Ministerijos teigimu, Lietuvoje kol kas sprendimų dėl antros sustiprinamosios dozės vyresniems nei 60 metų žmonėms nėra, tačiau artimiausiomis savaitėmis bus tariamasi su ekspertais ir priimami sprendimai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) bei Europos vaistų agentūra (EVA) paskelbė jau nuo balandžio vyresniems nei 80 metų žmonėms rekomenduojančios antrą stiprinamąją skiepų nuo COVID-19 dozę.

„Vasaros laikotarpiu vėl daugėja susirgimų ir hospitalizacijų, todėl raginu visus kuo skubiau pasiskiepyti ir gauti stiprinamąją dozę. Negalima švaistyti laiko“, – teigė už sveikatą ir maisto saugą atsakinga eurokomisarė Stela Kiriakides (Stella Kyriakides).

Negalima švaistyti laiko.

„Raginu valstybes nares nedelsiant pradėti skiepyti antrąja stiprinamąja doze visus vyresnius nei 60 metų amžiaus žmones ir visus pažeidžiamus asmenis“, – sakė ji.

ECDC direktorė Andrea Ammon (Andrėja Amon) teigė, kad „šiuo metu keliose šalyse stebimas didėjantis pranešimų apie COVID-19 atvejus skaičius ir ligoninėse bei intensyviosios terapijos skyriuose hospitalizuojamų žmonių ir užimtų lovų skaičiaus didėjimo tendencija“, kurią daugiausia lemia koronaviruso varianto omikron potipis BA.5.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), norėdama pasiruošti, žada naują tyrimą – aiškintis, kokia paskiepytųjų nuo koronaviruso dalis persirgo šia liga. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su SAM atstove Ginreta Megelinskiene.

– Kodėl šis tyrimas reikalingas?

– Ankstesnėse COVID-19 pandemijos bangose matėme, jog žmonės, kurie susirgdavo, dažnai kreipdavosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, buvo stebimos ir sunkesnės ligos formos, dėl to liga buvo dažniau nustatoma. Virusas tikrai keičia savo veidą. Kalbant apie „Omicron“ atmainą, ja susirgę asmenys dažnai sirgdavo lengvesne forma, o ypač vakcinuoti žmonės, kadangi vakcina apsaugo nuo sunkių ligos formų. Tad jeigu susirgdavo vakcinuotas žmogus, gali būti, kad dažnu atveju net nesikreipdavo į sveikatos priežiūros įstaigas, galbūt net nejausdavo jokių simptomų arba jausdavo labai lengvus. Tikėtina, kad dalies vakcinuotų persirgusių asmenų mes nežinome ir kokia gali būti mūsų populiacijos imuniteto būklė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas bus su tais duomenimis daroma?

– Sužinosime bendrąją šalies populiacijos imuniteto būklę, bus galima palyginti, kiek persirgo vakcinuotų žmonių, kiek nevakcinuotų. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kiek laiko po persirgimo išsilaiko antikūnai, o tai lems tolimesnę vakcinacijos strategiją. Duomenys tikrai bus svarbūs tolimesniam COVID-19 strategijos valdymui. Šiuo metu Europos vaistų agentūra bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras jau rengia rekomendacijas dėl ketvirtosios vakcinos dozės. Žinoma, mes remsimės ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis. Tačiau kai turėsime duomenis apie savo šalies situaciją, galėsime tas rekomendacijas adaptuoti ir jas labiau pritaikyti Lietuvos gyventojams. Tarpinius rezultatus turėsime jau po keturių mėnesių nuo tyrimo pradžios.

Duomenys tikrai bus svarbūs tolimesniam COVID-19 strategijos valdymui.

– Kas atliks tyrimą?

– Šiuo metu Lietuvos mokslo taryba yra gavusi paraiškas ir yra atliekamas ekspertinis vertinimas. Kol kas SAM tokių duomenų neturi ir negali sužinoti, kas yra pateikę paraiškas. Tačiau kai Lietuvos mokslo taryba atliks vertinimą, tada informaciją gausime.

– Kas bus tiriamieji?

– Susibūrę mokslininkai patys nuspręs, kokia bus tyrimo imtis, ką tirti tikslinga, kurie žmonės pateks į imtį. Mes pateikiame poreikį, kokio reikėtų tyrimo, į kokius klausimus reikėtų atsakyti. O kaip bus atliekamas pats tyrimas, kokia jo apimtis, tai pasakys mokslininkai, kurie atliks tyrimą.

– Ar ketvirtąja doze skiepytis reikia?

– Reikia tiems žmonėms, kurie turi didesnę riziką. Kam šiuo metu nuo gegužės 30 d. jau sudaryta galimybė, imunosupresiją turintiems asmenims. Tikimasi, kad nuo rugpjūčio 1 d. bus galimybė skiepytis vyresniems nei 80 metų asmenims, tą rekomenduoja ir tarptautinės organizacijos. Turime būti pasiruošę naujajai bangai.

Vilnietė Elena ką tik pasitikrino antikūnus. Moteris jau persirgo COVID-19 ir du kartus pasiskiepijo. Trečio skiepo motyvacija – Turkija, o pirmus du kartus skiepijosi ne dėl sveikatos. 

„Skiepijausi tik dėl galimybių paso. Mirti aš galiu nors rytoj. Tegul ponia Šimonytė nepergyvena, kad aš mirsiu“, – sako Elena.

Trečio skiepo neturi ir daugiau gyventojų. Šie atvirauja – dabar daugiau nerimo, nei skiepijantis pirmą kartą. 

„Taip, nėra noro, nes aš labiau linkusi tikėti, kad reikia imunitetą įgauti natūraliu būdu“, – teigia viena sostinės gyventoja.

„Du kartus pasiskiepijom – vos išgyvenom. Vyras išvis negalėjo kalbėti, o man buvo sunku kvėpuoti. Trečio karto bijom“, – kalba kita vilnietė.

„Reikėtų žiūrėti, ką sako Pasaulio sveikatos organizacija. Jau nebereikia imuniteto gadinti“, – sako Vilniaus gyventojas.

Gali būti tam tikras imuninės sistemos perkrovimas.

Trečia vakcinos doze šiuo metu pasiskiepijo apie 850 tūkst. gyventojų. O kol dalis visuomenės dar svarsto, netyla diskusijos, jog teks skiepytis ir ketvirtą kartą. Galbūt rudenį. 

Vyriausybė šią savaitę pradėjo ir naują skiepų kampaniją „Nelik paskutinis“. Pagrindinė kampanijos idėja – per kuriozines situacijas paskatinti žmones nelaukti. 

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Aš norėčiau atkreipti dėmesį į Europos vaistų agentūros pastebėjimą, kad perteklinis arba besaikis, dažnas bandymas revakcinuotis gali turėti ir neigiamų pasekmių“, – teigia Seimo narys Aurelijus Veryga.

Kokios neigiamos pasekmės?

„Paprasčiausiai gali būti tam tikras imuninės sistemos perkrovimas. Nekalbama, kad po du–tris kartus per metus reikėtų skiepytis. Taip tikrai nerekomenduojama šiandien, manau, kad nebus ir ateityje“, – kalba virusologas Saulius Čaplinskas.

Jis vaizdžiai nupasakoja, kokie procesai vyksta organizme po skiepo.

„Jeigu būtų taip, kad kiekvieną kartą, kai pasigamina antikūnai, jie vis liktų, tai vaizdžiai šnekant galima būtų pasakyti, kad mūsų kraujas taptų tirštas kaip koks pomidorų padažas. Taip nebūna. Antikūnai pranyksta praėjus tam tikram laikui, bet lieka imuninės atminties ląstelės. Labai svarbu, kad sustiprinanti dozė tą ir daro: išnykus antikūnams yra stimuliuojamos imuninės atminties ląstelės ir jos išlieka ilgiau, kad, kai vėl žmogus susiduria su virusu, tada greitai jos pradeda daryti savo darbą, pagamina naują partiją ir dar kokybiškesnių antikūnų“, – sako S. Čaplinskas.

Ketvirtąją dozę pirmasis pasaulyje patvirtino Izraelis. Metų pradžioje ketvirtą kartą viešai pasiskiepijo ir Izraelio prezidentas su žmona. 

„Izraelis žengė tą žingsnį, bet nėra dar aiškių rekomendacijų. Mes Lietuvoje galime tiktai džiaugtis, kad jau yra šalis, kur jau bus daug realaus pasaulio duomenų ir galėsime priimti atitinkamas išvadas patys“, – teigia S. Čaplinskas.

Visgi yra ir neramių signalų. Po tyrimų Izraelyje paaiškėjo, jog net ir ketvirta vakcinos dozė nuo omikron atmainos apsaugo nepakankamai.

„Jeigu nepakankamai apsaugo, tai klausimas, ar reikia revakcinuotis“, – svarsto A. Veryga.

Akivaizdu, kad virusas kinta greičiau, nei žmonija spėja gintis. Tačiau pavasarį laukia svarbus pokytis. 

„Mūsų žiniomis, kovo–balandžio mėnesį labai tikėtina, kad ES nares jau turėtų pasiekti ir adaptuotos vakcinos omikron atmainai“, – viliasi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. 

„Ko gero, galima pasakyti, kad kol kas virusas gudresnis už mus“, – pastebi S. Čaplinskas.

Trečioji „Moderna“ vakcinos „Spikevax“ dozė galės būti suleidžiama praėjus 6–8 mėnesiams po antrosios, pirmadienio vakarą Amsterdame paskelbė EVA.

Anot ekspertų, trečioji dozė padidina sumažėjusį COVID-19 antikūnų kiekį organizme.

EVA ekspertai vertino gamintojo atliktų bandymų duomenis.

Remiantis EVA rekomendacija, sustiprinamąją dozę sudarys perpus mažesnis preparato kiekis nei pirminio skiepijimo kurso metu. Šalutinio poveikio rizika po sustiprinamosios dozės analogiška kaip antrosios.

EVA pabrėžė, kad sprendimus dėl gyventojų revakcinacijos priima nacionalinės vyriausybės.

EVA jau yra patvirtinusi papildomą gamintojų „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozę.

„Jau seniai aišku, kad imunitetas koronavirusui susiformuoja ir po skiepo, ir persirgus, tačiau susiformuoja ne visiems vienodai, o iš kitos pusės, pas visus su laiku blėsta. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad sustiprinanti dozė bus reikalinga, tik buvo svarstoma, kada ji bus reikalinga – ar po septynių, ar po aštuonių mėnesių, ar panašiai. Dabar aiškiai rekomenduojama, kad sustiprinanti dozė reikalinga praėjus šešiems mėnesiams. Daugiau laukti yra netikslinga, nes žmogus susidūręs su virusu gali susirgti ir po skiepo“, – aiškino profesorius  Saulius Čaplinskas.

Anot S. Čaplinsko, Lietuvoje buvo atliktas ir tyrimas: „Tyrimas įrodė, kad imunitetas susiformuoja, bet su laiku blėsta. Pas tuos žmones, kurie imunitetą įgijo natūraliu būdu, t. y. persirgdami, jis susiformavo stipresnis negu pasiskiepijus. Čia nėra nieko nuostabaus, tik pasikartoja, kas teigiama infekcinių ligų vadovėlyje, bet ta kaina, kuria įgyjamas imunitetas persirgus, yra labai didelė ir paskui labai didelės ilgalaikės pasekmės sveikatai. Dar kartelį buvo įrodymas, kad reikia skiepytis ir reikia sekti, kada imunitetas silpsta, ir pasiskiepyti su stiprinančia doze“.

Esą dabar bus skiepijami vyresni nei 65 metų gyventojai ir medikai. „Daugumoje pasaulio šalių trūksta skiepų, daug žmonių neturi galimybės gauti net pirmos skiepo dozės. Mes esame privilegijuoti, mes turime pakankamai skiepų. Gali būti tik vienintelė rekomendacija skirstyti žmones pagal tai, kas labiau rizikuoja, kam reikia greičiau revakcinuotis, jeigu trūksta skiepų arba neišplėtota infrastruktūra. Lietuvos atveju, kai mes turime pakankamai skiepų ir gerą infrastruktūrą, klausimas, ar išvis reikia skirstyti žmones pagal rizikos kategorijas. Galbūt įsivels daug painiavos ir pan. Kadangi tikrai turime pakankamai skiepų, manau, kad nėra ko laukti ir, pradedant nuo šitų jau minėtų rizikos grupės žmonių, kiekvienas, kuriam jau praėjo šeši mėnesiai po pilnos vakcinacijos, arba jeigu kyla įtarimas, kad galbūt nesusiformavo imunitetas,  turėtų nelaukti ir pasiskiepyti sustiprinančia skiepo doze“, – sakė profesorius.

Mes esame privilegijuoti, mes turime pakankamai skiepų.

Kaip teigiama, sustiprinančia doze gyventojai bus skiepijami tik dviem vakcinomis – „Pfizer“ arba „Moderna“. „Tai reiškia, kad tai yra išbandyta, iš kitos pusės, mes turime šitų skiepų atsargas. Manęs dažnai klausia žmonės, ką daryti, jeigu jie pasiskiepijo „AstraZeneca“. Atsakymas būtų labai paprastas – jiems pasisekė. Hibridinis imunitetas, pasiskiepijus toliau „Pfizer“ arba „Moderna“, bus tik stipresnis. Aišku, už viską gyvenime reikia mokėti – galbūt tokiu atveju gali būti ir kiek stipresni pašaliniai reiškiniai, bet ir imunitetą turėsime stipresnį. Tad ta vakcina, kuria bus siūloma revakcinuotis, nesvarbu, kas tai bus, „Pfizer“ ar „Moderna“, tikrai tinkama ir tuo reikia pasinaudoti“, – teigė S. Čaplinskas.

„Nereikia išsigąsti tų pašalinių poveikių, nes jie yra dėl to, kad organizmas reaguoja į skiepą, kad gaminasi imuninės sistemos kariai. Dėl to jauniems žmonės povakcijinės reakcijos būna stipresnės negu senjorams, dėl to, kad jų imuninė sistema dirba geriau. Tad paprasčiausiai reikia būti tam pasiruošus, nusiteikus. Ne pas visus kyla tos stipresnės reakcijos, ne visiems reikia vaistų ar pagulėti namuose, bet reikia būti tam nusiteikus ir pasiruošus, kad galbūt porą dienų gali būti silpnesnis darbingumas, žmogus gali blogai jaustis“, – komentavo jis.

„Panašu, kad prireiks ketvirtosios dozės, bet neaišku, kada. Šiai dienai prognozės yra tokios, kad ketvirtosios dozės, vėl pastiprinančios imunitetą, greičiausiai nereikės po metų, greičiausiai jos gali reikėti vėliau. Bet kol kas tai yra tik prielaidos pagal tai, kaip vystosi imunitetas, kaip formuojasi ir kaupiasi tos imuninės atminties ląstelės. Kiekvienas iš mūsų turėtų suprasti tokį dalyką, kad po to, kai mes persirgome arba pasiskiepijome, jei pas mus bus didelis antikūnų titras ir pakankamas tam, kad jie galėtų įveikti užsikrėtimo atveju naujai papuolančius virusus, tai mes nesusirgsim. O  jeigu tų antikūnų bus nepakankamai, bet bus pakankamai imuninės atminties ląstelių, tai po trijų penkių dienų jos greitai prigamins didelę armiją neutralizuojančių antikūnų. Tokiu atveju liga praeis greičiau ir trumpiau, mes trumpiau būsime užkrečiami. Dėl to svarbu, kad dabar tie žmonės, kuriems reikia trečiosios skiepo dozės, tai padarytų. Kai ateis laikas papildomai revakcinacijai, apie tai kalbėsime. O dabar tie žmonės, kurie nepasiskiepijo, labai svarbu, kad nugalėtų savo baimes, abejones, pasitartų su specialistais ir priimtų teisingą sprendimą, pasirūpintų savo ir artimųjų sveikata“, – sakė profesorius.

Tie žmonės, kurie nepasiskiepijo, labai svarbu, kad nugalėtų savo baimes, abejones, pasitartų su specialistais ir priimtų teisingą sprendimą.

Pasak S. Čaplinsko, neaišku, ar žmonės turės visą laiką periodiškai skiepytis: „Dėl to, ar periodiškai turėsime skiepytis, dar neaišku, bet tai, kad tas virusas niekur nedings, nekyla jokių abejonių. Pagalvokime patys: kodėl jis turėtų dingti, jeigu jis gerai jaučiasi tarp mūsų, tarp žmonių? Jis gali plisti ir tarp kačių, tarp šeškų, audinių. Tad virusas atėjęs visam laikui. Kitas klausimas, kaip ir kada nusistovės tas balansas, kai tikrai daug žmonių bus įgijusių vienokiu ar kitokiu būdu imunitetą ir virusas paprasčiausiai nebesukels tokių stiprių ligos protrūkių ir tokios sunkios klinikinės eigos, ir taps labiau primenančiu sezoninio peršalimo ligą. Bet manau, kad tai negali atsitikti anksčiau kaip po dvejų trejų metų“.

„Ministerija įteisino sprendimą“, – BNS antradienio rytą informavo sveikatos apsaugos ministro atstovė spaudai Aistė Šuksta.

„Vakar vakare baigėme galutinai derinti pagal pastabas dokumentą ir išleidome. Tai reiškia, kad nuo šiandien pastiprinančiai, trečiajai dozei galima registruotis tiek per koronastop.lt, tiek telefonu 1808“, – LRT radijui antradienio rytą patvirtino ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Jis LRT televizijai dar pirmadienį teigė, kad pats skiepijimas prasidės rugsėjo viduryje.

SAM pranešė, kad nuo šiol sustiprinančiąja doze „Comirnaty“ (gam. „BionTech“ ir „Pfizer“) arba „Spikevax“ (gam. „Moderna“) vakcina taip pat bus revakcinuojami šie asmenys (neteikiant prioriteto):

- pacientai, kuriems teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos;

- gydymo įstaigų darbuotojai, teikiantys arba dalyvaujantys teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kiti gydymo įstaigų, išskyrus tų, kurių pagrindinė veikla nėra asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, darbuotojai;

- gydymo įstaigose praktiką atliekantys profesinio mokymo įstaigų mokiniai ir studentai, dalyvaujantys teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas;

- darbuotojai, dirbantys mobiliuose punktuose ir karščiavimo klinikose;

- savanoriai, gydymo įstaigose vykdantys savanorišką veiklą ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės, ir kitų juridinių asmenų darbuotojai, gydymo įstaigose teikiantys valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas ir turintys sąlytį su pacientais ar būnantys patalpose, kuriose jie lankosi;

- socialinių paslaugų įstaigų darbuotojai, seniūnijų socialiniai darbuotojai, budintys globotojai ir nuolat kartu su budinčiais globotojais gyvenantys asmenys, šeimynų dalyviai ir kartu šeimynoje dirbantys ar nuolat kartu su šeimynų dalyviais gyvenantys asmenys, socialinės globos įstaigų gyventojai, socialinės globos įstaigų veiklos kontrolę atliekantys specialistai, vykstantys į COVID-19 ligos židinius, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai, tiesiogiai dirbantys ir (ar) besilankantys šeimose, neįgaliųjų asmeniniai asistentai, gestų kalbos vertėjai ir asmenys, socialinių paslaugų įstaigose vykdantys savanorišką veiklą ne trumpiau kaip 16 val. per ne daugiau kaip 14 dienų iš eilės, kitų juridinių asmenų darbuotojai, socialinių paslaugų įstaigose teikiantys valymo, maisto tiekimo ar kitas paslaugas ir turintys sąlytį su šių įstaigų gyventojais ar lankytojais ir (arba) būnantys patalpose, kuriose minėti gyventojai ar lankytojai lankosi;

- visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir kitų įstaigų laboratorijų darbuotojai, atliekantys COVID-19 ligos tyrimus, įskaitant ėminių paėmimą;

- COVID-19 ligos atvejų ir protrūkių epidemiologinę diagnostiką atliekantys specialistai, vykstantys į COVID-19 ligos židinius;

- vaistinių darbuotojai;

- savivaldybės (ar jos paskirti) ir gydymo įstaigų vairuotojai, pervežantys asmenis, sergančius arba įtariamus, kad serga COVID-19 liga;

- vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys.

Tai reiškia, kad nuo šiandien pastiprinančiai, trečiajai dozei galima registruotis tiek per koronastop.lt, tiek telefonu 1808.

Gyventojų revakcinacija pradedama atlikus mokslinius tyrimus, parodžiusius, kad po pusmečio po skiepijimosi koronaviruso antikūnų kiekis organizme smarkiai sumažėja.

A. Dulkio teigimu, svarstoma, kad ilgainiui visi skiepytis galintys gyventojai bus revakcinuojami.

„Nacionaliniu lygmeniu buvo atlikti trys tyrimai, būtent tų grupių žmonių, kurie nuo gruodžio 27 dienos praėjusių metų pirmieji ir buvo skiepyti. Būtent tie tyrimai parodė, kad praėjus šešiems mėnesiams po antrosios dozės labai ryškiai yra sumažėjusi apsauga. Tai reiškia, kad panašu, kad analogiškai galėsime ekstrapoliuoti tą skiepijimą ir į kitas grupes. Pasitarsime su mokslininkais, ekspertais, galbūt čia reikės ir kažką papildomo atlikti“, – LRT radijui sakė ministras.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Aurelija Žvirblienė LRT radijui teigė, kad ateityje COVID-19 skiepai gali tapti periodiniais, o asmenys, ypač jauni žmonės, galėtų būti revakcinuojami nebūtinai kasmet, o ir kas dvejus-trejus metus.