Šiuo metu Lietuvos kalėjimuose yra beveik 5 tūkst. nuteistųjų. Tiek gyventojų turi Pakruojis ar Ignalina. Prieš 15 m. už grotų buvo beveik keturis kartus daugiau nei dabar. Teisingumo ministrė sako, kad į kalėjimus vis dar siunčiame per daug.

Vyriausybė jau pritarė ir teisingumo ministrė pristatė Seimui baudžiamojo kodekso pakeitimus. Siūloma dažniau skirti trumpesnį įkalinimą arba iš viso neskirti kalėjimo.

„Suteikiamas įrankis mūsų teismams nagrinėti faktines situacijas, asmens nusikalstamas veikas“, – sakė ministrė Ewelina Dobrowolska.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dabar yra taikoma bausmės vidurkio taisyklė – įvertinama, kokios bausmės už panašius nusikaltimus. To siūloma atsisakyti, kad teismai orientuotųsi į mažiausią numatytą įkalinimo bausmę.

„Jei startuojame nuo minimalios bausmės, tokiu atveju teismui reikia įvertinti, kelintas tai yra nusikaltimas. Teismas matys asmens tikrąją bylą. Taip pat galės vertinti ir sunkinančias aplinkybes“, – sakė ministrė.

Policijos vadas siūlo labai rimai apsvarstyti kalėjimo alternatyvas.

„Turi būti labai rimtos alternatyvos vietoj laisvės atėmimo. Jos turėtų leisti asmeniui daugiau nebedaryti nusikalstamų veikų ateityje“, – kalbėjo Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Siūloma skirti intensyvią priežiūrą vietoje įkalinimo – stebėti uždėjus elektroninę apykoję. Atleisti nuo kalėjimo siūloma ir padariusius sunkius nusikaltimus, kai numatyta kalėjimo iki 10 metų.

„Tikslas galbūt geras, bet reikia neperžengti ribos. Negali būti simbolinės bausmės už sunkius nusikaltimus. Tokiu būdu kodeksas neatliks savo funkcijos“, – sakė Seimo narys Saulius Skvernelis.

Siūloma, kad į kalėjimą nebūtų siunčiami priklausomi nuo alkoholio ar narkotikų, jei šie tik sutiktų gydytis.

Teisėjai kelia klausimą, ar valstybei užteks pareigūnų prižiūrėti laisvėje likusius nuteistuosius.

„Kiek pareigūnų galės dirbti su tokiais žmonėmis, kurie galbūt gydysis, kuriems bus taikoma intensyvi priežiūra. Kas su jais dirbs ir kiek yra institucijų, galinčių su jais dirbti, mes nežinome“, – kalbėjo Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjas Artūras Ridikas.

Valstybės kontrolė skelbia, kad turintys priklausomybių nesulaukia pagalbos net pusėje gydymo įstaigų. Jos turėtų gydyti, bet to nedaro dėl darbuotojų trūkumo.

Tikslas galbūt geras, bet reikia neperžengti ribos.

„43 proc. įstaigų, kurios turi teisę teikti priklausomybės ligų gydymo paslaugas, neteikia šių paslaugų“, – sakė Valstybės kontrolės grupės vadovė Kristina Vaivadienė.

Žmonėms nepatogu gydytis nuo priklausomybių. Kai kurios paslaugos – tik Vilniuje.

Užsienyje per metus po gydymo didžioji dalis vėl vartoja. Lietuvoje pakartotinio gydymo kreipiasi įtartinai mažai – tik 10 proc. asmenų. Gali būti, kad žmonės nusivilia, toliau svaiginasi ir vengia pagalbos.

„Tokia liga gydoma tada, kai pats žmogus to nori“, – sakė K. Vaivadienė.

Teisėjai sako, kad keliami geri tikslai, tik siūlo įvertinti, ar valstybė tam pasiruošusi.

„Manau, kad yra perspektyvos, tačiau ar jos labai artimos, pamatuotos, negaliu atsakyti“, – sakė A. Ridikas.

Policijos vadovas sako, kad laikas parodys, ar neteks grįžti prie griežtesnių bausmių.

Generalinė prokuratūra nurodė, kad taip pat turi pastabų, bet jas ketina išsakyti per svarstymus Seime.

I. Šidlauskienei anksčiau buvo skirta trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.

Kaip pranešė Apeliacinis teismas, trečiadienį paskelbtu nauju nuosprendžiu nuteistajai paskirta trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė su atidėjimu. Ji taip pat turės sumokėti 753 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Buvusiam I. Šidlauskienės pavaduotojui A. Adomaičiui teismas anksčiau buvo skyręs penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Apeliacinis teismas laisvės atėmimo bausmę sumažino metais – iki ketverių metų.

Ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta sumokėti 1129 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Naujai paskelbtu nuosprendžiu A. Adomaičiui įmoka sumažinta iki maždaug 940 eurų. Apeliacinis teismas nustatė, kad nusikaltimų padarymo metu galiojo toks maksimalus įmokos dydis.

Žuvininkystės tarnyboje vadovaujamas pareigas ėję asmenys pernai Vilniaus apygardos teismo buvo nuteisti už piktnaudžiavimą tarnyba, turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą, fiktyviai įdarbinant darbuotojus.

A. Adomaitis pripažintas kaltu dėl šešių nusikaltimų, jo vadovė I. Šidlauskienė – dėl trijų.

Fiktyvaus įdarbinimo schemoje dalyvavusiai buvusiai Žuvininkystės tarnybos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjai Ginai Gajauskienei už piktnaudžiavimą tarnyba, tarnybos turto pasisavinimą, pagalbą klastojant dokumentus buvo paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmės vykdymą atidedant.

Nuteistieji Apeliacinio teismo prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir juos išteisinti, o nuosprendį apskundęs prokuroras prašė panaikinti nuteistajam A. Adomaičiui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą.

Bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismas visus byloje surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino išsamiai ir nešališkai, jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes, todėl nuteistųjų veikos kvalifikuotos tinkamai.

Apeliacinis teismas sutiko, kad nuteistiesiems buvo paskirtos teisingos ir ne per griežtos bausmės, išskyrus nuteistiesiems A. Adomaičiui ir I. Šidlauskienei už didelės vertės tarnybos turto pasisavinimą (dėl dviejų asmenų fiktyvaus įdarbinimo viename iš poskyrių) skirtas bausmes.

Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad už minėtą nusikaltimą nuteistiesiems buvo paskirtos per griežtos laisvės atėmimo bausmės, tinkamai neįvertinus nuteistuosius ir jų padarytą nusikaltimą apibūdinančių aplinkybių visumos.

„A. Adomaičio ir I. Šidlauskienės padaryta veika buvo pavojinga, tačiau jos pavojingumas nebuvo didesnis nei tipinis tokio nusikaltimo pavojingumas, teigiamos nuteistųjų charakteristikos, mažesnis pavojingumas visuomenei, nedidelė pakartotinės nusikalstamos veikos rizika sudaro prielaidas paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę“, – teigė teisėjų kolegija.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai A. Adomaičiui ir I. Šidlauskienei bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. atidedant bausmės vykdymą, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Nuteisti šeši asmenys

Šioje byloje iš viso dėl piktnaudžiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo bei disponavimo klastotais dokumentais nuteisti šeši asmenys.

Dviem buvusioms tarnybos padalinio vadovėms teismas taip pat skyrė laisvės atėmimo bausmes – vienai dvejų, kitai trejų su puse metų su vykdymo atidėjimu. Į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą viena jų turės sumokėti 564 eurus.

Fiktyviai į tarnybą įdarbinti du asmenys taip pat sulaukė lygtinių laisvės atėmimo bausmių – vienam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kitam teismas skyrė dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, abiem vykdymą atidedant.

Nuteistieji turės solidariai atlyginti ir Žuvininkystės tarnybos patirtą materialinę žalą – 27 tūkst. eurų.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Bylos duomenimis, Žuvininkystės tarnyboje 2014–2017 metais fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, kurie realiai nedirbo, o gautą darbo užmokestį atiduodavo tuometei Žuvininkystės tarnybos direktorei, jos pavaduotojui ir dar dviem valstybės tarnautojoms.

2014 metais Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, tuomet laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, kartu su dar dviem tuometinėmis tarnybos darbuotojomis fiktyviai įdarbino vieną asmenį, kuris realiai tarnyboje neatliko jokių funkcijų, o gautą darbo užmokestį atiduodavo jiems. 2015 metų rugpjūtį žmogus buvo atleistas iš tarnybos.

2015-2016 metais, tarnybai jau vadovaujant naujai direktorei, fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, iš kurių vienas pakartotinai. Iš pareigų jie buvo atleisti 2017 metų rugpjūtį.

Žuvininkystės tarnybos vadovai ir dar dvi valstybės tarnautojos, žinodami, kad realiai du asmenys tarnyboje neatlieka jokių darbinių funkcijų, klastojo dokumentus dėl jų perkėlimo į kitas pareigas, skyrė priedus prie atlyginimo ir kitas išmokas, kurias paskui iš jų atsiimdavo.

Teismas konstatavo, kad nuteistieji sumenkino valstybės tarnybos ir Žuvininkystės tarnybos autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė Žuvininkystės tarnyba ir valstybė.

Teismo sprendimu, Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojui Evaldui Petrauskui ankstesnio teismo paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė sušvelninta ir paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

Bausmės atidėjimo laikotarpiu teismas jį įpareigojo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

E. Petrauskas taip pat įpareigotas per atidėtą bausmės vykdymo laikotarpį atlyginti Palangos kredito unijai padarytą turtinę žalą – ji teismo sprendimu buvo sumažinta iki beveik 343 tūkstančių eurų. Taip pat jis turės atlyginti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.

Palangos kredito unijos pajininkui Arijui Skopui Šiaulių apygardos teismas paskyrė laisvės atėmimą dvejiems metams. Pirmos instancijos teismas jam buvo skyręs trejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams ir paskiriant įpareigojimus.

Kitų nuteistųjų apeliaciniai skundai – atmesti.

Šią baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui perdavė dar 2013 metų balandį.

Ketverius metus bylą nagrinėjęs Plungės rajono apylinkės teismas nustatė, kad Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojas E. Petrauskas, siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2010-2012 metais duodamas neteisėtus nurodymus Palangos kredito unijos darbuotojams nurodė suteikti kitų asmenų vardu būsto paskolas, o sutartyse nurodytas pinigų sumas perduoti jam.

Tokiu būdu jis užvaldė didelės vertės – daugiau kaip 1,3 mln. eurų turtą. 2017 metų gegužę paskelbtu Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu vyrui paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Jam priteista daugiau nei 1,6 mln. eurų turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo iki nuosprendžio paskelbimo ir iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas taip pat konstatavo, kad kiti keturi asmenys – Kredito unijos valdybos nariai Arūnas Valančius, Vitalijus Šernas, paskolų komiteto pirmininkas Viktoras Ruzgaila, paskolų komiteto narė Rėda Songailienė – vykdė Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojo neteisėtus nurodymus bei tokiu būdu piktnaudžiavo tarnyba ir klastojo dokumentus.

Trims iš jų skirtos 828 eurų, vienam – 753 eurų bauda.

Dar vienas asmuo, Palangos kredito unijos pajininkas A. Skopas, pripažintas kaltu dėl to, kad apgaule Palangos kredito unijos administracijos vadovo pavaduotojo naudai padėjo įgyti svetimą didelės vertės turtą.

2017 metų gegužę paskelbtu teismo nuosprendžiu dviejų kaltinamųjų – Kredito unijos administracijos vadovo Algirdo Rakausko ir valdybos valdybos pirmininkės Armandos Petrauskaitės – atžvilgiu buvo priimtas sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant juos artimųjų atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Tokį Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendį visi nuteistieji apskundė apeliacine tvarka, prašydami juos išteisinti.

Skundus išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2018 metų sausį panaikino pirmos instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo priteistos metinės palūkanos nuteistajam E. Petrauskui. Kitoje dalyje nuteistųjų apeliaciniai skundai atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo sprendimas nuteistųjų buvo apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) kasacine tvarka, kuris 2018 metų gruodį panaikino apeliacinio teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

LAT sprendimu nuteistasis Evaldas Petrauskas iš laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos paleistas.

Baltieji rūmai nurodė, kad B. Obama sušvelnino bausmes naujai kalinių grupei, įskaitant 67 asmenis, nuteistus kalėti iki gyvos galvos..

Dauguma jų yra pripažinti kaltais dėl nesmurtinių nusikaltimų, daugelis – už kreko (prastos kokybės kokaino) laikymą arba platinimą.

Šis prezidento žingsnis „žymi daugiausia malonės suteikimų per vieną dieną mažiausiai nuo 1900 metų“, – sakė Baltųjų rūmų teisės patarėjas Neilas Egglestonas (Nilas Eglstonas).

B. Obama yra sušvelninęs bausmes iš viso 562 asmenims – „daugiau negu visi devyni ankstesni prezidentai kartu sudėjus“, pažymėjo N. Egglestonas.

Šis žingsnis yra dalis B. Obamos pastangų pertvarkyti JAV baudžiamojo teisingumo sistemą.

Jungtinės Valstijos šiuo metu pirmauja pasaulyje pagal santykinį kalinamų asmenų skaičių. Tarp kalinių neproporcingai didelę dalį sudaro juodaodžiai ir ispanakalbiai amerikiečiai.

Daugelis ekspertų nurodo, kad viena iš didelio kalinių skaičiaus priežasčių – įstatymai, numatantys privalomas laisvės atėmimo bausmes už kreką, kurie yra netgi griežtesni negu numatantys atsakomybę už gryno kokaino laikymą ir platinimą.