Privertė sunerimti
Bankų atstovai, išgirdę apie situaciją, nesuabejojo, kad tai sukčių pinklės, ir detaliai paaiškino, ką reikia žinoti, kad pavyktų į jas neįkliūti.
"Žinutę į telefoną gavau ketvirtadienio vakarą, bet nieko nedariau, o penktadienį nusprendžiau patikrinti elektroninio pašto laiškų dėžutę. Tačiau joje jokio pranešimo neradau. Tada prisijungiau prie "Smart-ID", bet ir čia nieko panašaus neradau", – pasakojo kaunietė Karolina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.).
Įtarimų kamuojama moteris rankų nenuleido ir paskambino programėlės "Smart-ID" atstovams. Tačiau, išgirdę apie į Karolinos mobilųjį telefoną gautos žinutės turinį, jie užsiminė, kad tai gali būti sukčiai, ir patarė jokiu būdu nespausti ant aktyvios nuorodos adreso.
"Pasijutau nesaugiai dėl duomenų apsaugos – kažkas surado mano numerį ir žino, kad naudojuosi "Smart-ID". Patikrinau turimas bankų sąskaitas, jose pasikeitimų nepamačiau, nuostolių nepatyriau, bet su šia programėle prisijungiu ne tik prie bankų", – susirūpinimo neslėpė kaunietė.
Pasijutau nesaugiai dėl duomenų apsaugos – kažkas surado mano numerį ir žino, kad naudojuosi "Smart-ID".
Kreipėsi ir į policiją
Pasak jos, paskambinus į SEB banką, kurio paslaugomis moteris naudojasi, čia esą taip pat išgirstos neguodžiančios žinios, kad, naudodamiesi "Smart-ID" vardu, gali darbuotis sukčiai, nes minėto banko atstovai SMS žinutėmis savo klientų neinformuoja siųsdami aktyvias nuorodas.
"Galiausiai kreipiausi į policijos pareigūnus skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112. Jie tepasakė, kad gerai, jog nespaudžiau ir neatsidariau nuorodos. Paskui operatyviai man perskambino tyrėja ir paklausė, ar patyriau nuostolių ir ar turiu kokių nors pretenzijų. Kai pasakiau, kad ne, atsisveikino. Visi visais rūpinasi, bet iš esmės niekas nevyksta – sukčiai iš kalėjimo ir toliau sėkmingai skambina bobutėms bei randa kitų būdų, kaip pasipelnyti. Kas žino, kiek dar žmonių gavo tokias SMS kaip aš", – piktinosi Karolina.
Tokių pranešimų nesiunčia
Apie į kaunietės mobilųjį telefoną gautą pranešimą su tekstu "Atnaujinkite savo Smart-ID profilį" ir įterpta aktyvia nuoroda, išsiųsta iš telefono numerio +370 663 00 000, informavome "Smart-ID" atstovus, teiraudamiesi, ar tikrai ne jie tokiu būdu kreipiasi į savo atstovaujamos programėlės naudotojus.
"Smart-ID" atstovas Viktoras Kamarevcevas patikino, kad tokio pobūdžio ir turinio žinutės jų klientams nesiunčiamos. Todėl turinys, jo teigimu, turi aiškių požymių, kad jas siunčia sukčiai.
"Nei bankai, nei "Smart-ID" niekada nesiunčia elektroninių laiškų ar trumpųjų SMS žinučių su aktyviomis nuorodomis, taip pat neskambina ir neprašo jungtis prie jokių tinklalapių ar pasakyti savo prisijungimo duomenų. Todėl gavus bet kokią žinutę privalu patikrinti, prie kokio tinklalapio prašoma jungtis, o tinklalapio adresą, prie kurio norite jungtis, suveskite patys", – patarė jis.
Atnaujinimas – per programėlę
V.Kamarevcevas akcentavo, kad "Smart-ID" paskyra dėl saugumo reikalavimų galioja trejus metus. Todėl praėjus šiam terminui minėtą paskyrą reikia atsinaujinti.
"Apie tai klientai gauna tik priminimus, kuriuose nėra aktyvių nuorodų. Svarbu žinoti, kad atnaujinti "Smart-ID" paskyrą galima tik per programėlę, kurią klientas turi savo mobiliajame įrenginyje. Jokia aktyvi nuoroda niekada nėra siunčiama su prašymu atnaujinti asmeninę paskyrą, o visa informacija ir nurodymai dėl atnaujinimo yra pateikiami programėlėje. Tai padaryti paprasta: atidarykite programėlę ir meniu spustelėkite "Naudotojo informacija". Laukelyje "Paskyra bus aktyvi iki" nurodyta, iki kada turite atnaujinti paskyrą", – patarė "Smart-ID" atstovas.
Ragina nereaguoti
Apie Karolinos atvejį "Kauno dienos" žurnalistai pranešė SEB ir "Swedbank" bankų darbuotojams, kurių paslaugomis ji naudojasi. Tačiau iš abiejų gautas kone identiškas atsakymas – bankas niekada savo klientams nesiunčia jokių laiškų ar žinučių su prašymu atnaujinti savo "Smart-ID" profilį aktyvuojant kartu siunčiamą nuorodą.
"Svarbu žinoti, kad šiuolaikinėmis technologijomis besinaudojantys sukčiai gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą – tai gali būti ir valstybinės institucijos, ir banko pavadinimas. Kadangi telefonai žinutes grupuoja pagal siuntėjo vardą, tokia žinutė gali sukelti pasitikėjimą. Tačiau klientus raginame visada kritiškai vertinti gaunamus pranešimus – e.laiškus, SMS pranešimus, kitus, kuriuose yra prašymai atidaryti atsiųstą priedą ar nuorodą, įvesti prisijungimo prie interneto banko duomenis. Klientams, kurie jungiasi prie SEB interneto banko, rekomenduojame patiems įvesti naršyklėje interneto banko nuorodą arba jungtis iš oficialios SEB banko svetainės", – akcentavo SEB banko Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.
Visi visais rūpinasi, bet iš esmės niekas nevyksta – sukčiai iš kalėjimo ir toliau sėkmingai skambina bobutėms bei randa kitų būdų, kaip pasipelnyti.
Jei vis dėlto klientas atskleidžia sukčiams konfidencialius prisijungimo prie interneto banko duomenis, prašoma kuo skubiau kreiptis į banką ir policiją.
"Bankas visuomet nukentėjusiems klientams bando padėti susigrąžinti prarastus pinigus – jei dar įmanoma, skubiai stabdo sukčių atliktą mokėjimą, susisiekia su gavėjo banku ar mokėjimo paslaugų įmone ir prašo grąžinti lėšas, bendrauja su policija. Tačiau, kai lėšos yra įskaitomos į gavėjo sąskaitą, jas susigrąžinti gali būti labai sudėtinga", – įspėjo pašnekovas.
A.Šapolai antrino ir "Swedbank" atstovas Saulius Abraškevičius. Pasak jo, gavus tokius pranešimus, kuris pasiekė į "Kauno dieną" besikreipusią kaunietę, gyventojai raginami nereaguoti ir juos ištrinti. O kilus saugumo klausimų, prieš atliekant bet kokį veiksmą, kurio tikrumu abejojama, patariama susisiekti su savo banku.
"Finansinės institucijos ir finansinių technologijų kūrėjai siekia užtikrinti maksimalų priemonių saugumą, tačiau mokėti saugiai jomis naudotis turėtų ir patys vartotojai. Kai sukčiai negali pasinaudoti programinėmis technologijų silpnybėmis, jie naudojasi vartotojų patiklumu, inercija, nedėmesingumu detalėms ir taip siekia išvilioti pinigus", – atkreipė dėmesį S.Abraškevičius.
Atvejų sumažėjo
Kalbinta Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė sakė, kad apie tokius bandymus sukčiauti duomenų gaunama nuolat, tačiau esą apgauti gyventojus pavyksta retai – atvejų skaičius žymiai sumažėjo.
"Gyventojai sąmoningi ir atkreipia dėmesį į raginimus būti budriems. Visada patariame ir prašome neatidarinėti jokių nuorodų, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu. Šiuo atveju, naudojantis programėle "Smart-ID", reikėtų elgtis taip pat. Iškilus dvejonių, kreiptis į banką klausiant, ar vykdomi naujinimo darbai. Ir, žinoma, visada apie tokius atvejus derėtų pranešti policijai, nes kiekvienas sužinotas atvejis padeda pareigūnams dirbant tokių nusikalstamų veikų užkardymo linkme", – sakė Kauno apskrities VPK atstovė.
