Šią savaitę nepaisydami stingdančio šalčio tūkstančiai žmonių išėjo į Baimako miestelio gatves, kur vyko susirėmimai su riaušių policija. Rusijoje tai retas visuomenės pykčio prasiveržimas.

Protestuotojai reiškia paramą aktyvistui Failiui Alsynovui, kovojančiam už baškirų kalbos apsaugą ir trečiadienį nuteistam ketverius metus kalėti dėl kaltinimo kursčius neapykantą.

Pernai šiam aktyvistui buvo skirta bauda už internete paskelbtą kritiką Maskvos puolimui Ukrainoje, tvirtinant, kad jis neatitinka Baškirijos interesų.

Kaip praneša vietos žiniasklaida, F. Alsynovas Rusijos vykdytą mobilizaciją pavadino baškirų genocidu ir sakė, kad Maskvos puolimas „nėra mūsų karas“.

F. Alsynovas dėl aplinkosaugos sumetimų taip pat nepritaria kasybai regione.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip policija penktadienį regiono sostinėje Ufoje sulaiko nedidelio mitingo dalyvius.

Rusijos valdžia yra pažadėjusi griežtą atsaką tiems, kas dalyvauja nesankcionuotuose protestuose.

Tuo metu Baimako, esančio už 1,4 tūkst. km į rytus nuo Maskvos, teismas devyniems žmonėms skyrė 8–15 parų arešto už nepaklusimą policijos nurodymams per anksčiau šią savaitę vykusius didelius protestus, penktadienį pranešė vietos teismų spaudos tarnyba.

Trečiadienį, kai buvo paskirta bausmė F. Alsynovui, prie Baimako teismo susirinkusius tūkstančius protestuotojų policija vaikė ašarinėmis dujomis.

Kalboje, dėl kurios jam buvo pareikšti kaltinimai, F. Alsynovas pavartojo du baškirų kalbos žodžius, kurie į rusų kalbą buvo išversti kaip „juoda liaudis“.

Rusijoje ši frazė dažnai vartojama norint menkinamai apibūdinti žmones iš Centrinės Azijos ir Kaukazo. F. Alsynovas teigia kalbėjęs apie neturtingą liaudį.

Vietos gubernatorius Radijus Chabirovas, kuris apkaltino F. Alsynovą rasistiniais komentarais, sakė, kad separatistai ir išdavikai iš užsienio bando Baškirijos respublikoje sukelti partizaninį karą.

Tyrėjai taip pat iškėlė baudžiamąją bylą dėl kaltinimų sukėlus masines riaušes, už kuriuos numatyta maksimali 15 metų laisvės atėmimo bausmė.

Baškirai, kurių dauguma yra musulmonai, sudaro maždaug trečdalį iš 4 mln. regiono gyventojų.

Protestai Baškirijoje yra vienos didžiausių demonstracijų Rusijoje nuo to laiko, kai Maskva pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą ir suintensyvino susidorojimą su opozicija Kremliui.

Iš viso apgadinti 492 pastatai, sudegė 2 000 transporto priemonių ir kilo 3 880 gaisrų, rodo duomenys, kuriuos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pateikė penktadienį prasidėjus susitikimui dėl krizės.

Anksčiau skelbta apie 667 sulaikytuosius.

Ministerija taip pat sakė, kad per naktį buvo sužeisti 249 policininkai ir žandarai.

Nė vienas iš jų nepatyrė sunkių sužalojimų, pridūrė ministerija. Visoje šalyje buvo sutelkta apie 40 000 policijos pareigūnų, kurie kovojo su smurtu, vėl prasiveržusiu po ketvirtadienį surengtų eitynių policijos nušautam 17-mečiui Naheliui M. (Naeliui M.) atminti.

Prancūzijoje ministrai susitiko aptarti trečią naktį vykusių riaušių

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) penktadienį pranešė, kad į savo kabinetą sukvietė ministrus apsvarstyti jau trečią naktį vykstančių riaušių, kilusių dėl policijos nušauto paauglio mirties.

Socialiniame tinkle „Twitter“ E. Borne pasidalino nuotraukomis iš susitikimo, kuriame, be kitų, matomi vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) ir teisingumo ministras Ericas Dupond'as-Moretti (Erikas Diuponas-Moretis).

Penktadienio popietę rengiamas kitas skubus posėdis, kuriame dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), parskubėsiantis iš Briuselio, kur vyksta Europos Vadovų Taryba.

Prancūzijos premjerė: tvarkai šalyje atkurti svarstomi visi keliai 

Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne (Elizabet Born) penktadienį, po trečią naktį visoje šalyje vykusių neramumų, pareiškė, kad vyriausybė svarsto visus kelius tvarkai atkurti, įskaitant nepaprastosios padėties paskelbimą.

Žurnalistų paklausta, ar svarstoma galimybė įvesti nepaprastąją padėtį, kaip reikalauja kai kurios dešiniosios opozicinės partijos, ji atsakė: „Dabar jums nepasakysiu, bet mes svarstome visus variantus, o prioritetas yra vienas: visoje šalyje atkurti tvarką.“

Įvedus nepaprastąją padėtį vietos pareigūnams būtų suteikta daugiau galių skelbti vietines komendanto valandas, uždrausti demonstracijas ir duoti policijai daugiau laisvės sulaikyti įtariamus riaušininkus bei atlikti kratas namuose.

Į pietus nuo Paryžiaus esančioje Evri Kurkurono policijos nuovadoje apsilankiusi E. Borne penktadienį 13 val. (14 val. Lietuvos laiku) dalyvaus Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pirmininkaujamame krizinio saugumo posėdyje.

Valstybės vadovo padėjėjas penktadienį sakė, kad prezidentas yra pasirengęs pritaikyti saugumo priemones „be jokių tabu“, o tai reikštų, kad svarstomos griežtesnės priemonės.

2005 metais, per vėliausias daugybėje šalies miestų vykusias riaušes, tuometinė dešiniojo sparno vyriausybė po maždaug dvi savaites trukusių susirėmimų paskelbė nepaprastąją padėtį.

„Pirmiausiai reikalaujame paskelbti komendanto valandą, tada įvesti nepaprastąją padėtį ir sutelkti visas šalies teisėtvarkos pajėgas“, – penktadienį televizijos kanalui LCI sakė kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ (RN) atstovas Sebastienas Chenu (Sebastjanas Šaniu).

„Šiuo metu esame ant bedugnės krašto ir turime būti itin tvirti“, – pridūrė jis.

Dešiniųjų respublikonų vadovas Ericas Ciotti (Erikas Sioti) ketvirtadienį irgi paragino skelbti nepaprastąją padėtį.

„Tauta negali svyruoti jokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis.

Prancūzija skelbia apribosianti viešojo transporto veikimą ir petardų pardavimą

Prancūzijos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad nuo penktadienio 21 val. (22 val. Lietuvos laiku) visoje šalyje bus sustabdytas autobusų ir tramvajų eismas ir uždrausta prekiauti didelėmis petardomis, taip siekiant pažaboti smurtinius protestus.

Pareiškime sakoma, kad regioninių prefektų, atsakingų už saugumą visoje šalyje, taip pat bus paprašyta uždrausti parduoti ir vežti benzino kanistrus, rūgštis ir kitus degius skysčius.

Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, rinkėjų balsai buvo perkami Lietuvos regionų partijos naudai.

Šios partijos kandidatas Kęstas Komskis antrajame rinkimų ture gavo 39,74 proc. rinkėjų balsų ir buvo neišrinktas, rinkimus Pagėgiuose laimėjo Liberalų sąjūdžio kandidatas Vaidas Bendaravičius, gavęs 58,83 proc. balsų.

Per tyrimą apklausti keturi įtariamieji, gimę 1984, 1960, 1979 ir 1984 metais. Jiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įtariamasis, gimęs 1961 metais, uždarytas į areštinę.

Visiems minėtiems asmenims pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo.

„Jūsų minėtas asmuo nėra nei įtariamųjų, nei sulaikytųjų sąraše. Penki asmenys, kuriems pareikšti įtarimai, yra privatūs asmenys. Šiai dienai tarp penkių įtariamųjų Kęsto Komskio nėra“, – BNS sakė prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė.

Policijos teigimu, šio ikiteisminio tyrimo įtariamųjų ratas gali plėstis.

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Tauragės apylinkės prokuratūra.

2016 metais dėl galimo balsų pirkimo Šilutėje tuomet „tvarkietis“ K. Komskis prarado laimėtą Seimo nario mandatą, tada Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) panaikino jo registraciją Seimo rinkimuose.

Komisija vienbalsiai panaikino už K. Komskį paduotus pirmumo balsus. Pagal Seimo rinkimų įstatymą, panaikinus kandidato registravimą, jo reitingo balsai pripažįstami negaliojančiais.

Sprendimą braukti K. Komskį iš „tvarkiečių“ kandidatų sąrašo VRK tuomet priėmė susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet prokurorai neleido jos viešinti, argumentuodami, kad tai pakenktų tyrimui.

K. Komskis Pagėgių mero pareigas ėjo 2003–2008 metais.

Pirmadienį vidurdienį VSAT pareigūnai Vilniaus oro uoste patikrino reisu iš Londono atskridusių keleivių dokumentus. Pasieniečiai jau žinojo, kad šiuo lėktuvu atvyko ir 28-erių Šiaulių gyventojas. Iš Jungtinės Karalystės jis buvo išsiųstas už įstatymų pažeidimus.

VSAT pareigūnai išsiaiškino, kad vyras problemų su teisėsauga turi ir Lietuvoje. Nusikaltimo padarymu įtariamo šiauliečio paiešką policija paskelbė šių metų vasario viduryje. Pasieniečiai ieškomąjį sulaikė ir pristatė į oro uosto užkardą, o vėliau perdavė paieškos iniciatoriams.

Tame pačiame lėktuve buvo ir už įstatymų pažeidimus iš Jungtinės Karalystės grąžintas 35-erių Zarasų rajono gyventojas. Dokumentų patikrinimo metu pasieniečiai nustatė, kad vyro kaip įtariamojo nusikaltimo padarymu nuo šių metų gegužės ieškojo Utenos policija.

Vyras, kaip nurodoma VSAT pranešime, taip pat buvo perduotas policijos pareigūnams.

VSAT duomenimis, iš viso šiemet pasieniečiai sulaikė 719 asmenų, kurių dėl įvairių priežasčių ieškojo Lietuvos bei užsienio teisėsaugos institucijos. Daugiausiai tokių ieškomųjų – 551 – VSAT pareigūnams įkliuvo tarptautiniuose šalies oro uostuose.

Policijos atstovė žiniasklaidai sakė, kad Maskvoje buvo sulaikyta 1 700 žmonių iš maždaug 2 500, dalyvavusių „nesankcionuotame proteste“, o antrajame pagal dydį Sankt Peterburgo mieste per mažesnį, maždaug 1 500 žmonių, mitingą buvo sulaikyta 750 žmonių, pranešė Rusijos naujienų agentūros.

Nepriklausomo žiniasklaidos projekto „OVD-Info“, stebinčio sulaikymus per opozicijos protestus, duomenimis, 65 Rusijos miestuose ir miesteliuose sulaikyti 4 644 žmonės.

Stebėtojai teigia, kad policija prieš protestuotojus naudojo elektrošoką.

Jie taip pat paskelbė liudininkų nuotraukas ir vaizdo įrašus „Telegram“ programėlėje. Ten matyti, kaip riaušių policija muša protestuotojus lazdomis, o demonstrantų veidais bėga kraujas.

Žymiausia Rusijos teisių gynimo grupė „Memorial“ pranešė, kad vienas iš pagrindinių jos aktyvistų Olegas Orlovas buvo sulaikytas sostinės Maniežnajos aikštėje, kai laikė plakatą.

Kita kovos už žmogaus teises veteranė Svetlana Ganuškina, kuri buvo įvardijama kaip potenciali Nobelio premijos laureatė, buvo sulaikyta Maskvoje per savo 80-ąjį gimtadienį.

Policijos mikroautobusas, vežęs grupę sulaikytųjų į policijos nuovadą, apvirto per eismo įvykį, jo metu buvo sužeisti devyni žmonės, iš kurių šeši – visuomenės atstovai, pranešė miesto policija.

Sankt Peterburge, prie miesto centre esančio pastato „Gostinnyj Dvor“, kur paprastai renkasi protestuotojai, patruliavo gausios riaušių policijos pajėgos.

Šie protestai vyko po to, kai šimtai žmonių buvo sulaikyti per demonstracijas šalies rytuose, pavyzdžiui, Sibiro mieste Novosibirske ir Uralo mieste Jekaterinburge.

Rusijos policija penktadienį perspėjo, kad visi bandymai sekmadienį surengti neteisėtas demonstracijas bus „nedelsiant numalšinti“, o organizatoriams ir dalyviams bus pateikti kaltinimai.

Nuo vasario 24 dienos, kai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė į Ukrainą įvesti kariuomenę ir vykdyti „specialiąją operaciją“, sulaikytų demonstrantų skaičius išaugo iki daugiau kaip 10 000.

Nepaisant oficialaus susidorojimo su demonstracijomis ir protestuotojų, kuriems gresia kalėjimo bausmės, nuo to laiko protestai vyksta kasdien.

Penktadienį įkalintas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas paragino šalininkus sekmadienį rengti protestus „visose centrinėse Rusijos ir viso pasaulio aikštėse“.

Jis ragino rusus kasdien rengti protestus, sakydamas, kad jie neturėtų tapti „išsigandusių bailių tauta“.

Penktadienį V. Putinas pasirašė įstatymą, kuriuo už „melagingų naujienų“ apie Rusijos kariuomenę skelbimą numatoma laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų.

Policija Kemerovo srityje Urale nubaudė vyrą 60 tūkst. rublių (624 JAV dolerių) bauda už tai, kad jis ragino žmones rengti demonstracijas prieš „specialiąją Ukrainos demilitarizavimo operaciją“, pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, teigdama, kad tai buvo pirmas žinomas naujojo teisės akto pritaikymo atvejis.

Oficialiame policijos pranešime teigta, kad užpultas gatvėje žmogus neteko striukės bei išmaniojo telefono.

Pasirodo, viskas ne taip paprasta. Nukentėjusysis su dviem vaikinais ir mergina susipažino naktiniame bare. Jie drauge girtavo ir, kaip atrodė brandžiam vyrui, net susidraugavo.

Galima spėti, kad vos pilnametystės sulaukęs kartą už apiplėšimą jau teistas vaikinas ir vos keleriais metais už jį vyresni draugai matė, kad vyras turi brangų telefoną ir švaistosi pinigais.

Ankstų sekmadienio rytą, kai pasilinksminimo įstaiga baigė darbą, kompanija nusprendė pratęsti linksmybes.

Vyras pakvietė trijulę nueiti pas jo draugą ir pratęsti linksmybes.

Taip visi keturi įžengė į vieno Vingio gatvės daugiabučio namo laiptinę. Tai buvo tinkama vieta jaunų sugėrovų planui įvykdyti. Čia jie sumušė vyrą, atėmė jo telefoną ir striukę. Apiplėšimo auka nurodė patyręs 1 159 eurų nuostolį.

Po trijų dienų policininkai sulaikė įtariamuosius. Pas vieną jų rastas nukentėjusiojo telefonas. Kur dingo striukė, kol kas nežinia.

Pasak oficialaus pranešimo, 18-metis įtariamasis uždarytas į areštinę. Anksčiau neteisti 22 metų mergina ir 26-erių vaikinas įvardijami, kaip apiplėšimo bendrininkai, jie tyrimo metu galės mėgautis laisve. Pareigūnai bando aiškintis, koks kurio įtariamojo vaidmuo nusikaltime.

Per savaitę trunkančius protestus šioje energijos išteklių turtingoje, 19 mln. gyventojų turinčioje didžiausioje Centrinės Azijos valstybėje žuvo dešimtys žmonių.

Iš viso apklausai sulaikyta 5,8 tūkst. asmenų, pareigūnams atliekant 125 atskirus tyrimus dėl neramumų, sakoma prezidentūros pranešime.

Tarp sulaikytųjų yra „daug užsienio piliečių“, teigiama jame, tačiau daugiau informacijos nepateikiama.

„Padėtis stabilizavosi visuose šalies regionuose“, nors saugumo pajėgos tęsia „valymo“ operacijas, skelbiama pranešime, išplatintame po  prezidento Kassymo-Jomarto Tokayevo (Kasymo-Žomarto Tokajevo) surengto operatyvinio štabo posėdžio.

Išaugusios degalų kainos prieš savaitę sukėlė protestus vakarinėse šalies provincijose, tačiau neramumai netrukus pasiekė ir didžiuosius šalies miestus, įskaitant ekonominį centrą Almatą, kur kilus riaušėms policija prieš protestuotojus panaudojo kovines kulkas.

Vidaus reikalų ministerija padarytą turtinę žalą vertina maždaug 175 mlrd. eurų.

Riaušininkų minia apiplėšė daugiau nei 100 verslo įmonių ir bankų, sugadino daugiau nei 400 automobilių, remdamasi Vidaus reikalų ministerijos informacija pranešė žiniasklaida.

Padėtis aprimo

Atrodo, kad sekmadienį padėtis Almatoje aprimo. Kartais policijos pareigūnai šaudė į orą, kad sustabdytų žmones, artėjančius prie miesto centrinės aikštės, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Baiminantis gresiančio maisto produktų trūkumo sekmadienį vėl buvo atidarinėjami prekybos centrai, pranešė žiniasklaida.

Kazachstano pareigūnai šeštadienį pranešė, kad suimtas Kazachstano kontržvalgybos agentūros vadovas, įtariant jį valstybės išdavyste. Tuo metu Rusija atrėmė JAV kritiką dėl jos karių dislokavimo šioje krizės ištiktoje šalyje.

Informacija apie buvusio premjero, buvusio Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbayevo (Nursultano Nazarbajevo) ilgamečio sąjungininko Karimo Masimovo suėmimą buvo paskelbta sklandant kalboms apie kovas dėl valdžios šioje buvusioje sovietinėje valstybėje.

Nacionalinio saugumo komiteto (KNB) pranešime sakoma, kad jo buvęs vadovas K. Masimovas buvo sulaikytas ketvirtadienį, tarnybai pradėjus tyrimą dėl įtariamos išdavystės.

Prezidentas K.-J. Tokayevas atleido K. Masimovą, kai per protestus prasiveržė smurtas ir minios šturmavo vyriausybinius pastatus Almatoje.

56 metų K. Maksimovas iš pareigų atleistas per patį neramumų įkarštį trečiadienį, prezidentui iš N. Nazarbayevo perėmus vadovavimą įtakingai saugumo tarybai.

N. Nazarbayevo atstovas Aidosas Ukibay (Aidosas Ukibajus) sekmadienį dar kartą paneigė gandus, kad eksprezidentas išvyko iš šalies, ir sakė, kad jis palaiko prezidentą.

Penktadienį kreipdamasis į šalies gyventojus prezidentas K.-J. Tokayevas pareiškė, kad Almatą užpuolė 20 tūkst. „ginkluotų banditų“, todėl saugumo pajėgoms jis įsakęs „šaudyti be perspėjimo“.

Protestuotojų pyktis atrodė didžia dalimi nukreiptas prieš 81 metų N. Nazarbayevą, vadovavusį Kazachstanui nuo 1989-ųjų. Nors 2019-aisiais jis perdavė valdžią, daugelis mano, kad N. Nazarbayevas ir jo šeima išlaikė didelę įtaką šalies politikoje ir paprastų piliečių sąskaita sukaupė didžiulius turtus.

Nustatyti neramumų mastą yra gana sunku dėl komunikacijos sutrikimų. Šalyje kelias dienas neveikė internetas.

Lėktuvų skydžiai į Kazachstaną atšaukiami, Almatos oro uostas bus uždarytas „kol situacija bus stabilizuota“, sekmadienį pranešė pareigūnai.

Žuvo 164 žmonės

Kaip pranešė žiniasklaida, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerijos informacija, per šios savaitės protestus Kazachstane žuvo mažiausiai 164 žmonės, tarp jų 103 didžiausiame šalies mieste Almatoje.

Anksčiau pareigūnai skelbė, kad per neramumus žuvo 26 protestuotojai ir mažiausiai 18 saugumo pajėgų narių, dar 748 buvo sužeisti.

Kazachstano valstybinė televizija „Khabar 24“ nurodė, jog per neramumus daugiau kaip 2 tūkst. žmonių prireikė medicininės pagalbos. Nurodoma, kad 83 sužeistųjų būklė yra kritinė.

K.-J. Tokayevas padėkojo Maskvos vadovaujamai Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai (KSSO) už atsiųstus karius ir pagalbą malšinant protestus.

KSSO siunčia į Kazachstaną kelis tūkstančius karių, įskaitant Rusijos oro desantininkų dalinį, turintį užtikrinti strateginių šalies objektų saugumą.

Sekmadienį Rusijos Gynybos ministerija pranešė, kad rusų taikdariai Almatos oro uoste rengia pratybas, kaip išvengti nenumatytų situacijų.

Anksčiau sekmadienį ministerija informavo, kad į Kazachstaną perkelti Rusijos taikdariai vyksta saugoti gyvybiškai svarbių objektų ir infrastruktūros.

K.-J. Tokayevas sakė, kad KSSO pajėgos yra dislokuojamos laikinai, tačiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pareiškė, kad Kazachstanui gali būti sunku jas vėliau išprašyti.

„Sulaikyti 4 404 žmonės“, – nurodoma ministerijos pranešime.

Kazachstanas, ilgą laiką laikytas viena stabiliausių posovietinių Centrinės Azijos šalių ir turintis gausius energijos šaltinių išteklius, išgyvena didžiausią krizę per kelis dešimtmečius. Praeitą savaitgalį įsiplieskę protestai dėl automobilinių suskystintų dujų pabranginimo peraugo į visą šalį apėmusias audringas demonstracijas.

Keliuose miestuose ginkluoti protestuotojai grūmėsi su vyriausybės pajėgomis ir šturmavo vyriausybės pastatus.

Trečiadienį buvo atstatydinta Kazachstano vyriausybė. Iki sausio 19-osios šalyje įvesta nepaprastoji padėtis.

Šeštadienį Vidaus reikalų ministerija dar nebuvo atnaujinusi anksčiau šią savaitę paskelbtų duomenų apie žuvusius ir sužeistuosius.

Vėliausiais turimais duomenimis, paskelbtais ketvirtadienį, per neramumus žuvo mažiausiai 18 saugumo pajėgų narių ir dar 748 buvo sužeisti.

Penktadienį VRM pranešė apie 26 „likviduotus“ riaušininkus ir 26 sužeistus protestų dalyvius.

Tuo metu leidinys „The Jerusalem Post“, remdamasis Izraelio užsienio reikalų ministerija, šeštadienį pranešė, kad per protestus Almatoje žuvo vienas žydų valstybės pilietis.

URM duomenimis, 22 metų Levanas Kogeashvili (Levanas Kogeašvilis) neteko gyvybės išvakarėse.

„Užsienio reikalų ministerija palaiko ryšius su jo tėvais Kazachstane ir šeima Izraelyje, taip pat padeda gabenti jo kūną į Izraelį, kur jis bus palaidotas“, – ministerijos pareiškimą citavo „The Jerusalem Post“.

Kazachstano prezidentas Kasymas-Jomartas Tokajevas (Kasymas Žomartas Tokajevas) įsakė pirmadienį paskelbti gedulą „dėl daugybės aukų, žuvusių per tragiškus įvykius keliuose šalies regionuose“.

Almatoje tęsiama „antiteroristinė operacija“, šalies didžiausias miestas valomas nuo „teroristų“.

Kazachstane dislokuotos Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) taikos palaikymo pajėgos.

Protesto akcijoje daugiausiai dalyvavo vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, jie mosavo Lietuvos vėliavomis, laike plakatus „STOP MED FAŠIZMUI“, „Stop crime against humanity“ (liet. „Stabdykime smurtą prieš žmoniją“).

Žurnalistams A. Astrauskaitė sakė, kad šiuo metu galiojančios pandemijos valdymo priemonės priešina ir skaldo žmones, atima laisvę pasirinkti.

„Kaip, kaip ir anksčiau, yra tie patys reikalavimai. Negalima žmonių prievartauti, (...) o dabar daromas tiesiog valstybės mastu šantažas – jeigu nesiskiepysi, privalėsi atnešti medicininį tyrimą už savo pinigėlius, tik tada dirbsi. Kodėl sveikas žmogus turi tirtis“, – kalbėjo moteris.

Kodėl sveikas žmogus turi tirtis.

Vienoje iš A. Astrauskaitės paskyrų socialiniame tinkle „Facebook“ nurodoma, jog protesto akcija taip pat nukreipta prieš galimybių pasą, kaukių dėvėjimą.

Protesto akcijos dalyviai, susirinkę Katedros aikštėje, vėliau Gedimino prospektu patraukė link Seimo ir grįžto atgal iki Vyriausybės, kur sakė kalbas, kritikavo valdžią.

Kaip BNS informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja, mitingą stebėjo ir uniformuoti, ir neuniformuoti pareigūnai. Policijos duomenimis, į protesto akciją susirinko kiek daugiau nei 150 žmonių.

R. Lukoševičiaus/Fotobanko nuotr.

Pasak sostinės pareigūnų atstovės, mitingo metu sulaikyti du protesto akcijai oponuojantys žmonės, jiems surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Vienas iš jų buvo neblaivus, asmuo pristatytas į komisariatą.

„Jie buvo ne renginio dalyviai, galima būtų juos pavadinti oponentais“, – sakė J. Samorokovskaja.

Sostinės valdžia buvo išdavusi leidimą protesto akcijai iki 500 žmonių. Mitinguoti planuota iki 15 valandos, panašiu metu, anot pareigūnų, žmones ir išsiskirstė.

A. Astrauskaitės rugpjūčio 10 dieną organizuotas mitingas prie Seimo virto riaušėmis. Dabar dėl jų atliekamas ikiteisminis tyrimas. Įtarimai dėl riaušių pareikšti daugiau nei pusšimčiui žmonių.