Prezidentas pabrėžė, kad dėl klimato pokyčių Nemunas senka, todėl jame tampa nebeįmanoma plaukioti laivams.

„Problemų yra daug, ne tik vagos gilinimas, kuris reikalauja ir atitinkamos technikos, ir investicijų, ir tos investicijos jau pažadėtos, beveik 30 mln. tam ketinama skirti, reikalinga ir pakrančių infrastruktūra, už kurią atsakingos savivaldybės,ir bunų statymas, siekiant palaikyti tam tikrą vagos gylį ir kryptį“ – žurnalistams Birštone pirmadienį sakė G. Nausėda.

„Manau šitos investicijos tikrai atsipirktų, nes jos gerokai paskatintų turizmą visuose susijusiuose regionuose, ir transportavimą krovinių, ir manau, kad Lietuva tikrai turi pasinaudoti savo upėmis, ypač upių tėvu Nemunu, kad šituos dalykus pajudintų iš mirties taško“, – pridūrė jis.

Anot jo, Lietuva labai maža dalimi išnaudoja turizmo potencialą, o siekiant jį paskatinti, labiau turėtų bendradarbiauti savivaldybės – jos galėtų kurti bendrus maršrutus turistams.

„Tai byloja ne tik mūsų turizmo sektoriaus sukurti bendrojo vidaus produkto procentai, bet ir pakankamai fragmentiškas ir nenuoseklus valstybės požiūris į tai, kokį vaidmenį turi vaidinti vidaus ir išorės turizmas mūsų ekonomikoje“, sakė G. Nausėda.

Esu įsitikinęs, kad potencialą mes galime išnaudoti geriau ir nemaža dalis to potencialo slypi savivaldybių lygiu.

„Esu įsitikinęs, kad potencialą mes galime išnaudoti geriau ir nemaža dalis to potencialo slypi savivaldybių lygiu, reikia labiau bendradarbiauti tarpusavyje, sudaryti tam tikrus maršrutus, kurie dažnai pranoksta savivaldybių ribas, kad sulaikytume ar vidaus ar užsienio turistą ilgesniam laikui regione“, – kalbėjo prezidentas. 

Praėjusią savaitę skelbta, kad per artimiausius trejus metus į krovininės laivybos Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos, keleivinės ir pramoginės laivybos visoje Nemuno upėje, Kauno ir Kuršių mariose atgaivinimą numatoma investuoti daugiau nei 30 mln. eurų – tai būtų didžiausios investicijos į Nemuną per pastaruosius 30 metų.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius susitikime su merais teigė, kad ministerija vandens kelių atgaivinimą įtraukė į prioritetinių darbų sąrašą bei numatė 28 mln. eurų Europos sąjungos fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų keliui nuo Kauno iki Nemuno sutvarkyti. Dar beveik 3 mln. eurų skirta technikai įsigyti.

Nemunu numatyta gabenti birius krovinius: žemės ūkio produktus, metalo laužą, pirmines ir apdorotas naudingąsias iškasenas, medieną, biokurą, statybines medžiagas, suskystintas dujas, bendruosius krovinius konteineriuose.

Lietuvoje iš viso yra 822 kilometrų ilgio valstybinės reikšmės upių kelių, iš jų naudojami tik 443 km.

Preliminariu vertinimu, laivais iš Kauno iki Klaipėdos kasmet galėtų būti vežama 1 mln. tonų krovinių.