Tačiau jie pabrėžia, kad trūkstant šiam transportui tinkamos infrastruktūros, kyla pavojus tiek paspirtukų vairuotojams, tiek pėstiesiems.
Didžiųjų miestų savivaldybės paspirtukų populiarėjimą vertina teigiamai ir žada miestuose tęsti dviračių takų plėtrą.
„Giluminė problema – akivaizdus dviratininkams skirtos infrastruktūros trūkumas“, – BNS sakė Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyrius vadovas Vidmantas Pumputis.
Viršijo nuomotojų lūkesčius
Prie išaugusio elektrinių dviračių transporto priemonių populiarumo prisidėjo jų dalijimosi paslaugos, kurias šią vasarą tiek Vilniuje, tiek Kaune teikė dvi bendrovės: „Bolt“ ir „City Bee“.
Vertiname labai teigiamai, nudžiugino susidomėjimas šia nauja transporto priemone.
Pasak „Bolt“ atstovo, paspirtukų paklausa Lietuvos miestuose gerokai viršijo lūkesčius.
„Vilniečiai pasirodė ypač imlūs naujovėms – paspirtukų (...) naudojimo rodiklis viršijo mūsų planus, dėl to netrukus jau po elektrinių paspirtukų veiklos pradžios Vilniuje, paslaugą pradėjome teikti Kaune“, – BNS atsiųstame komentare sakė įmonės „Bolt“ vadovas Lietuvoje Andrius Pacevičius.
Jis pabrėžė, kad nors Kaune buvo mažesnis paspirtukų skaičiaus, kai kuriomis dienomis čia vieno paspirtuko naudojimo rodiklis buvo didesnis nei sostinėje.
„Elektriniai paspirtukai puikiai tarnauja ne tik kaip viena alternatyvų kitoms transporto rūšims, tačiau ir kaip puikus būdas įveikti vadinamąją paskutinę mylią. Tą ryškiau pastebime Kaune – anksčiau vykdami į centrinę miesto dalį, miestiečiai palikdavo automobilius nemokamose aikštelėse ir likusį atstumą iki darbo įveikdavo pėsčiomis. Dabar tą kartais gana nemažą atstumą įveikia paspirtuku“, – tvirtino A. Pacevičius.
Anot jo, visose Baltijos šalyse elektrinių paspirtukų naudojimo kultūra yra aukšta. Vilniuje ir Kaune dingusių paspirtukų skaičius yra nedidelis, jis sudaro – 2,5 procento.
Populiarėjančiais paspirtukais džiaugėsi ir „CityBee“ vadovas Lukas Yla.
„Vertiname labai teigiamai, nudžiugino susidomėjimas šia nauja transporto priemone“, – kalbėdamas apie elektrinių paspirtukų nuomos sezoną sakė jis.
„Pas mus buvo 75 tūkst. žmonių, kurie registravosi vien Lietuvoje pavažiuoti elektriniu paspirtuku“, – pridūrė L. Yla.
Jis taip pat džiaugėsi, kad paspirtukų suniokojimo atvejų pasitaikė mažai, o vartotojų kultūra buvo aukšta.
Abiejų įmonių vadovai tvirtino, kad elektriniai paspirtukai bus nuomojami ir kitą sezoną.
Savivaldybės žada gerinti infrastruktūrą
Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių atstovai teigia, kad paspirtukai yra puiki alternatyva automobiliams, nes padeda spręsti vienas opiausių mieste užterštumo ir spūsčių problemas.
Paspirtukai, kaip ir kitos riedėjimo priemonės – vienareikšmiškai yra privalumas miestui“, – BNS sakė Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ Tvaraus susisiekimo skyriaus vadovas Antonas Nikitinas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šios transporto priemonės, be kitų privalumų, reikalauja mažiau miesto erdvės nei automobiliai, todėl ją galima paskirti kitiems visuomenės poreikiams.
Dviračiai ir šiuo metu žaibiškai populiarėjantys elektriniai paspirtukai yra viena iš alternatyvų kelionėms mieste automobiliais.
„Miestas norėtų daugiau matyti vaikštančių žmonių, žmonių, judančių dviračiais ar paspirtukais, važiuojančių viešuoju transportu“, – sakė A. Nikitinas.
Kauno vicemero Andriaus Palionio teigimu, kelerius metus mieste žadėtą dviračių proveržį įgyvendinti greičiausiai pavyks būtent elektriniams paspirtukams.
Ir jis, ir Vilniaus savivaldybės atstovas pabrėžė, kad paspirtukams puikiai tinka dviračiams tiesiami takai, o joms abi savivaldybės teigia skiriančios didelį dėmesį.
„Dviračiai ir šiuo metu žaibiškai populiarėjantys elektriniai paspirtukai yra viena iš alternatyvų kelionėms mieste automobiliais. (...) Todėl neatsisakome planų, jog mieste šiomis transporto priemonėmis judėjimas turėtų būti patogus ir saugus. Žinoma, per metus ar kelis neįmanoma sukurti viso infrastruktūros tinklo“, – sakė A. Palionis.
Siekiant didinti saugumą, Kaune planuojama vietose, kur būna didelis pėsčiųjų ir dviračių transporto priemonių judėjimas, šiuos srautus atskirti, siekiant išvengti nelaimių.
Sostinės savivaldybės duomenimis, per ketverius metus mieste nutiesta ir atnaujinta per 40 kilometrų dviračių takų, o per ateinančius metus numatyta nutiesti ir atnaujinti dar 70 kilometrų. Šių takų tinklas turėtų sujungti gyvenamuosius rajonus su centru ir užtikrinti patogų judėjimą.
Kaune per kelerius metus suremontuota ir nutiesta per 70 kilometrų dviračių takų, jų tinklą taip pat žadama plėsti.
Policija: pavojų kelia ne paspirtukai, o neatidūs jų vairuotojai
Policijos duomenimis, ir Vilniuje, ir Kaune vasarą pasitaikė įvykių, kuriuose dalyvavo ar nukentėjo elektrinių paspirtukų vairuotojai.
Nė viena transporto priemonė nekeltų jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, jei jų vairuotojai dalyvaudami eisme laikytųsi numatytų taisyklių.
Vis dėlto komisariatų atstovai pabrėžia, jog pavojų kelia ne elektriniai paspirtukai, o neatidūs jų vairuotojai.
„Apie šių transporto priemonių pavojingumą vienareikšmiai atsakyti negalima, kadangi tai priklauso ne nuo transporto priemonės, o nuo jas vairuojančių asmenų požiūrio į eismo saugumą ir kelių eismo taisyklių laikymąsi“, – BNS atsiųstame komentare teigia Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Dainius Šalomskas.
Panašios pozicijos laikėsi ir Kauno policijos atstovai: „nė viena transporto priemonė nekeltų jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams, jei jų vairuotojai dalyvaudami eisme laikytųsi numatytų taisyklių“.
Vilniaus apskrities policija teigia neturinti tikslios statistikos, keliuose eismo įvykiuose dalyvavo elektriniai paspirtukai. Kauno apskrities policijos duomenimis, mieste vasarą registruoti penki eismo įvykiai, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai, viename iš jų tu nukentėjo elektrinio paspirtuko vairuotojas.
Taip pat Kaune registruoti keturi atvejai, kai žmonės susižalojo nukritę nuo paspirtukų. Pranešta apie tris paspirtukų vagystes bei tris atvejus, kai negrąžinti išnuomoti paspirtukai.
Vilniaus policija sako neturinti duomenų apie pavogtus ar sugadintus elektrinius paspirtukus.
Pasak D. Šalomsko, augantis paspirtukų populiarumas kelia grėsmę pėstiesiems.
„Elektriniai paspirtukai tikrai nepadidino eismo saugumo, gal labiau priešingai, jie važiuodami šaligatviais kelia gan nemažą grėsmę pėstiesiems“, – teigė jis.
Atskirų akcijų, skirtų tik elektrinių paspirtukų kontrolei Vilniaus policija nevykdo, tačiau pabrėžia, jog svarbesni būtų ne draudimai, o infrastruktūros pritaikymas, kuris užtikrintų didesnį saugumą.
Pasak Kauno policijos, mieste elektriniams paspirtukams skiriamas didelis dėmesys, vykdomos viešo ir neviešo pobūdžio priemonės. Dažniausiai fiksuojami pažeidimai – ant paspirtukų neįrengti šviesos žibintai, nevilkima ryškiaspalvė liemenė, važiavimas paspirtuku kartu su mažamečiu, taip rizikuojant abiejų saugumu.
Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta, kai pėsčiasis staigiai pakeičia judėjimo kryptį.
Taip pat fiksuojama atvejų, kai važiuojamąją dalį elektrinio paspirtuko vairuotojai kerta važiuodami, nors taip elgtis griežtai draudžiama ir privalu nulipus paspirtuką varytis greta.
Ekspertai: pagrindė problema – infrastruktūros trūkumas
BNS kalbintas Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyrius vadovas Vidmantas Pumputis ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros profesorė Marija Burinskienė tikina, kad viena didžiausių problemų, su kuria susiduriu elektrinių paspirtukų vairuotojai, yra infrastruktūros trūkumas.
Pasak V. Pumpučio, elektriniai paspirtukai prigijo prie naudojimo įpročių, tačiau pabrėžė, jog iškilo ir problemų.
„Pirmoji problema – dviratininkams skirtos infrastruktūros trūkumas. Akivaizdžiai tą pajuto tiek Vilnius, tiek kiti miestai“, – sakė jis.
Anot jo, kai nėra infrastruktūros, bandoma važiuoti šaligatviais, nardant tarp pėsčiųjų.
„Dažniausiai eismo įvykiai įvyksta, kai pėsčiasis staigiai pakeičia judėjimo kryptį. Paspirtuko vairuotojas arba susimėto, arba užkabina pėsčiąjį vairu ir dažniausiai griūna“, – sakė V. Pumputis.
Pagrindinės problemos, kurias išskyrė ekspertas, yra nelygi kelio danga, dingstančios dviračių tako juostos, sunkumas pasiekti miesto centrą iš miegamųjų rajonų, Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kt.
M. Burinskienė taip pat atkreipė dėmesį, kad miestų infrastruktūra šiuo metu nepritaikyta elektrinių paspirtukų eismui.
Kita vertus, ji pabrėžė, kad reikėtų riboti elektrinių transporto priemonių greitį.
„Čia mes turime konfliktą, kai elektrinės transporto priemonės nereikalauja didelės fizinės jėgos, žmonės važiuoja atsipalaidavę ir išvysto gana didelį greitį. Paprastai reikėtų riboti tą greitį iki 30 kilometrų per valandą“, – teigė M. Burinskienė.
„Aš manau, kad turi atsirasti greičio ribojimai ir nustatymas, kur turi važiuoti dviračiai, paspirtukai ir eiti pėstieji“, – pridūrė profesorė.
Ekspertai mano, kad ateityje elektrinių paspirtukų Lietuvos miestuose daugės.
Jeigu elgsis pavojingai, žadama keisti eismo taisykles
Jeigu elektrinių paspirtukų vairuotojai ir toliau važiuodami šaligatviais elgsis pavojingai, jų ir dviratininkų eismas šaligatviuose bus apribotas, teigia Susisiekimo ministerija.
Ministerija penktadienį pranešė ateityje galinti inicijuoti reikiamus Kelių eismo taisyklių pakeitimus.
Anot Susisiekimo ministerijos, elektrinius paspirtukus, kurių galingumas neviršija 1 kW, o maksimalus greitis – 25 kilometrų per valandą, teisės aktai prilygina motoriniams dviračiams, tad jų vairuotojams taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviratininkams.
Pagal taisykles, tiek dviračio, tiek elektrinio paspirtuko vairuotojai privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus. Važiuojant pro pėsčiąjį privalu sumažinti greitį iki žmogaus ėjimui artimo greičio (3-7 km/val.) ir išlaikyti saugų atstumą.
Be to, norėdamas kirsti kelią pėsčiųjų perėja, ir paspirtuko, ir dviračio vairuotojas privalo nulipti nuo transporto priemonės ir saugiai ją vestis.
Važiuojant keliu tamsiu paros metu reikia vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais, turėti įjungtus žibintus.
Ten, kur nėra dviračių takų ar dviračių juostų, kelkraščių, dviračiams leidžiama važiuoti šaligatviais. Lietuvoje tai nuspręsta leisti 2014 metais, atsižvelgiant į nepakankamą dviračių takų infrastruktūrą ir siekiant užtikrinti dviratininkų saugumą.
