Ekskursijai pasirinktas maršrutas buvo skirtas pirmajam krašto gubernatoriui, sukilėlių vadui ir žvalgybininkui Jonui Polovinskui-Budriui.

Sveikindamasis susitikimo organizatorius V. Vaivada prasitarė: „Smagu po tiek laiko susitikti gyvai, galvojau, nebus žmonių, bet vis dėlto susirinko, ištikimųjų ratas – tvirtas.“

Tai buvo 141-asis „Vakaras su senąja Klaipėda“ ir pirmasis šį sezoną, vykęs ne nuotoliniu būdu, o gyvai.

Visas prieš tai vykusias paskaitas žiūrovai tiesiogiai galėjo stebėti „Facebook“ paskyroje „Klaipėda Gyvai“.

Prieš pandemiją šios paskaitos vykdavo salėse, tačiau karantinas sudėliojo kitas tradicijas, kurios užsiliko ir po pandemijos.

Dabar tik paskutiniąsias sezono paskaitas nuspręsta organizuoti gyvai, surengti temines ekskursijas po miestą.

Kadangi dauguma šių metų renginių yra skirti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, tai ir šios paskaitos-ekskursijos tema – „J. Polovinską-Budrį menančios vietos“.

Atrasti ir priminti svarbias sukilėlių vado ir pirmojo krašto gubernatoriaus vietas Klaipėdoje padėjo D. Elertas.

Istorikas pasakojo apie šios asmenybės užmegztus asmeninius, darbinius ir visuomeninius ryšius, kaip jie atsiliepė šio vyro tolesniam likimui, kaip susiklostė jo šeimos gyvenimas.

D. Elertas ekskursantus vedžiojo vietomis, kurios vienaip ar kitaip susijusios su J. Polovinsko-Budrio gyvenimu Klaipėdoje, kalbėjo apie įvairias ano meto intrigas, pagrindinius sukilimo karinius veiksmus, atskleidė nemažai faktų apie tuometę Lietuvos žvalgybos veiklą, krašto politinę atmosferą, kaip buvo siekiama kelti krašto gerovę.

Paskaitų ciklas „Vakarai su senąja Klaipėda“ šį sezoną baigtas būtent šia paskaita. Po vasaros pažintinės paskaitos apie Klaipėdą bus atnaujintos rugsėjį.

Tai pirmas, ilgai lauktas teismo verdiktas dėl karo nusikaltimų.

50 metų S. Mustafa pripažintas kaltu dėl smurto prieš kalinius viename albanų Kosovo išlaisvinimo armijos (KIA) laikiname kalėjime, per 1998–1999 metų karą su Serbija dėl Kosovo nepriklausomybės.

Verdiktas paskelbtas sudėtingu metu Kosovui, kur po karo praėjus beveik ketvirčiui amžiaus vėl padidėjo etninė įtampa. Savaitgalį šioje šalyje įvyko užpuolikų susišaudymas su policija.

Teismas skiria „vieną 26 metų įkalinimo bausmę“, S. Mustafai pasakė teisėja Mappie Veldt-Foglia (Mapi Veldt-Folija). Teisiamasis klausydamasis verdikto neparodė jokių jausmų.

Teisėjai išsiaiškino, kad S. Mustafa vadovavo partizanų grupei, Zlašo kaime į rytus nuo Prištinos mėšliname tvarte laikiusiai mažiausiai šešis kitus etninius Kosovo albanus, kaltintus kolaboravimu su serbais.

Kaliniai buvo mušami beisbolo lazdomis, geležiniais strypais, kankinami elektra ir deginimu, jiems nebuvo duodama maisto ir vandens.

S. Mustafa asmeniškai dalyvavo mušant du kalinius. Viena šių aukų mirė – dėl to, kad nebuvo suteiktas gydymas, arba dėl to, kad ji buvo palikta serbų pajėgoms nušauti, nustatė teisėjai.

S. Mustafa buvo pripažintas kaltu dėl savavališko sulaikymo, kankinimo ir nužudymo – karo nusikaltimų. Jis buvo išteisintas dėl žiauraus elgesio, nes tai apėmė kaltinimas dėl kankinimų.

„Tai pirmasis šio tribunolo nuosprendis dėl karo nusikaltimų“, – itin saugomame teisme sakė M. Veldt-Foglia.

Kosovo specialiųjų bylų kolegija veikia pagal Kosovo įstatymus, bet yra įkurta Nyderlanduose ir finansuojama Europos Sąjungos, kad liudytojai būtų apsaugoti nuo bauginimo. Taip nuspręsta atsižvelgus į tai, kad buvę KIA vadai vis dar dominuoja Kosovo politiniame gyvenime.

S. Mustafa, kuris buvo areštuotas 2020 metais, kai dirbo patarėju Kosovo gynybos ministerijoje, pernai prasidėjus jo procesui pasmerkė šį „gestapo“ teismą.

Įtampa Kosove

Kosovo specialiųjų bylų kolegija per 52 dienas teisme išklausė 29 liudininkus.

Tai pirmasis teismo sprendimas, susijęs su kaltinimais karo nusikaltimais nuo jo įsteigimo 2015-aisiais.

Praėjusiais metais jis įkalino du KIA veteranus už liudininkų bauginimą, nors jie nebuvo apkaltinti karo nusikaltimais.

Po to, kai 2010 metais Europos Tarybos ataskaitoje buvo pateikti įtarimai dėl KIA pajėgų žiaurumų, Kosovas nenoromis priėmė įstatymą, leidžiantį įsteigti teismą.

Šie nusikaltimai liko nenubausti, nors kiti teismai nuteisė daug serbų dėl 10-o dešimtmečio karų.

Teismas pateikė kaltinimus karo nusikaltimais keliems aukšto rango KIA nariams, įskaitant buvusį Kosovo prezidentą Hashimą Thaci (Hašimą Tačį), kuris po kaltinimų atsistatydino ir savo šalyje vis dar laikomas didvyriu.

Lapkritį Kosovo teismas neteko vyriausiojo prokuroro Jacko Smitho (Džeko Smito) po to, kai jis buvo paskirtas vadovauti JAV atliekamam itin jautriam tyrimui dėl Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo).

Kosovo karas, per kurį žuvo 13 tūkst. žmonių, baigėsi, kai Serbijos autoritarinio lyderio Slobodano Miloševičiaus pajėgos pasitraukė po 11 savaičių trukusios NATO bombardavimo kampanijos.

Nors 2008 metais Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, Belgradas jos nepripažįsta ir ragina serbų daugumą šiaurinėje Kosovo dalyje nepaklusti Prištinos valdžiai.

Pastaraisiais mėnesiais šiaurėje išaugo įtampa dėl Kosovo sprendimo pakeisti Belgrade išduodamus automobilių numerius Prištinoje išduodamais numeriais.