įstaigoje laikomas grupės vadeiva rasdavo galimą auką, pranešdavo norintis pirkti parduodamą daiktą, meluodavo pats negalintis atvykti jo pasiimti ir pasiųsdavo savo parankinį, pristatydamas jį broliu ar draugu. Pardavėjas gaudavo suklastotą banko pavedimo kopiją ir neįtardamas klastos pagrindinio nusikaltėlio talkininkui atiduodavo parduodamą daiktą.

Taip 22 žmonės buvo apgauti ir patyrė nuo 200 iki 2,4 tūkst. eurų nuostolį.

Nusikaltėliai šiuos daiktus greitai parduodavo lombarduose. Maždaug pusė gautų pinigų nukeliaudavo į įkalinto asmens sąskaitą. Tiesa, pinigus jam pasiųsdavo giminaičiai arba artimieji, pavedimo paskirties skiltyje įrašydami, kad tai yra jų parama įkalintajam. Taip nusikalstamu būdu gauti pinigai buvo legalizuojami.

Kita dalis apgavyste gautų eurų tekdavo pagrindinio nusikaltėlio talkininkams – „kojomis“ vadinamiems asmenims, kurie kontaktuodavo su daikto pardavėju, ir kitiems menkas paslaugas teikusiems asmenims.

Organizuotos grupės vadeiva pareigūnai įvardija 27 metų klaipėdietį, ne kartą teistą už apiplėšimus ir sukčiavimus.

Keturi jo talkininkai – kartu bausmes atlikę įkalinimo įstaigose vyrai ir dvi draugės. Pareigūnai neabejoja, kad jie žinojo, kad vykdydami įkalinto bičiulio pavedimus patys nusikalsta. Teisme kartu su pagrindiniu nusikaltimų organizatoriumi bus teisiami 41-erių, 31-erių, 26-erių 25 metų asmenys, beveik visi jie – taip pat klaipėdiečiai.

Dar vienas šios grupės narys – 41 metų vyras – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už pagalbą demaskuojant bendrininkų veiklą.

Ši gauja veikė nuo 2018 metų rudens, o jų veiklos zona apėmė visą Vakarų Lietuvą, jei reikėdavo, „kojos“ nuvažiuodavo ir į atokius Žemaitijos miestus.

Ši byla bus išskirtinė, mat įtariamieji bus teisiami ne tik už paprastą sukčiavimą, kuris nėra griežtai baudžiamas, bet ir už nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimą, kad nuolat tokius pačius nusikaltimus vykdantys asmenys neišsisuktų nuo laisvės atėmimo bausmės.