Tai paskelbta sekmadienį po vidurnakčio, pasibaigus paramos koncertui. 

„Matydamas šią sumą, sakau, kad mes nupirksim 1 115 saugaus kario komplektų“, – sakė vienas iš renginio vedėjų ir akcijos organizatorių Andrius Tapinas. Tiesa, sulaukus ir suskaičiavus visas aukas iš užsienio, ši suma ir kario paketų skaičius gali augti.

Šiemet sausio pabaigoje prasidėjusios akcijos metu lėšos rinktos vadinamiesiems saugaus kario paketams ukrainiečiams kariams.

Apie 7,5 tūkst. eurų vertės paketą sudaronaktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis bei individualus „antidronas“.

Profesionali įranga yra pagaminta Lietuvoje įmonių „Brolis Semiconductors“ ir „NT Service“.

Keturias savaites trukusią akciją organizavo LRT kartu su organizacijomis „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“, „Stiprūs kartu“ bei visuomenininke, žurnaliste Rita Miliūte.

„Kiekvienas tas rinkinys yra išgelbėtas gyvenimas ir nebūtinai vienas gyvenimas, tas kupolėlis gali siekti truputį daugiau ir išgelbėti daugiau žmonių, kurie kovoja už mus“, – labdaros renginio metu sakė R. Miliūtė.

Akcijai lėšas aukojo tiek gyventojai, tiek Lietuvos verslai, įmonės, organizacijos. Dalis lėšų surinktos rengiant aukcioną, kurio metu didžiausias sumas pasiūliusiems parduoti įvairių iškilių Lietuvos asmenybių asmeniniai daiktai, simbolinės dovanos, kiti artefaktai.

Tas kupolėlis gali siekti truputį daugiau ir išgelbėti daugiau žmonių, kurie kovoja už mus.

Paskutinį akcijos vakarą pranešta, jog skambučiais surinkti 750 tūkst. eurų bus dvigubinami – tai padarė baldų įmonė „Narbutas“, prie skambučiais gautų lėšų savo ruožtu prisidėję 750 tūkst. eurų suma.

Minint antrąsias plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje metines, šeštadienį šia proga Lietuvoje taip pat vyko įvairūs renginiai, įskaitant mitingus ir eitynes.

2022 metų vasario 24-ąją prasidėjęs Rusijos puolimas atnešė milžiniškus nuostolius Ukrainai, o Maskva sulaukė beprecedenčio pasmerkimo iš Vakarų ir sankcijų.

Pernai per akciją „Radarom!“ buvo surinkta 14 mln. eurų, už juos nupirkta taktinių oro erdvės stebėjimo radarų.

Kaip BNS teigė Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys, per šešis šių metų mėnesius surinkta 587 tūkst. eurų, o planuota surinkti 732 tūkst. eurų.

„Manome, kad sumažėjimas sietinas ne su apsisprendimu rinktis alternatyvius atvykimo būdus, o su koronaviruso pandemijos sukelta situacija – tiesiog sulaukta mažiau lankytojų ir ypač turistinių grupių, į Neringą vykstančių autobusais“, – kalbėjo E. Šakalys.

Anot jo, pernai per pirmus šešis mėnesius įvažiavo 926 autobusai, turintys daugiau nei 30 vietų, o šiemet – tik 44. Taip pat įvažiavo ir mažiau autobusų, turinčių iki 30 vietų, jų šiemet buvo 49, o pernai tuo pačiu metu – 380.

Manome, kad sumažėjimas sietinas ne su apsisprendimu rinktis alternatyvius atvykimo būdus.

„Be to, nuo kovo mėnesio sienos kirtimas nevykdomas per Nidos kontrolės pasienio punktą. Dėl to visai neliko įvažiuojančių iš Kaliningrado srities – tiek užsienio keliautojų, tiek tiesiog keliaujančių tranzitu“, – aiškino Neringos savivaldybės administracijos direktorius.

Už įvažiavimą į Neringą iš viso 2020-aisiais planuojama surinkti maždaug 2,5 mln. eurų. Ši suma nustatyta atsižvelgiant į tai, kad tiek pinigų surinkta per visus praėjusius metus. Savivaldybė anksčiau planavo, jog 2019 metais už ekologinį mokestį bus surinkta 1,75 mln. eurų.

Reaguojant į didesnį nei planuota automobilių srautą, sezoninį įvažiavimo lengvuoju automobiliu mokestį nuspręsta padidinti. Šiemet nuo birželio 20-osios iki rugpjūčio 20-osios jis siekia 30 eurų – dešimt eurų daugiau nei pernai.

Savivaldybė tikisi, kad du mėnesius taikoma padidinta rinkliava automobiliams, sumažins jų srautą, skatins alternatyvų atvykimą, o į biudžetą surenkamų pinigų suma, lyginant su pernai, išliks nepakitus.

Kaip teigia E. Šakalys, kol kas pasiūlymų didinti rinkliavą nėra pateikta ir apie galimybę kitais metais didinti įvažiavimo mokestį nėra kalbama.

Dalis uostamiesčio ikimokyklinio ugdymo įstaigų neišleidžia iš tėvų surinktų lėšų, skirtų vaikų ugdymo reikmėms. Siūloma lopšelių-darželių bendruomenėms suteikti teisę laisviau panaudoti šiuos pinigus.

Į ikimokyklinio ugdymo įstaigą savo vaikus vedantys tėvai kiekvieną mėnesį moka 3,77 euro mokestį už vaikų ugdymą.

Šios lėšos gali būti naudojamos mažylių pramogoms: kelionėms į cirką, baseiną, renginiams organizuoti, ugdymo sąlygoms užtikrinti, ugdymo ir higienos priemonėms įsigyti.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės, kai kurios įstaigos neišleidžia šių lėšų. Pasitaiko ir tokių, kurios per metus surenka 28 tūkst., o nepanaudoja 20 tūkst. litų.

„Matome, kad yra nepanaudoti likučiai. Kai kurios sumos tikrai nemažos. Kyla klausimas, kodėl įstaigos neišleidžia pinigų. Miesto tarybai siūlysime padidinti sąrašą, kam būtų galima naudoti šias tikslines lėšas. Bus rengiamas sprendimo projektas. Taryba apsispręs, ką daryti“, – tvirtino vedėja.

Yra ir tokių įstaigų, kurios šias lėšas norėtų panaudoti inventoriaus remontui, kitiems darbams. Tai leistų pagerinti sąlygas auklėtiniams. Tačiau to padaryti negali, nes neleidžia teisės aktai.

Kai kurie tarybos nariai neprieštaravo, kad lopšelių-darželių bendruomenės pačios galėtų apsispręsti, kur panaudoti likusius surinktus pinigus, nes jos geriausiai žino situaciją.

„Jei neišleidžia ugdymui, tada įstaigos galėtų geriau panaudoti. Jos geriausiai žino, kokios problemos didžiausios“, – teigė politikai.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad jei įstaigos neišleidžia iš tėvų surenkamų pinigų ugdymui, vertėtų svarstyti šio mokesčio sumažinimą.

Už parduotus žvejybos mėgėjų leidimus šiemet jau surinkta dvigubai daugiau lėšų nei pernai, pranešė Aplinkos ministerija.

Spalio 28 dienomis duomenimis, už tai gauta 5,1 mln. litų. Pernai už žvejybos leidimus surinkta 2,4 mln. litų.

"Šie skaičiai leidžia daryti išvadą, kad mūsų žvejai tampa drausmingesni, kad Lietuvoje kyla žvejybos kultūra", – sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Visi už parduotus žvejybos mėgėjų leidimus gauti pinigai skiriami vieninteliam tikslui – šalies žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti. Šiemet šalies vandenyse bus įveista daugiau kaip 400 tūkst. žuvų: lydekų, šamų, sterkų, lynų, karpių, margųjų plačiakakčių ir baltųjų amūrų. Bus pagausinti daugiau kaip 60 vandens telkinių žuvų ištekliai.

Ministerijos teigimu, į Lietuvą jau pradėjo važiuoti ir žvejai mėgėjai iš užsienio šalių. Jie šiemet nupirko apie 500 žvejo mėgėjų kortelių lašišoms žvejoti.