Primename, kad spalio 29 dieną Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs nukentėjusiųjų, prokuroro ir nuteistojo apeliacinius skundus paliko galioti Tauragės apylinkės teismo sprendimą – jurbarkietės skriaudėjui skirti trejų metų ir keturių mėnesių bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Tačiau vaikinui tada buvo skirtas papildomas įpareigojimas – vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.

„Teismas pažymėjo, kad bausmės vykdymas buvo atidėtas pagrįstai, nes šiuo atveju merginai padaryti sužalojimai buvo svarbūs individualizuojant bausmę. Tačiau sprendžiant klausimą dėl bausmės atidėjimo, buvo svarbi nuteistojo resocializacija – kaip jis vėl integravosi į visuomenę, kaip jis keitėsi“, – nuosprendžio paskelbimo dieną sakė Klaipėdos apygardos teismo atstovė Dovilė Saulėnienė.

Pasak jos, Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti duomenys, kad vaikinas yra charakterizuojamas teigiamai – neturi neigiamų elgesio įpročių, nėra įtrauktas į vaikų rizikos grupę, atlygino žalą ir pateikė įrodymus, kad siekia pasikeisti – dalyvauja terapijose. Kaip teigta, šis nuteistojo poelgis, kai buvo sumušta nepilnametė, esą buvo atsitiktinis, įvykęs dėl neatsakingo alkoholio vartojimo.

Vertino neigiamai

Tokį Klaipėdos apygardos teismo sprendimą M. Vasiliauskas vertino neigiamai. Pasak jo, nukentėjusiųjų teisinis skundas buvo tenkintas ne taip, kaip tikėtasi.

„Akcentavome tai, kad nuteistojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis tikrai buvo ne nuo proceso pradžios, o tik tada, kai jis buvo priremtas įrodymų – jo pozicija pasikeitė tik po nukentėjusios merginos apklausos. Iš pradžių jis neigė padaręs nusikalstamas veikas. Į šiuos mūsų skundo argumentus nebuvo atsižvelgta, o patikėta, nors pasakysiu ir grubiai, – netikromis nuteistojo ašaromis. Taip pat sugretinus nusikalstamų veikų pavojingumą, iš tiesų nusikalstamos veikos buvo itin pavojingos, tačiau teismas labiau akcentavo kaltinamojo asmenybę, – kad jis anksčiau buvo neteistas, jo elgesys po nusikalstamos veikos pasitaisė – jis baigė mokslus ir įsidarbino. Bet mes manome, kad tos aplinkybės negalėjo nusverti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo. Tikrai rekomenduosiu savo klientams pasinaudoti kasacijos galimybe, nes šioje situacijoje proceso pažeidimai, tiek, mano požiūriu, teisės pažeidimai įgalina Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT) priimti skundą ir galutinai pasisakyti šioje byloje“, – spalio 29–ąją teigė merginos advokatas.

Kamuoja liekamieji reiškiniai

Liekamieji reiškiniai po pernai gegužę įvykdyto išpuolio žiauriai sumuštą ir mėgintą išžaginti jurbarkietę kamuoja iki šiol.

„Ir dusulys kamuoja... Medikai pasakė konkrečiai, kad tai yra pasekmė patirto streso, patirtos traumos dėl įvykio“, – rugsėjį sakė nukentėjusiosios gynėjas M. Vasiliauskas.

„Psichologiškai prastai dar yra. Naktimis dar vis sapnuoja, blaškosi, vis krūpteli“, – tada atviravo ir merginos tėtis Dainius.

Pasak jo, dukrai iki šiol pagalbą teikia psichologai. Šiemet dvyliktoje klasėje besimokanti mergina mokyklą lanko, tačiau viena beveik niekur neišeina – tik į mokyklą ir iš mokyklos autobusu. Dažniau draugus pasikviečia į namus. Paklaustas, ar mergina turi kokių nors pomėgių, galbūt ji vėl pradėjo piešti, juk tai puikiai jai sekėsi iki tol, kol kaimo turizmo sodyboje įvyko pastaroji baisi nelaimė, apvertusi gyvenimą aukštyn kojomis, Dainius tarstelėjo: „Dar nesugrįžo, dar ne...“

Po nelaimės – medikų rankose

Visuomenę sukrėtusi istorija, kai per vakarėlį Tauragės rajone, kaimo turizmo sodyboje, buvo sumušta ir mėginta išžaginti jurbarkietė, įvyko 2019 metų gegužės 26 dieną. Nukentėjusioji iš pradžių buvo gydoma Kauno klinikose. Po to iškart nuvežta gydymui į reabilitacijos kliniką.

Pasak specialistų, dieną, kai įvykdytas nusikaltimas, jai buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas – sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys, bet ir potrauminis stresas. Įtariamasis buvo neblaivus – po nusikaltimo jam nustatytas 1,12 promilės girtumas.

Pasak prokuratūros, byloje merginos patirti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes tokią išvadą pateikė teismo medicinos ekspertai, įvertinę patirtus sužalojimus ir dėl jų kilusias pasekmes sveikatai.

Įtariamasis savo kaltę pripažino ne iš karto, o tik baigiant tirti nusikaltimus – po maždaug 30 liudytojų ir aukos apklausų. Daugumoje apklausų dalyvavo psichologas, atlikta ne viena ekspertizė, surinkti ir išanalizuoti būtinieji duomenys.