Įtarimų apie pastaruosius nesąžiningus veiksmus maždaug prieš du mėnesius esą pasėjo atvejai, kai minėtos įmonės, įsikūrusios Kaune, Kauno rajone ir Vilniuje, atstovai sulaukė skambučių ir žinučių, pranešančių apie elektroniniu paštu gautus užsakymus, apie kuriuos jie nė nenumanė.

Gudri sukčių taktika

„Prieš kurį laiką tiekėjai, su kuriais bendradarbiaujame, pradėjo siųsti žinutes su klausimu, pavyzdžiui, ar mūsų bendrovė užsakė vos ne pilną sunkvežimį padangų. Buvo ir toks atvejis, kad tas padangas vežusi įmonė paskambino mums ir sakė nerandanti jiems nurodyto adreso. Nusistebėjome. Kokias padangas? Mes jų neužsakėme“, – atviravo į sukčių pinkles patekusios bendrovės „Kaminta“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Jurgita Kaminskaitė-Gaigalienė.

Sunerimę įmonės atstovai pasakoja žinią apie pastarojo pobūdžio sukčiavimą pranešę tiekėjams. Kaip paaiškėjo, nemaža jų dalis taip pat sulaukė pranešimų apie užsakymus iš suklastotos elektroninio pašto kaminta.uab@gmail.com paskyros. Siųsti elektroniniai laiškai esą buvo pasirašyti minėtos bendrovės generalinio direktoriaus vardu, o kai kurie tiekėjai, tikėtina, nepatikrinę duomenų pagrįstumo vykdė sukčių jiems pavestus užsakymus.

Tiekėjai skaičiuoja nuostolius

„Laimei, daugelį tiekėjų įspėjome laiku, tačiau vieni iš jų nukentėjo – už 10 tūkstančių eurų pardavė įrankių. Sukčiams itin lengva tuo pasinaudoti, nes dalykai, kuriuos perkame statydami namus, yra labai įvairūs – pradedant lempomis, stalais, kėdėmis, ir baigiant raktais – galima užsakyti beveik viską“, – atviravo „Kamintos“ atstovė.

Laimei, daugelį tiekėjų įspėjome laiku, tačiau vieni iš jų nukentėjo – už 10 tūkstančių eurų pardavė įrankių.

Pasak jos, aferistai esą pasinaudojo ir tuo, kad įmonė – šeimos verslas, t. y. sukčiams atliekant nesąžiningus veiksmus pakakdavo susigalvoti vis kitus vardus, nes čia dirbančiųjų pavardės sutampa, ir šie be vargo užsisakydavo ko prireikus, o „Kaminta“ esą tik sulaukdavo sąskaitų už pirkinius, apie kuriuos nieko nežinojo.

„Tačiau patikrinus sąrašus ir paaiškėjus, kad vienu ar kitu adresu neturime objekto, kuriame vykdome darbus, o elektroniniai laiškai taip pat buvo siųsti ne iš mūsų darbuotojų elektroninių paštų, patirtų nuostolių našta tenka tiekėjui. Todėl norime apsaugoti ne save, o tuos, kurie žino mūsų bendrovę, bet galbūt ne visada yra pajėgūs patikrinti duomenų pagrįstumo – ar gaunami laiškai buvo išsiųsti iš mūsų darbuotojų elektroninių paštų“, – akcentavo J.  Kaminskaitė-Gaigalienė.

Pranešimą apie bandymą pasinaudoti „Kamintos“ vardu užsakant prekes iš tiekėjų, pašnekovė teigė spalio 10 dieną pateikusi ir e.policijos platformoje.

Įvykį tiria policija

Pastarąjį faktą portalui patvirtino ir Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) atstovė Justina Kazragytė. Pasak jos,  spalio mėnesį pareigūnai sulaukė įmonės „Kaminta“ pranešimo apie jų vardu siunčiamus elektroninius laiškus kitoms įmonėms.

„Pareigūnai tikslina šio įvykio aplinkybes ir analizuoja visą gautą informaciją. Prašome nukentėjusių asmenų ir įmonių nedelsiant kreiptis į policijos pareigūnus telefonu 112 arba naudojantis elektroninių policijos paslaugų portalu www.epolicija.lt“, – kalbėjo J. Kazragytė primindama, kad už sukčiavimą gali grėsti laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.