Šiuo metu teisę gauti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą turi asmenys su negalia, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0-25 procentų dalyvumo lygis. Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys su negalia pasinaudoti šia teise gali tik kai jiems nustatytas 15 proc. dalyvumo lygis. Naujoje įstatymo redakcijoje siūloma teisę į nemokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą numatyti visiems sunkią negalią (0-25 proc. dalyvumo) turintiems žmonėms.

„Tokiu reglamentavimu yra įtvirtintas asmenų su negalia diskriminavimas pagal amžių ir dalyvumo lygį. Manau, kad dabartinis reglamentavimas, numatantis senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims su negalia ženkliai mažiau palankias sąlygas gauti antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nusižengia ir Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencijai“, – Eltai sakė M. Ošmianskienė.

Jos nuomone, galiojantis reglamentavimas nusižengia ir Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.

„Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu. Akivaizdu, kad tarp darbingo amžiaus asmenų su negalia ir senatvės pensijos amžių sukakusių asmenų su negalia nėra tokio didelio skirtumo, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vadinasi, Seimas turi pareigą nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą šių kategorijų asmenims“, – sako M. Ošmianskienė.

Ji siūlo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pataisos įsigaliotų šių metų liepos mėnesį.

Pasak ministrės Monikos Navickienės, jei pasiūlymams pritartų Seimas, negalią turintys žmonės nebūtų diskriminuojami dėl amžiaus.

„Darbingo amžiaus neįgaliesiems mokamų netekto darbingumo pensijų dydžių diferencijavimas pagal netekto darbingumo procentus galioja ir dabar. (...) Dėl šių pakeitimų prognozuojame, kad 2024 metais beveik 45 tūkst. sunkią negalią turinčių asmenų galės gauti didesnes pensijas“, – pranešime teigė ministrė.

Pasak M. Navickienės, dabar nedarbingumą nustačius darbingo amžiaus žmonėms, jie sulaukę pensinio amžiaus gali pasirinkti išmokos pobūdį – netekto darbingumo ar senatvės pensiją, be to, jiems išlieka visos lengvatos ir garantijos.

„Jei negalios ateina nusistatyti žmogus jau būdamas pensinio amžiaus, jam yra nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių (...), tačiau nors jų lygis yra suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimo mastas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška (...), o pats asmuo neturi teisės rinktis, kurią išmoką nori gauti“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje aiškino ministrė.

Dėl šių pakeitimų prognozuojame, kad 2024 metais beveik 45 tūkst. sunkią negalią turinčių asmenų galės gauti didesnes pensijas.

 

Jos teigimu, dabar 600 eurų pensiją gaunančiai 64 metų ir dviejų mėnesių amžiaus moteriai nustačius negalią, jos pensijos dydis nesikeistų. Tuo metu, jeigu negalia būtų nustatyta 63 metų ir 11 mėnesių amžiaus moteriai, ji iki sulaukdama pensinio amžiaus gautų 814 eurų išmoką – tokia pat būtų ir jai mokama senatvės pensija.

„Jeigu pritarsime šiems pakeitimais (...), nepriklausomai nuo negalios nustatymo momento – iki senatvės pensijos amžiaus ar po jo – moteris dėl savo būklės galėtų gauti didesnę pensiją“, – teigė M. Navickienė. 

Ministerijos teigimu, pensininkui nustačius sunkią negalią, jo senatvės pensijos dydis būtų apskaičiuojamas jį padauginus iš netekto darbingumo lygio daugiklio – nustačius didesnį nedarbingumą žmogus gautų ir didesnę pensiją.

Ministerijos vertinimu, 2024 metais sunki negalia galėtų būti nustatyta apie 7 proc. senatvės pensijų gavėjų.

M. Navickienė anksčiau teigė, jog kitais metais tam papildomai būtų skiriama 58 mln. eurų.

Pasiūlymai, jei jiems pritartų Seimas, įsigaliotų nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

Greta būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymo numatoma ir galimybė finansuoti technines pagalbos priemones, kai jų nefinansuoja Techninės pagalbos neįgaliesiems centras. Tai gali būti įvairios balansavimo, vaizdinės stimuliacijos, judesius varžančios priemonės, lietimo taktilinė, supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ar šalmai, apsaugantys nuo galvos sužeidimo, ištikus epilepsijos priepuoliui. Šias priemones galima pirkti ir užsienio valstybėje.

2019 m. vaikų su sunkia negalia būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymui bei techninių priemonių finansavimui numatyta 436 tūkst. eurų. Šios lėšos buvo paskirstytos savivaldybėms, atsižvelgiant į savivaldybėse gyvenančių vaikų su sunkia negalia skaičių.

Būstui, kuris pritaikomas vaikui su sunkia negalia, galioja tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, pritaikyti galima būstą, kuris nuosavybės teise priklauso neįgaliam vaikui, jo artimiesiems giminaičiams arba savivaldybei. Jame turi būti deklaruota ir faktinė neįgalaus vaiko gyvenamoji vieta, išskyrus atvejus, kai būstas nėra visiškai baigtas. Tačiau būsto baigtumas turi svyruoti tarp 80 ir 100 proc. Jei būste vaikas su sunkia negalia faktiškai negyvena dėl to, kad būstas nėra pritaikytas jo poreikiams, sprendimą dėl pritaikymo priima savivaldybės administracijos sudaryta komisija.

Būsto savininkas, jei būstas nepriklauso pačiam neįgaliajam, turi sutikti su būsto pritaikymu neįgaliam vaikui, nuosavybė į būstą negali būti apribota, būstas negali būti išnuomotas, išskyrus, jeigu tai socialinis būstas arba kai savininkas – savivaldybė.

Kai neįgaliajam yra pritaikomos bendrojo naudojimo patalpos daugiabutyje, tuomet prašoma gauti kitų savininkų sutikimą. Tačiau jeigu kitų butų savininkai nepritaria bendrojo naudojimo patalpų pritaikymui neįgaliajam, teigiamą sprendimą gali priimti savivaldybės administracija – svarbu, kad toks pritaikymas būtų finansuojamas iš valstybės ar savivaldybės lėšų ir kad tai nesumažintų kitų gyventojų nekilnojamojo turto vertės.

Norint pritaikyti būstą, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurios sudaryta būsto pritaikymo neįgaliesiems komisija nustato būsto pritaikymo poreikį. Jeigu prašomas pritaikyti būstas nepatenka į einamųjų metų pritaikomų būstų sąrašą, darbus galima atlikti savarankiškai ir pateikti prašymą, kad patirtos išlaidos būtų kompensuotos tuomet, kai būstas bus įtrauktas į pritaikomų būstų sąrašą.

Kokius darbus ar įrenginius galima finansuoti?

Pagal ministro patvirtintą aprašą, iš valstybės biudžeto skiriamų galima pritaikyti tiek būsto vidaus darbus, tiek išorės aplinką, taip pat pirkti techninės pagalbos priemones, jeigu jų nesuteikia Techninės pagalbos neįgaliesiems centras.

Būsto vidaus pritaikymas apima perkėlimo įrangą neįgaliam vaikui pakelti, sanitarinius įrenginius, dušo stalus ar vonios kėdutes, elektrinius vandens šildytuvus, kai šiltas vanduo netiekiamas centralizuotai, įvairius buities įrenginius, kabinamus bei montuojamus baldus, slenksčių pažeminimą ar išardymą, durų platinimą, grindų pakėlimą, balkono apsaugas nuo iškritimo, turėklus, jungiklių ar čiaupų pažeminimą iki pasiekiamo lygmens, saugos priemones, pavyzdžiui, sienų dangos paminkštinimą, automatinio apšvietimo įrengimą, dujų nuotėkio signalizatorius, keltuvus ar liftus individualiuose namuose.

Būsto išorės pritaikymas reiškia buitinių biologinio valymo įrenginių finansavimą, vandentiekio įrengimą, būsto durų platinimą, slenksčių, išorės laiptų pritaikymą, turėklų įrengimą, papildomą apšvietimą, specialų ženklinimą, prievažų ir nuovažų įrengimą, išorės keltuvų, liftų ar kopiklių finansavimą, individualių įėjimų, vežimėlio apsisukimo ir saugojimo aikštelių, taip pat privažiavimo prie automobilio saugojimo vietos įrengimą.

Pritaikant aplinką vaikams su sunkia negalia galima pirkti ir būtinas technines pagalbos priemones. Tai gali būti balansavimo priemonės, pavyzdžiui, batutai, specialios lentos ir pagalvėlės, taip pat judesius varžantys įrengimai – antklodės, liemenės, kojų ar rankų svareliai, kūno kojinės. Vaikams su sunkia negalia gali būti finansuojamos vaizdinės stimuliacijos priemonės, tai yra šviesų projektoriai, šviesos pluoštai, šviesos stalai ir kita įranga, lietimo taktilinė įranga – smėlio stalai, kilimėliai-dėlionės, paviršiai, skirti liesti, įvairūs kramtukai, vibruojantys dantų šepetukai ir panašiai. Prie finansuoti galimų techninių priemonių priskirta ir supimo, garso slopinimo įranga, automobilinės kėdutės ir apsaugantys šalmai, skirti epilepsija sergantiems vaikams.

Šių techninės pagalbos priemonių poreikį vaikui su sunkia negalia turi nustatyti gydytojas, todėl reikia pateikti išrašą iš asmens medicinos dokumentų (forma Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas“).

Komisijai nustačius, kad vaikui su sunkia negalia reikia techninės pagalbos priemonių, artimieji minėtas priemones perka patys (galima pirkti ir užsienio valstybėje), o savivaldybės administracija pareiškėjui apmoka priemonių įsigijimo išlaidas – tereikia pateikti dokumentus, patvirtinančius techninės pagalbos priemonių įsigijimą.

Vyriausybė nepritaria Seime svarstomam siūlymui nebeskirstyti sunkų neįgalumą turinčių vaikų į sunkesnius ir ne tokius sunkius neįgaliuosius.

Seime šiuo metu svarstomos pataisos numato, kad vaikai, kuriems jau nustatytas sunkus neįgalumo lygis, nebūtų dar kartą skirstomi į kategorijas - specialiųjų nuolatinės slaugos poreikių lygis sunkios negalios vaikams būtų nustatomas privalomai.

"Slaugos išlaidų tikslinių kompensacijų mokėjimas, sunkų neįgalumo lygį turintiems vaikams specialųjį nuolatinės slaugos poreikį nustatant privalomai, t.y. neatsižvelgiant į nustatytus kriterijus, gali pažeisti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principą", - teigiama Vyriausybės išvadoje.

Nepritarimas grindžiamas ir tuo, kad priėmus šias pataisas papildomai kasmet reikėtų 5 mln. litų.

"Teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais (...), o esant ribotoms finansinėms galimybėms šiuo metu valstybė negali prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų", - teigiama išvadoje, kurią rengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Pataisą teikę Seimo nariai teigė, kad Lietuvoje yra apie 2500 vaikų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, iš jų apie 1500 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Pataisų autorių nuomone, siūlomi pakeitimai sudarytų sąlygas vaikus, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, prižiūrėti namuose, nes jiems kas mėnesį būtų mokama 2,5 bazinių pensijų - 900 litų - dydžio išmoka. Taip pat vienas iš tėvų, namuose prižiūrintis neįgalų vaiką, valstybės lėšomis būtų draudžiamas valstybiniu socialinių pensijų draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu.