Atšalus orams Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad žiemą iškyla didelis traumų paslydus ir nugriuvus pavojus. Patariama rūpintis savo ir artimųjų sveikata, avėti tinkama avalyne, būti itin atidiems ir neskubėti.

Slidžios gatvės – viena dažniausių pėsčiųjų traumų priežasčių. Paslydus ir parkritus gresia galvos ir kitų kūno dalių sutrenkimai, kaulų lūžiai, kitos traumos. Dažniausiai lūžta riešo, čiurnos sąnariai, žastikaulio ir kaklo kaulai, vyresnio amžiaus žmonėms – šlaunies kaklelis. Siekiant išvengti traumų, būtina pasirūpinti savo saugumu.

Kaip išvengti traumų žiemą?

Medikai pataria būti dėmesingiems ir atidiems, o lipant laiptais, laikytis už turėklų. Taip pat reikia būti atidiems išeinant iš pastatų į lauką.

Iš viešojo transporto išlipkite atsargiai, laikykitės už turėklų, neskubėkite.

Saugumo suteikia tinkama avalynė grubaus reljefo padu, o aukštakulnius žiemą verčiau padėkite į šalį. Patariama naudoti batų apkaustus. Juos lengva užsidėti ir nusiimti, jie beveik nepastebimi ant batų, o nusiėmus užima nedaug vietos.

Esant galimybei, specialistai rekomenduoja eiti sniegu, o ne slidžiais šaligatviais.

Tamsiu paros metu būtinai dėvėkite atšvaitus. Juos seginčius pėsčiuosius vairuotojai pastebi anksčiau. Tai labai svarbu, kadangi slidžiose gatvėse automobilio stabdymo kelias daug ilgesnis.

Jeigu visgi paslydote ir krentate, reikia mokėti taisyklingai kristi. Patariama atsipalaiduoti, kadangi tuomet raumenys neįtempti ir kritimo smūgis švelnesnis.

Kalnų dviratininkas profesionalas Nicholis Rogatkinas pademonstravo neįtikėtiną atkaklumą. Sėdęs ant dviračio vyras turėjo važiuoti nelygiu uolos paviršiumi, šokti per tarpeklius ir tramplynus. Deja, jau pačioje pradžioje besileižiant nelygaus paviršiaus uolos kraštu, skrydis žemyn nebuvo sėkmingas.

Nicholiui nuvirtus kūliu žemyn, rodėsi, kad jis jau nebepakils. Sukėlęs didžiulį išgąstį visiems susirunkusiems dvirtininkas nustebino savo tvirtumu ir užsispyrimu - pakėlęs kruviną veidą, jis sėdo ant dviračio tęsti pasirodymo.

Kvapą gniaužiančius ektremalo šuolius lydėjo palaikymo šūksniai, juo žavėjosi ir susirinkusieji, ir reportažo komentatoriai.

Pirmadienio rytą į Vilkaviškio ligoninę atvežtas šaunamuoju ginklu susižalojęs vyras, kuris dėl patirtų sužalojimų mirė.

Policijos departamento duomenimis, 41 metų vyras iš namų Vilkaviškyje atvežtas su šautine žaizda krūtinėje.

Įtariama, kad jis susižalojo pats iš teisėtai laikomo graižtvinio šautuvo. Ginklas paimtas.

Širvintų rajone šaudant į skardines pneumatiniu šautuvu sužeistas vyras.

Nukentėjusysis teigia, kad buvo sužalotas kompanijai pramogaujant.

42 metų vyras apie 15 val. 20 min. šeštadienį buvo pristatytas į Ukmergės ligoninę iš Širvintų rajono. Dėl šautinės žaizdos krūtinėje jis paguldytas gydymui, pranešė policija.

Nukentėjusysis pasakojo, kad tą pačią dieną pneumatiniu šautuvu šaudydama į skardines, jį sužalojo 40-metė žmona.

Nuo nelaimingų atsitikimų apsaugotų nėra, tačiau ar gali būti, kad jų dažnį lemia žmogaus gimimo data? Ne gyvybės draudimo bendrovės BTA specialistai peržvelgė statistiką ir pastebėjo ryšį tarp žmogaus gimimo datos ir nelaimingų atsitikimų skaičiaus. Pasak ekspertų, gimusieji žiemą dažniausiai susižaloja kovo mėnesį, o gimtadienius švenčiantys vasarą  – dažniausiai nukenčia balandį ir birželį. Pasak astrologės Vaivos Budraitytės, tam tikrais mėnesiais gimę žmonės turėtų saugotis labiau nei kiti.

„Išanalizavę pastarųjų trejų metų duomenis pastebėjome ryšį tarp žmogaus gimimo datos ir tikimybės įvykti nelaimingam atsitikimui. Skirtingais sezonais gimę žmonės vieną mėnesį per metus statistiškai patiria daugiau traumų nei kitais mėnesiais. Mūsų duomenys rodo, kad gimusiems žiemą pats pavojingiausias – kovo mėnuo, o saugiausia – spalį. Gimę vasarą į nelaimingus atsitikimus dažniausiai papuola balandį bei birželį. Jiems taip pat pavojingi liepos bei vasario mėnesiai. Mažiausiai traumų šiuo laiku gimę asmenys patiria gegužę, – pasakojo specialistas Ronaldas Grizickas.

Pavojingas vanduo

Astrologė V. Budraitytė teigia, kad vieni periodai žmonių gyvenime yra pavojingesni nei kiti. Tam tikrais mėnesiais  gimę žmonės turėtų būti atsargesni. Pasak būrėjos, šiuo metu lietuvaičiai ypač atsargiai turėtų elgtis prie vandens telkinių, nes dabar padidėjusi tikimybė nuskęsti. Pavojus gali tykoti net vonioje.

Pasak V. Budraitytės, nepalankiai susiklosčiusi astrologinė situacija veikia ne tik žmones, tačiau ir gamtos jėgas – tuomet išsiveržia ugnikalniai, kyla cunamiai. Bloguoju periodu krenta lėktuvai, susižaloja daug žmonių.

Pavojingiausia gimti pavasarį

Statistika rodo, kad daugiausia išmokų dėl įvykusių nelaimingų atsitikimų teko išmokėti gimusiems pavasarį. Ypač daug traumų patiria gimusieji kovo bei gegužės mėnesiais. Taip pat šiems asmenims dažniausiai diagnozuojamas infarktas, vėžys, apendicitas.

Nustatyta, kad šiuo laikotarpiu gimę žmonės dažniau nei kiti dėl patirtų traumų gydomi ligoninėje ir tampa nedarbingais.

Pavasarį gimtadienį švenčiantiems Lietuvos gyventojams dažniau nei kitiems buvo atliekamos operacijos po kaulų lūžimų.

Saugiausias mėnuo – liepa

Nelaimė gali ištikti kiekvieną iš mūsų, tačiau BTA statistika rodo, kad saugiausiai gali jaustis gimusieji liepą. Mirtimi pasibaigusias traumas jie patiria net kelis kartus rečiau nei kitais mėnesiais gimę žmonės.

Šiuo laikotarpiu gimę asmenys taip pat linkę save saugoti.

Statistika rodo, kad užsienyje daugiausia traumų patiria gruodžio mėnesį gimę žmonės. Mažiausiai nelaimingų atsitikimų nutinka gimtadienius švenčiantiems lapkritį, sausį bei vasarį.

Popmuzikos žvaigždė Enrique Iglesias (Enrikė Iglesijas) sekmadienį turėjo kreiptis pas gydytoją Los Andžele, kai susižalojo ranką, mėgindamas sugauti filmavimo droną per savo koncertą kaimyninės Meksikos mieste Tihuanoje, pranešė jo atstovas.

40-metis dainininkas, pelnęs „Grammy“ laurus, šeštadienio vakarą koncertavo tūkstančiams žiūrovų tame šiaurės vakariniame Meksikos mieste ir pamėgino sugriebti skraidantį bepilotį orlaivį, kad iš arčiau parodytų gerbėjams, kas dedasi scenoje. Anksčiau jis ne kartą buvo atlikęs tokį triuką per savo koncertus.

Tačiau įvykiai pakrypo nenumatyta linkme, kai E.Iglesijas nepataikė sugriebti drono, o šis jam perrėžė kelis dešinės rankos pirštus.

Vienas dainininko atstovas nurodė naujienų agentūrai „The Associated Press“ atsiųstame pranešime, kad E.Iglesias po to incidento buvo suteikta „dalinė“ medicinos pagalba ir sustabdytas kraujavimas. Jam buvo patarta užbaigti koncertą, bet dainininkas dar pusvalandį liko scenoje.

Arenoje „Plaza de Toros de Playas“ buvę žiūrovai socialiniuose tinkluose paskelbė nuotraukų, kuriuos J.Iglesijas matomas ant savo baltų marškinėlių išsipiešęs krauju širdį.

Ispanijoje gimęs atlikėjas, dabar gyvenantis Majamyje, po gastrolių „Sex and Love“ koncerto Meksikoje buvo „perkeltas į Los Andželą, kad galėtų būti gydomas specialistų“, sakoma jo atstovo Joe Bonillos (Džo Boniljos) pranešime.

Naujos juostos apie Džeimsą Bondą filmavimo aikštelėje vėl sužeistas žmogus – antradienį nevaldomas sunkvežimis su filmavimo kameromis rėžėsi į daržinę, buvo rimtai sužeistas režisieriaus padėjėjas.

Incidentas įvyko filmavimo aikštelėje Austrijoje, Zeldene. Pranešama, kad buvo sužeistas režisieriaus padėjėjas Terry Maddenas (Teris Madenas). Šaltiniai žiniasklaidos priemonei „The Hollywood Reporter“ sakė, kad jis patyrė daug kaulų lūžių.

Šios naujienos pasirodė savaitė po to, kai Džeimsą Bondą vaidinantis Danielis Craigas ( Danielis Kreigas) per vieną kovos sceną susižeidė kelį.

Statomo filmo „Spectre“ prodiuseriai buvo priversti atidėti darbus, kad D.Craigas galėtų visiškai pasveikti. Praėjusią savaitę buvo atsisakyta vieno planuoto triukų filmavimo Londone, be to, siekdami apeiti šią problemą, bosai pakeitė filmavimų darbotvarkę.

VšĮ Kauno klinikinės ligoninės traumatologai išsijuosę dirba jau kelias dienas – pasnigus ir paspaudus šaltukui, į ligoninės traumatologijos punktą kiekvieną parą atvyksta per šimtą traumas lauke patyrusių kauniečių. Medikai ragina gyventojus šiomis dienomis labiau pasirūpinti vyresnio amžiaus giminaičiais ir kaimynais.

„Po sniegu susidaręs ledas grasina rimtomis traumomis. Jų skaičius šiomis dienomis medikus verčia dirbti praktiškai be poilsio“, – pabrėžė VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas Raimondas Kunickas.

Pasak jo, jei anksčiau per parą į Traumatologijos punktą kreipdavosi 70–80 pacientų, tai šiomis dienomis jų skaičius išaugo maždaug trečdaliu.

„Visos šios bėdos nutinka dėl slidžių šaligatvių ir gatvių“, – kalbėjo R. Kunickas.

Daugiau nei 50 proc. patirtų traumų – įvairių kūno vietų sumušimai ir patempimai. „Tačiau atkreipiame dėmesį, kad apie 10–15 proc. mūsų pacientų iš karto patenka į stacionarą, kur jiems prireikia sudėtingų operacijų. Parkritus tokiems pacientams, plyšo raiščiai, lūžo galūnės. Tokių traumų gydymas trunka nuo kelių mėnesių iki pusmečio ir ilgiau“, – akcentavo R. Kunickas.

Ar verta eiti į lauką

VšĮ Kauno klinikinės ligoninės traumatologai pataria gyventojams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, prieš einant iš namų, gerai pasverti, ar išties būtina keliauti laukan.

„Mes sakome, kad slydmečiu senjorais turėtų pasirūpinti giminaičiai arba kaimynai. Tokiu metu geriau neiti į parduotuvę ar bažnyčią. Visada pasimelsti galima ir namuose“, – sakė VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas R. Kunickas

Medikai taip pat padaria pasirūpinti avalyne, kuri turėtų būti grublėtu padu, o laukan eiti tik su kepure. „Kepurė, atrodytų, smulkmena, bet ji neretai amortizuoja rimtesnes galvos traumas, kurios patiriamos be kepurės“, – patarė R. Kunickas.

Per metus Traumatologijos punkte atliekama apie 5 tūkst. ambulatorių operacijų, perrišamos žaizdos 60 tūkst. pacientų, paskiepijama apie 11 tūkst. žmonių nuo stabligės, apie 1100 – nuo pasiutligės.

Slidžios gatvės – viena dažniausių pėsčiųjų traumų priežasčių. Paslydus ir krentant galima susižaloti galvą, kaklą, nugarą, patirti įvairius raumenų, kaulų ir sąnarių pažeidimus.

Kaip išvengti?

Jonavos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Rūta Pugačiauskienė pataria, kad priemonių išvengti tokioms traumoms yra ne viena. „Iš namų išeikite truputį anksčiau, kad nereiktų skubėti. Lėčiau eikite, stebėkite kliūtis bei vertinkite kelio dangą. Ypač atsargiai vaikščiokite automobilių aikštelėse, šaligatviais, eidami per gatvę. Lipdami laiptais, leisdamiesi į nuokalnę, laikykitės turėklų. Eidami arti prie pastatų, atkreipkite dėmesį į stogą – ar nėra varveklių, kokio jie storio ar daug sniego. Koją statykite pilna pėda. Eikite lengvai palinkę į priekį – tai padės apsaugoti galvą paslydus. Patartina slidžiu paviršiumi čiuožti. Nelaikykite rankų kišenėse, neneškite daug daiktų, kad geriau išlaikytumėte pusiausvyrą. Jei įmanoma, eidami slidžiu keliu neneškite vaiko, rizikuosite ne tik savo, bet ir jo sveikata“, – vardija specialistė.

Ji taip pat pataria moterims atsisakyti aukštakulnių: „Žiemai rinkitės avalynę neslidžiu padu, įsigykite specialius batų aksesuarus, skirtus saugiam vaikščiojimui ir bėgiojimui ant ledo, sniego arba esant plikšalai.“

Mokėti kristi

Jei kritimo nepavyksta išvengti, specialistai tikina – reikia mokėti kristi. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Alina Didžiokienė pataria: „Einant slidžia gatve nereikia bijoti griūti. Atsipalaidavus raumenys nebus įtempti ir kritimo smūgis bus švelnesnis. Einant patartina išskleisti rankas į šonus, kojomis tarsi šliuožti kaip slidininkui“. Tuo tarpu, Marijampolės savivaldybės administracijos Teisės departamento vyriausioji civilinės saugos specialistė Raimonda Zaparackienė antrina, kad plikledžio metu geriausia išeitis – griūti ant šono. „Pagrindinis smūgis turėtų tekti klubui, o ne keliams, nugarai ar galvai. Nugriuvus ant šono, rūbai gali atlikti savotišką „pagalvės“ vaidmenį ir sušvelninti smūgį. Pajutę, kad griuvimo neišvengsite, stenkitės pritūpti. „Norint išvengti griuvimo, reikia išmokti taisyklingai vaikščioti. Esant slidiems keliams ar šaligatviams, reikia eiti lėtai, mažais žingsneliais. Einant per slidžiausias vietas, reikia stengtis statyti koją visu padu, truputį palinkus, kad svorio centras nukryptų į priekį“,– pataria specialistė.

Komentaras

Gydytojas ortopedas traumatologas dr. Vytautas Toliušis „Lietuvos sveikatai“ neseniai sakė:

- Kada žmogus eina per perėją, kaip sakoma, greitai įbėga į ją ir pavėluotai įvertina realią situaciją, tokiais atvejais traumų pasekmės dažniausiai būna labai skausmingos. Viską reikia derinti prie oro sąlygų, nes dažnai keliai būna slidūs. Neduok Dieve susidaro atodrėkis, o kelininkai ne visada spėja pabarstyti smėlio. Išbėgimas į gatvę, nesvarbu, yra perėja ar nėra, gali baigtis liūdnai. Šaltuoju metų laiku reikėtų lėtinti tempą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Problemų iškyla, kuomet pagyvenę žmonės pervertina galimybes, ypač neįvertindami oro sąlygų į lauką išeina avėdami netinkamą avalynę, vaikšto be pagalbinių priemonių, nors šios būtų reikalingos jų atveju. Jie paprastai patiria ne sunkias, bet vidutinio sunkumo traumas.

Vienintelis būdas bent kiek apsisaugoti nuo žiemą tykančių traumų – būti atidiems ir atsargiems. Taip LRT Televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako gydytojas ortopedas-traumatologas Giedrius Kvedaras.

„Reikėtų, kad būtume ypatingai atidūs ir atsargūs. [...] Jeigu orų prognozės praneša plikšalą, reikia pagalvoti, ar tikrai būna kišti nosis į lauką, galbūt įmanoma išėjimą iš namų atidėti bent kelioms valandoms, kol savo darbus padarys komunalinės tarnybos. Taip pat pasirūpinkite žiemine avalyne, kurios padas apsaugotų nuo paslydimo. Pasisaugokime lipdami laiptais. Galų gale, eidami per sniegą, išsitraukite rankas iš kišenių“, – tvirtina specialistas.

G. Kvedaras priduria, kad neteisinga teigti, jog žiema – traumų metas, darbo traumatologams esą užtenka visus metus, tiesiog traumų labai stipriai padaugėja, kai susidaro plikledis.

Gydytojas taip pat pataria, kad žiemą pamačius nugriuvusį žmogų, reikia įvertinti jo sąmonės būklę.

„Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, ar žmogus nesutrenkė galvos, ar sąmoningas, ar atsakinėja į klausimus, tik tada kviesti pagalbą. [...] Jeigu tai yra lūžis, būtina užtikrinti minimalų lūžusios galūnės judesį, nes kiekvienas judesys reiškia skausmą. Jeigu matote, kad galūnė kreiva, nereikėtų jos tiesinti ir pan.“, – pataria G. Kvedaras.