Karštai troško šunelio
Kodėl to negali daryti tikrasis šuns šeimininkas? "Žinoma, gali, bet neretai šunys labiau klauso svetimo žmogaus, o bendraudami su šeimininku ožiuojasi kaip maži vaikai. Būna, kad ir pats šuns savininkas nenori eiti į viešumą, tad prašo profesionalo pagalbos", – aiškina nuo keturiolikos metų šunų vedle dirbanti Aistė Daukševičiūtė, būsimoji Kauno "Saulės" gimnazijos dvyliktokė.
Aistės istorija niekuo nesiskiria nuo daugelio kitų vaikų istorijų, karštai troškusių auginti namuose šunelį. Sykį su tėvais nuėjusi į šunų parodą, paauglė užsidegė noru kuo greičiau įsigyti keturkojį draugą, o vėliau ir pati dalyvauti su juo parodose. Tėvai neprieštaravo.
"Kai pirmąsyk parodoje pamačiau savo labradoriuko mamą, visiškai suskydau. Sutarėme su veisėju, kad vienas iš tos gražuolės labradoro retriverės vaikučių netrukus bus mano", – aiškina Aistė, su nekantrumu laukusi savojo Dexterio.
Pati jį treniravo, vežiojo į parodas, kol galų gale užaugino tikrą Lietuvos čempioną. Dabar Dexteriui Hummer Dvaruvai (toks užrašas puikuojasi ant jo kilmės dokumentų) – penkeri, jis kultūringas, sukalbamas, mokantis daug triukų šuo.
Perprato šunį ir vedlio darbą
Pradėjusi dalyvauti šunų parodose su savo labradoro retriveriu, trenerės Indrės Mečionytės padedama, gabi mergina greitai perprato šunų demonstravimo ringe specifiką.
"Jei jau visai atvirai – greitai to padaryti nepavyko. Turėjo praeiti laiko, kol supratau, kodėl man iš viso patinka parodos. Juk pergalių pačioje pradžioje buvo nedaug", – prisipažįsta Aistė, ilgainiui supratusi, kad svarbiausia, jog laiką leisti su bendraminčiais ir augintiniais, nuosekliai gilinti žinias yra kur kas svarbiau nei pergalės.
Parodose, anot vedlės, teisėjai vertina jame dalyvaujančius grynaveislius šunis pagal tai, kaip jie išsivystę ir kaip atitinka savo veislės standartą. Vertinama ne tik šunų išvaizda, bet ir judėjimas, temperamentas, elgesys. Laimi tas, kuris parodos dieną, teisėjo akimis, labiausiai atitinka tos veislės idealą.
Perpratusi savo šuns charakterį ir išmokusi sėkmingai pristatyti jį ringe, Aistė nuo keturiolikos ėmė dirbti vedle. Iš pradžių dalyvavo jaunųjų vedlių konkursuose. Užsiėmimai padėjo rasti bendrą kalbą su savais ir svetimais šuneliais. Aistė mokė juos atlikti tam tikras figūras darant judesį. Pastebėjusi, kad auklėtinei puikiai sekasi, trenerė Indrė duodavo išbandyti savo ruošiamus šunis tuomet, kai pati nespėdavo jų demonstruoti, ir vis dažniau rekomenduodavo Aistę savo draugams ir pažįstamiems.
Nerealus jausmas, kai mano demonstruota vokiečių dogė buvo pripažinta visų trijų parodos dienų geriausiu šunimi: juk ten dalyvavo apie 2 tūkst. šunų iš visos Europos.
Prizai lieka šeimininkams
Ar savo trofėjų lentynoje kaunietė turi apdovanojimų, kuriuos pelnė jos demonstruojami šunys? "Na, kadangi šunys – ne mano, tai prizus ir medalius pasiima jų šeimininkai", – juokiasi mergina, dėl to nenukabinanti nosies.
Garbingiausias iš Aistės laimėtų trofėjų dar visai šviežias. Pernai rugsėjo pabaigoje Palangoje vykusioje tarptautinėje šunų parodoje ji vedė į ringą vokiečių dogų kalytę Fachion Girl Kantata (savininkė Jorūnė Jakulytė), su kuria laimėjo garbingą "Supreme Best In Show" titulą. "Nerealus jausmas, kai mano demonstruota vokiečių dogė buvo pripažinta visų trijų parodos dienų geriausiu šunimi: juk ten dalyvavo apie 2 tūkst. šunų iš visos Europos. Tai buvo mano, kaip vedlės, karjeros viršūnė", – džiaugiasi būsimoji dvyliktokė.
Anot vedlės, toks teisėjo įvertinimas ją labai paskatino ir motyvavo, nes šunų paroda – ne vien tik vieno šuns palyginimas su kitu. Tai tarsi kiekvieno šuns lyginimas su teisėjo įsivaizduojamu tos veislės standarto idealu.
Paklausta, ar šeimininkas nekaltina vedlio, jei šiam nepavyksta gerai pristatyti jo šuns, Aistė purto galvą. "Protingas, patyręs ir gerai išmanantis šunų psichologiją šeimininkas žino, kad, nepaisant puikaus pasiruošimo, visada egzistuoja keli nesėkmės procentai", – paaiškina ji.
Stilingai: Aistė aiškina, kad vedlio apranga turi derėti prie vedamo šuns, būti tvarkinga, elegatiška. "Estetiškai atrodantis duetas gali pritraukti teisėjo simpatijas", – tikina ji.
Savaitgaliai skirti varžyboms
Kadangi beveik visus praėjusius mokslo metus buvo karantinas, šunų parodos nevyko. Mergina prisipažįsta per tą laiką labai pasiilgusi mėgstamos veiklos. Užtai šią vasarą ji vos spėja suktis: kiekvieną savaitgalį važiuoja į šunų parodas demonstruoti vis kitų šeimininkų augintinių.
Naujausias vedlės laimėjimas su auksaspalviu retriveriu Nenuorama Key To Joy (savininkas Saulius Daukševičius) – Jurbarko nacionalinėse parodose iškovota trečia ir penkta vietos ir "Best In Show" titulas. Toje pačioje parodoje Aistei dar pavyko laimėti "Best In Show" 1-ąją vietą, taip pat "Best In Show Junior" 3-iąją vietą su vokiečių doge Magic Girl Nuo Gražučių (savininkė Violeta Vosyliūtė).
Blogo elgesio iš savo demonstruojamų šunelių Aistei dar neteko patirti. "Kadangi dažnai dirbu su retriveriais (labrodorais, auksaspalviais, Naujosios Škotijos ir lygiaplaukiais), o jie yra labai draugiški ir romūs šunys, kažkokių nemalonių patirčių mano praktikoje nebuvo. Aišku, visada turiu išlikti budri, nes kad ir labai pasitikiu savo vedamu šunimi, vis tiek negaliu žinoti, kaip jis elgsis", – atvirauja vedlė.
Paklausta, ar jau vadina save profesionale, A.Daukševičiūtė tikina, kad dar nedrįstų šitaip teigti. Ketveri metai demonstruojant šunis, anot jos, nėra didelis šuns vedlės stažas.
Kišenpinigių užsidirba
Aistė pasakoja, kad vedliai gali specializuotis parodose su vienos ar kelių veislių šunimis, apie kurias išmano geriausiai, bet gali būti dirbti su įvairių veislių augintiniais. Kuriai kategorijai priklauso ji?
"Hmm... Gal pirmajai?" – svarsto pašnekovė, dirbanti su retriveriais, visai neseniai dirbusi su vokiečių dogais, bet neatsisakanti ir kitų įdomių pasiūlymų. Vasarą Aistė gyvena vien parodomis ir šunimis. Bijo net pagalvoti, kaip viskas vyks mokslo metais, kai teks laviruoti tarp pasiruošimo egzaminams ir hobio.
Gera žinia – Aistei nereikia tėvų prašyti pinigų smulkioms išlaidoms: kišenpinigių mergina užsidirba pati. Apie veterinarijos studijas kol kas nesvajoja. Šunelius dresuoti jai patinka, bet medicina gyvūnų mylėtojos nevilioja.
Garbingai: net dvi dienas iš eilės auksaspalviam retviveriui Nenuoramos Key To Joy pavyko patekti į geriausiųjų penketuką Jurbarko nacionalinėje šunų parodoje.
Populiariausios veislės
Ne paslaptis, kad keturkojų augintinių pasaulyje irgi egzistuoja mados. Kas keleri metai tarp pirkėjų išpopuliarėja tai vienos, tai kitos šunų veislės. Dažnai dalyvaudama parodose Aistė mato, kad šiuo metu labai populiarūs Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai ir nedideli, aktyvūs, simpatiški ispanų vandens šunys. Pastarųjų prieš keletą metų parodose buvo mažiau.
"Kavalieriaus karaliaus Karolio spanielį augina mano dėdė. Tai šuo su charakteriu, bet labai meilus ir gražus", – giria savo giminaičio augintinį vedlė.
Norint turėti augintinį, dėl kurio gatvėje ar parodos ringe nereikėtų raudonuoti, Aistė siūlo dirbti su juo kasdien, bet protingai, t.y. neapkrauti šuns per dideliu informacijos kiekiu. Vedlė įsitikinusi, kad geras šuo – ne tik veislės, bet ir šeimininko įdirbio su šunimi rezultatas. Jei kažkas įsivaizduoja, kad atiduos savo augintinį į šunų mokyklą, kur jis bus išmokytas bendrų paklusnumo komandų ir daugiau nieko daryti nereikės – labai klysta.
"Toliau teks nuolat kartoti komandas ir sąžiningai dirbti namuose. Antraip iš baigtų mokslų nebus jokios naudos!" – aiškina šunų ekspertė.
Mergina dalijasi nerimu, kad per karantiną žmonių masiškai pirkti veisliniai šunys po kiek laiko gali atsidurti šunų prieglaudose. Kai tik šeimininkai išlaisvės nuo koronaviruso suvaržymų ir vėl galės laisvai keliauti po pasaulį, gyventi anksčiau įprastu ritmu, keturkojai draugai jiems gali tapti nebereikalingi.
"Tikėkimės, kad mano liūdnos prognozės nepasitvirtins ir žmonės šunelius per karantiną rinkosi labai atsakingai", – svarsto aštuoniolikmetė, vis dažniau pasvajojanti apie šunų veisimą. Ateityje ji labai norėtų turėti šokoladinių labradorų veislyną, bet kol kas visas jėgas turi skirti mokslams.
Įkalbėjo ir draugus
Aistės hobis draugams – ne naujiena. Ji džiaugiasi, kad ir vieną bendraklasę, turinčią australų aviganį, sykį pavyko įkalbėti nueiti į parodą.
"Nuo to karto ir ji susirgo vedlių liga – pati pristato savo šunį parodose, užsiima šunų sportu. Tikrai smagu turėti tokią bendramintę, kartu su ja keliauti į šunų parodas", – prisipažįsta A.Daukševičiūtė.
Kadangi yra baigusi muzikos mokyklą ir ilgą laiką dainavusi grupėje "Sunny", tai ir kai kuriuos dainavimo draugus, auginančius šunis, jai pavyko įkalbėti dalyvauti parodose.
Dažiausiai jos vyksta kelias dienas. Iš pradžių demonstruojamam šuniui tenka įveikti savo varžovus pagal veislę, lytį ir amžių. Vedliai arba tikrieji šunų šeimininkai (prieš tai lankę specialias vedlių treniruotes) pristato ringe savo augintinį.
"Po komandos "Dantys!" šuo geranoriškai turi mokėti parodyti savo sąkandį teisėjui. Tiek agresyvumas, tiek ir bailumas čia traktuojami kaip diskvalifikacinės savybės, – aiškina Aistė. – Paskui šuo raginamas atsistoti parodine stovėsena, kad teisėjas galėtų jį gerai apžiūrėti."
Ringo profesionalai juokiasi, kad tobulų šunų nėra. Tad kiekvieno gero šuns vedlio darbas yra paslėpti nepageidaujamus šuns trūkumus ir parodyti kuo daugiau jo pranašumų. Kita vertus, patyrusį teisėją apgauti labai sunku. Todėl, jei vedlio demonstruojamas šuo teisėjui patiko, jis gali drąsiai tapti savo kategorijos čempionu. Tuomet tarp parodinių šunų savininkų neliks nepastebėti ir vedlio gebėjimai.
"Gerą vardą ir šunų šeimininkų pasitikėjimą vedlys pelno ringuose. Tai atkaklaus darbo ir praktikos rezultatas", – aiškina mergina, jau turinti ir nuolatinių klientų.
Ką šeimininkui duoda šuns čempiono titulas? Pasirodo, tai ne tik garbė ir graži taurė svetainėje ant lentynos. Kai šuo parodose pasiekia tam tikrą pergalių skaičių, jam gali būti suteiktas čempiono titulas. Tuomet dažniausiai dalis šunų (ypač kalyčių) baigia karjerą parodose ir naudojami garbingai giminei pratęsti.
Gudruoliai: Aistė juokiasi, kad šunys yra gudrūs sutvėrimai – jei mato, kad neturi skaniukų, gali ir apsimesti, kad ir negirdi komandų.
Sėkmė priklauso ir nuo veislės
Aistė juokiasi, kad šunys – labai gudrūs sutvėrimai. Jei žino, kad jei yra lengvesnis kelias, būtinai juo pasinaudos. Pati tuo įsitikino, kai mokė savo labradoro retriverį Dexterį įvairių triukų per karantiną. "Sunaudojau daug skaniukų, bet užtai Dexteris išmoko tarnauti tupėdamas ant užpakalinių kojų, išmoko komandą "Bang!" Moka parkristi ant žemės ir gulėti kaip negyvas", – juokiasi ji.
Anot vedlės, šuns vedlio darbo sėkmė dažnai priklauso ir nuo šuns veislės. Jai labai patinka dirbti su retriveriais, kurie yra paklusnūs, greitai pasiduoda mokymams. Su šios veislės šunimis užtenka prieš pirmąsias varžybas pasitreniruoti vos keletą kartų. Žinoma, norint siekti aukštesnių titulų ir laimėjimų, reikia dirbti nuolat, bet saikingai – jokiu būdu neužgesinti šuns užsidegimo dalyvauti parodose. Visai kitokia situacija yra su jaunais dogais.
"Jie – mamyčiukai, nors ir labai protingi. Vis nori mane pergudrauti, kad tik galėtų būti šalia savo šeimininko, – juokais peikia savo mokinius Aistė, bet tučtuojau juos ir užtaria: – Užtai koks malonumas perprasti sudėtingesnės šunų veislės psichologiją ir pasiekti norimų rezultatų!"
Jei paroda vyksta net kelias dienas, jauni šunys greitai pavargsta. Vieną sykį Druskininkuose ir Aistės demonstruojamam šuniui taip buvo nutikę. Pervargęs jis užsispyrė ir nebestovėjo ringe prieš teisėją taip, kaip pridera.
Žmonėms, kurie galvoja įsigyti šunelį, Aistė norėtų palinkėti didesnės atsakomybės prieš vykstant pas veisėją. "Šuo – ne žaisliukas ar užgaida. Su juo reikia užsiimti. Ir dar – jį reikia mylėti. Jei išpildysite šias dvi sąlygas – laisvalaikis su šunimi bus pats nuostabiausias!" – sako kaunietė šunų vedlė, kurios vedami šunys parodose jau yra laimėję ne vieną garbingą apdovanojimą.
Spalį Aistės ir jos demonstruojamų šunų laukia pasaulinė specializuota ir tarptautinė šunų paroda Čekijoje.
