2021 m. lapkritį Vilniaus miesto apylinkės teismas J. Baroną pripažino kaltu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, nesunkaus sveikatos sutrikdymo kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, viešosios tvarkos pažeidimo. Tąkart teismas asmeniui skyrė septynių su puse metų laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nutarė iš J. Barono policijai priteisti per 3 tūkst. eurų ekstradicijos išlaidų, 5 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo merginai, kuriai Vilniaus picerijoje kilusių šaudynių metu buvo sužalota kulkšnis. Kartu nuspręsta, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai vyras turės sumokėti daugiau nei 137 eurus, picerijai – daugiau nei 185 eurus, padarytai turtinei žalai atlyginti.

Šis sprendimas priimtas J. Baronui už akių, kadangi jis tuomet slapstėsi nuo teisėsaugos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nuteistasis J. Baronas apeliacine tvarka apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vyras prašė jį išteisinti dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kadangi, anot vyro, panaudodamas šaunamąjį ginklą, jis gynėsi. Taip pat teismo jis prašė pripažinti atlikusiu laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant į sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. Barono skundą, antradienį paskelbė jį tenkinantis iš dalies. Teismas nutarė vyrą išteisino dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, lengvinančia aplinkybe byloje pripažino tai, kad J. Baronas prisipažino dėl kai kurių nusikalstamų veikų padarymo, tai yra dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu. Galiausiai teismas nutarė sutrumpinti vyrui skirtą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynių su puse iki trejų su puse metų nelaisvės.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį Vilniaus apygardos teismas paliko nepakeistą.

Šis teismo sprendimas įsiteisėjo jo paskelbimo dieną, nutartis gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Ikiteisminis tyrimas J. Barono atžvilgiu pradėtas po to, kai 2017 m. rugpjūtį Vilniaus Antakalnio rajone esančios picerijos lauko terasoje, susiginčijus dviem kompanijoms, buvo panaudotas šaunamasis ginklas – J. Baronas kelis kartu šovė į link jo besiartinantį asmenį. Viena iš paleistų kulkų atsitiktinai atšoko ir pataikė į tuomet picerijoje vakarieniavusios merginos koją.

Teisėsaugai nerandant J. Barono, buvo paskelbta jo paieška, 2022 m. gruodį vyras sulaikytas Portugalijoje, o šių metų kovą perduotas Lietuvai.

Vietoj dvejų metų su atidėjimu laisvės atidėjimo bausmės, V. K. skirta vienų metų ir šešių mėnesių bausmė, ją atidedant dvejiems metams.

Teismas pripažino vyrą kaltu dėl dokumento pagrobimo arba panaudojimo, tačiau išteisino dėl turto prievartavimo.

V. K. buvo pateikęs prašymą neleisti lošti ir yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, todėl su savo asmens dokumentu nebūtų įleistas į lošimų saloną.

Bylos duomenimis, 2017 metų gruodį nuteistasis užėjo į Architektų gatvėje esantį „Unigames“ lošimų automatų saloną ir parodė svetimą vairuotojo pažymėjimą.

Tokį patį nusižengimą V. K. padarė iš praėjusiųjų metų sausį, užėjęs į Kalvarijų gatvėje esantį „Unigames“ lošimų automatų saloną.

Vėliau nuteistasis tris kartus skambino įmonės „Unigames“ konsultantui ir reikalavo 950 eurų už tai, kad gruodžio mėnesį buvo įleistas į lošimų saloną, nors yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą.

Jis grasino kreiptis į Lošimų priežiūros tarnybą ir pranešti, kad neteisėtai buvo įleistas į lošimo namus. O per vėlesnius pokalbius su konsultantu grasino pateikti veiklos patikrinimą atliekančiai Lošimų priežiūros tarnybai medžiagą, tariamai patvirtinančią „Unigames“ padarytus teisės aktų pažeidimus, susijusius su azartinių lošimų organizavimu.

Pirmos instancijos teismas V. K. buvo nuteisęs dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant dvejiems metams, tačiau nuteistasis šį sprendimą apskundė.

Apeliaciniu skundu V. K. ginčijo savo kaltę epizode dėl praėjusių metų pradžioje pateikto svetimo dokumento. Jis teigė, kad dėl to nuteistas nepagrįstai, nes salono darbuotojai netyčia pateikė svetimą pažymėjimą.

„Teismas visiškai neanalizavo subjektyviųjų šios nusikalstamos veikos požymių, juos aiškino deklaratyviai, nenurodydamas nei motyvo, nei priežasties, o subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais. Kaltinamojo veiksmus lėmė aiški bendrovės darbuotojo nuolatinė provokacija“, – teigiama skunde.

Tačiau teismo šie argumentai neįtiko, ir jis nusprendė atmesti skundą dėl šio epizodo.

Taip pat nuteistasis ginčijo nuteisimą dėl turto prievartavimo.

Jis minėjo, kad apie galimą pinigų atgavimą žinojo iš pažįstamų ir žiniasklaidos, paminėjo bylą, kurioje vienas iš kazino žaidėjo prisiteisė iš lošimų namų praloštus pinigus.

Teismas pabrėžė, kad pats savaime tik praloštų pinigų reikalavimas nereiškia, kad buvo prievartaujamas turtas.

„Šiuo atveju V. K. tikslas buvo atgauti tik praloštus pinigus, o ne pasipelnyti. Jis nereikalavo didesnės sumos negu buvo pralošęs“, – konstatavo teismas.

Todėl jis nusprendė V. K. išteisinti dėl turto prievartavimo.

Teismas konstatavo, kad pagal byloje esančius įrodymus, 2013 metų birželį 32 metų moterį seksualiai prievartavo ir nužudė Tautvydas Plečkaitis. Pasak teismo, spausdamas merginos kaklą ir girdėdamas skundus, kad jai trūksta oro, jis galėjo ir turėjo numatyti kilsiančias pasekmes, t.y. kad ji gali mirti nuo uždusimo.

Tačiau Apeliacinis teismas pakoregavo nuosprendį ir dėl neteisingai subendrintų bausmių ir paskyrė T. Plečkaičiui kitokią bausmę – 14 metų laisvės atėmimo bausmę vietoj anksčiau skirtos 16 metų 6 mėnesių bausmės. Teismo teigimu, bausmės pirmosios instancijos teisme turėjo būti ne iš dalies sudėtos, o subendrintos mažesnę bausmę apimant didesne bausme, t.y. paskiriant pataisos namuose atlikti 14 metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismas taip pat sušvelnino Rolandui Jankauskui už neteisėtą laisvės atėmimą paskirtą bausmę ir paskyrė jam 1 metus 4 mėnesius laisvės atėmimo. Šią bausmę subendrinęs su už viešosios tvarkos pažeidimą skirta bausme, paskyrė galutinę pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę.

Teismo nuomone, anksčiau už neteisėtą laisvės atėmimą jam paskirta maksimali 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra neproporcinga ir neadekvati jo asmenybei ir padarytam nusikaltimui.

Pirmadienį paskelbtu nuosprendžiu R. Jankauskas pripažintas atlikusiu bausmę, kadangi tiek laiko, kiek jam paskirta kalėti, jis jau praleido suimtas.

Nors Žydrūnas Cibulskas nuosprendžio neskundė, teismas dėl 2015 metais pasikeitusių įstatymų patikslinto nedidelės vertės turto traktavimo jį išteisino dėl 52 eurų vertės aukos draugo dviračio sugadinimo, kadangi sugadintojo dviračio vertė nesiekia 3 MGL. Anot teismo, Ž. Cibulsko veika gali būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas. Prieš pagrobimą automobiliu važiavę nusikaltėliai taranavo dviratį, kuriuo važiavo aukos draugas. Jam nukritus ir susižeidus, dviratį jie pervažiavo.

Ž.Cibulskas ir R.Jankauskas nuteisti už tai, kad, kad 2013 metų birželį Kalvarijos savivaldybėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, sugriebė ant pievos sukniubusią moterį, jėga nutempė ją iki automobilio, įsodino į jo vidų ir prieš nukentėjusios valią nuvežė ją vandens telkinio link.

Važiuojančio automobilio salono gale buvęs T. Plečkaitis, kuris taip pat buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią, grasindamas bei panaudodamas fizinį smurtą jos atžvilgiu, taip atimdamas galimybę priešintis. Tuo pat metu, užspaudė nukentėjusiajai kvėpavimo takus dėl ko pastaroji mirė. Be motinos liko trys vaikai.

T. Plečkaitį teismas charakterizavo neigiamai – jis anksčiau daug kartų teistas, nedirba. Ž.Cibulskas ir R. Jankauskas taip pat anksčiau teisti, niekur nedirbo, gyveno amoraliai.

Nužudytosios motinai iš T.Plečkaičio priteista 23 tūkst. 169 eurų neturtinei žalai atlyginti.