JAV nacionaliniame archyve saugomuose karo lauko teismo dokumentuose, apie kuriuos pirmadienį pranešė laikraštis „Washington Post“, išsamiai aprašomas 1864 metų kovo 21 dieną įvykęs Moseso J. Robinette‘o teismo procesas po muštynių su kitu Sąjungos kariuomenės civiliniu darbuotoju Johnu J. Alexanderiu.

M. J. Robinette‘as buvo apkaltintas pasikėsinimu nužudyti po grumtynių Potomako armijos žiemos stovykloje Virdžinijos valstijoje, kai J. Alexanderis išgirdo jį kažką sakant apie jį virėjui ir puolė ant jo.

Abu vyrai susimušė ir M. J. Robinette‘as, išsitraukęs kišeninį peiliuką, padarė J. Alexanderiui kelias pjautines žaizdas, kol įsikišo kiti, teigiama dokumentuose.

42 metų vyras, kurį kariuomenė buvo pasamdžiusi dirbti veterinarijos gydytoju, tvirtino, kad J. Alexanderis „galbūt būtų mane rimtai sužeidęs, jei nebūčiau griebęsis tokių priemonių, kokių griebiausi“.

Tačiau karo teismas pripažino jį kaltu ir nuteisė dvejiems metams sunkiųjų darbų.

Trys kariuomenės karininkai kreipėsi į prezidentą A. Lincolną su prašymu panaikinti nuosprendį, teigdami, kad bausmė buvo nepagrįstai griežta ir kad M. J. Robinette‘as gynėsi nuo asmens, „daug už jį pranašesnio savo jėga ir ūgiu“.

A. Lincolnas pritarė ir tų pačių metų rugsėjo 1 dieną pasirašė malonės suteikimo aktą.

Istorija „laukė 160 metų, kol bus papasakota“, rašoma istoriko Deivido J. Gerlemano straipsnyje „Washington Post“.

Nacionaliniame archyve esantis „plonas 22 gerai išsilaikiusių puslapių pluoštelis, kuriame užfiksuotas teismo posėdžio turinys, nepastebimai įsiterpęs tarp daugelio šimtų kitų įprastinių karo lauko teismo bylų, atskleidžia per šimtmečius nusidriekusį nematomą ryšį tarp šių dviejų vyrų – dviejų prezidentų“, – rašė D. J. Gerlemanas.

„Tie keli puslapiai ne tik užpildo nežinomą Bidenų šeimos istorijos dalį, bet ir primena, kiek daug Pilietinio karo istorijų dar reikia papasakoti“, – rašoma straipsnyje.

Gruodį apeliacinis teismas nusprendė, kad buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis) ir jo pavaduotojas Maciejus Wasikas (Macejus Vonsikas) turi atlikti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už įgaliojimų viršijimą 2007 metais, kai jie dirbo ankstesnėje partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vadovaujamoje vyriausybėje.

Po nuosprendžio jie buvo sulaikyti prezidento rūmuose Varšuvoje, kur prieglobstį rado A. Dudos kvietimu. Pastarasis dabar patvirtino, kad suteikė jiems malonę.

„Priimtas sprendimas dėl malonės suteikimo. Abiem vyrams suteikiama malonė“, – pareiškime teigė A. Duda ir pridūrė, kad reikalauja nedelsiant juos paleisti.

Kalinimo metu M. Kaminskis ir M. Wasikas paskelbė bado streiką.

Jų įkalinimas paskatino prezidentą ir jo sąjungininkę PiS apkaltinti naująją valdžią teisinės valstybės principo pažeidimais ir pavadinti M. Kaminskį bei M. Wasiką pirmaisiais politiniais kaliniais šalyje po komunizmo žlugimo.

Abu vyrai per 2023-ųjų spalį vykusį visuotinį balsavimą buvo išrinkti įstatymų leidėjais, tačiau vėliau, priėmus apeliacinio teismo sprendimą, iš jų buvo atimti mandatai.

M. Kaminskis kartu su savo tuometiniu pavaduotoju M. Wasiku iš pradžių buvo pripažintas kaltu 2015 metais, dėl suklastotos kyšininkavimo bylos, kuria siekta diskredituoti aukšto rango politiką, organizavimo.

Po pirmojo nuosprendžio A. Duda jau buvo suteikęs malonę abiem vyrams, tačiau Aukščiausiasis Teismas ją vėliau anuliavo, nes ji buvo suteikta prieš apeliaciniam teismui priimant galutinį sprendimą.

Ši bausmė sukėlė teisių grupių pasipiktinimą.

Vyriausybės leidžiamas laikraštis „al-Ahram“ teigė, kad A. F. el Sissi taip pat suteikė prezidento malonę žinomiausio Egipto politinio kalinio Alaa Abdel Fattah (Alos Abdel Fataho) advokatui Mohamedui al Baqerui (Mohamedui al Bakerui).

Europos Sąjunga palankiai įvertino žingsnį išlaisvinti opozicijai palankios televizijos „Mtavari TV“ laidų vedėją ir savininką N. Gvaramiją, kuris 2022 metų gegužę buvo nuteistas daugiau kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad pakenkė televizijos, kuriai anksčiau vadovavo, finansiniams interesams.

Kad priėmė sprendimą suteikti malonę N. Gvaramijai, ketvirtadienio vakarą netikėtai paskelbė Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili.

Per spaudos konferenciją ji atsisakė nurodyti šio savo sprendimo priežastis, sakydama, kad nekomentuos „to, kas yra mano diskrecijos teisė“.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) palankiai įvertino prezidentės „sprendimą suteikti malonę Nikai Gvaramijai kaip svarbų žingsnį siekiant Sakartvelo depoliarizacijos“ ir pridūrė, kad Sakartvelo ateitis yra ES.

N. Gvaramija tvirtino, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo politiškai motyvuotas. Teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ paragino nedelsiant paleisti šį atvirą vyriausybės kritiką.

Žiniasklaidos teisių gynimo grupė Žurnalistų gynimo komitetas (CPJ) teigė, kad džiaugiasi, jog N. Gvaramijai buvo suteikta malonė.

„Jis niekada neturėjo būti įkalintas, o jo tolesnis kalinimas prieštaravo tariamam šalies įsipareigojimui užtikrinti spaudos laisvę“, – sakė CPJ Europos ir Centrinės Azijos programos koordinatorė Gulnoza Said.

Žymūs Sakartvelo televizijos veikėjai ir vadovai jau seniai kaltina valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ vyriausybę, kad ji naudojasi teismų sistema nepriklausomiems balsams slopinti.

Teisių grupės taip pat išreiškė susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės Sakartvele, teigdamos, kad beveik visų vyriausybę kritikuojančių nepriklausomų televizijos stočių vadovai ir savininkai yra tiriami.

Europos Sąjunga įtraukė žiniasklaidos laisvės gerinimą į 12 reikalavimų, kuriuos Sakartvelo vyriausybė turi įvykdyti, kad ES narystės siekiančiai šaliai būtų suteiktas oficialus kandidatės statusas.

Ji paragino Tbilisį užtikrinti, kad „žiniasklaidos savininkams iškeltos baudžiamosios bylos atitiktų aukščiausius teisinius standartus“.

2015 metų spalį N. Gvaramija sakė, kad vyriausybės tarpininkas grasino paviešinti slapta įrašytus vaizdo įrašus, kuriuose rodomas, jo žodžiais tariant, jo asmeninis gyvenimas, taip siekdamas priversti jį pasitraukti iš žurnalistikos.

2007–2009 metais jis dirbo keliuose vyriausybiniuose postuose įkalinto buvusio prezidento Michailo Saakašvilio kabinete ir prižiūrėjo jo kovos su korupcija kampaniją.

Tokiu būdu jis įvykdė pažadą savo rėmėjams likus mėnesiui iki kadencijos vidurio rinkimų.

„Skelbiu malonę už visus ankstesnius federalinius nusikaltimus, susijusius su paprastu marihuanos turėjimu“, – sakė J. Bidenas.

Tačiau jis nesiekia visiškai dekriminalizuoti kanapių, ir teigia, kad „prekybos, rinkodaros ir pardavimo nepilnamečiams apribojimai turėtų išlikti“.

Prezidentas turi omenyje ne platinimą, o galimybę asmeniui laikyti medžiagą asmeniniam vartojimui – vyriausybės sveikatos priežiūros institucijų vertinimu, 2019 metais tai darė mažiausiai 18 proc. šalies gyventojų. Kelių valstijų vyriausybės jau yra legalizavusios marihuanos naudojimą rekreaciniais ar medicininiais tikslais.

J. Bidenas taip pat paliepė Teisingumo ir Sveikatos departamentams nustatyti, ar kanapės turėtų būti perkvalifikuotos kaip mažiau pavojinga medžiaga.

Pareigūnai žurnalistams pasakojo, kad pagal federalinius su marihuana susijusius teisės aktus apkaltinamųjų nuosprendžių yra sulaukę apie 6 500 žmonių. Malonė bus suteikta dar tūkstančiams nuteistųjų pagal įstatymus federalinėje sostinėje Vašingtone.

J. Bideno mostas simbolizuoja plačius užmojus – jis siekia, kad šiuo pavyzdžių sektų visų valstijų valdžios institucijos.

„Raginu visus valdininkus šiuo klausimu elgtis taip pat. Kaip niekas neturėtų atsidurti federaliniame kalėjime vien dėl marihuanos laikymo, taip dėl šios pačios priežasties niekas neturėtų būti pasiųstas į vietinį ar valstijos kalėjimą“, – teigė J. Bidenas.

Politinis poveikis

Apie šį žingsnį buvo pranešta vaizdo žinute ir rašytiniu pareiškimu.

Tikimasi, kad poveikis bus reikšmingas tiek teisiniu, tiek politiniu atžvilgiu – J. Bideno iniciatyva dėl dekriminalizavimo jau sulaukė nemažai palaikymo visoje šalyje.

J. Bideno atstovaujama Demokratų partija neramiai laukia artėjančių – lapkričio 8 dieną vyksiančių – kadencijos vidurio rinkimų, kur gali tekti susidurti su sunkumais siekiant išlaikyti bent dalinę kontrolę Kongrese.

Toks prezidento gestas gali jam užtarnauti rasinio teisingumo aktyvistų palankumą – pastarieji buvo nepatenkinti tuo, kaip užtikrinant kanapių įstatymų vykdymą elgiamasi su etninėmis mažumomis.

„Žmonių siuntimas į kalėjimą už marihuanos laikymą sugriovė per daug gyvenimų ir įkalino žmones dėl elgesio, kurio daugelis valstijų nebedraudžia“, – savo poziciją toliau aiškino J. Bidenas.

Jis pažymėjo, kad nuosprendžiai dėl marihuanos laikymo itin skaudžiai paveikia nebaltaodžius žmones – tai apima ne tik kartais skiriamą laisvės atėmimo bausmę, bet ir atveria kelią į ilgus metus trunkantį nuosmukį, dėl kurio tampa sunku gauti darbą ir įgyti išsilavinimą.

Dar vienas veiksmas, kurio buvo imtasi – nurodymas federalinių Sveikatos ir Teisingumo institucijų pareigūnams „skubiai peržiūrėti, kaip marihuana traktuojama pagal federalinius įstatymus“.

Šiuo metu federalinis įstatymas priskiria marihuaną vienai grupei su daug pavojingesnėmis narkotinėmis medžiagomis, tokiomis kaip heroinas ar LSD. Tokiu būdu ji vertinama rimčiau nei santykinai modernūs ir didelę priklausomybės riziką keliantys narkotikai fentanilis ir metamfetaminas.

Senato daugumos lyderis Chuckas Schumeras (Čakas Šumeras), svarbus J. Bideno sąjungininkas, kovojantis už tai, kad demokratai neprarastų valdžios kontrolės, komentavo, jog Baltųjų rūmų šeimininko žingsnis nušvietė problemą – vadinamasis „karas su narkotikais“ iš tikrųjų yra „karas prieš žmones, ypač nebaltaodžius“.

Juodaodžių pilietinių teisių organizacijos NAACP prezidentas Derrickas Johnsonas (Derikas Džonsonas) socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė: „Mes sveikiname prezidentą J. Bideną.“

„Nevienodo traktavimo ištaisymas, įskaitant marihuanos reformą, dešimtmečius buvo NAACP prioritetas“, – pridūrė jis.

Cynthios Roseberry (Sintijos Rouzberi), priklausančios galingai Amerikos piliečių laisvių sąjungai, nuomone, iš dalies buvo panaikintas „ilgas šešėlis“, kurį meta žiaurūs ir negailestingi įstatymai dėl narkotikų, o „Marihuanos politikos projektas“, užsiimantis teisinių reformų kampanija, savo ruožtu J. Bideno sprendimą pavadino „istoriniu“.

Tačiau Respublikonų senatorius Tomas Cottonas (Tomas Kotonas) laiko tai J. Bideno taktiniu manevru – jo nuomone, šiais veiksmais tiesiog siekiama atitraukti dėmesį.

„Augant nusikaltimų bangai ir atsidūrus ant recesijos slenksčio, Joe Bidenas suteikia visuotinę malonę narkotikų nusikaltėliams, kurių daugelis yra susidūrę su kur kas rimtesniais kaltinimais. Tai yra beviltiškas bandymas atitraukti dėmesį nuo nesėkmingo vadovavimo“, – savo „Twitter“ paskyroje rašė T. Cottonas.

Šis naujausias Madrido vyriausybės žingsnis yra mėginimas išeiti iš politinės aklavietės, susiklosčiusios dėl turtingo Katalonijos regiono separatistinių siekių.

Savo „Twitter“ žinutėje Ispanijos ministro pirmininko Pedro Sanchezo (Pedro Sančeso) biuras nurodė, kad „malonė šiems nuteistiesiems buvo patvirtinta“ per antradienį ryte surengtą kabineto posėdį.

„Vyriausybė priėmė šį sprendimą, nes tai yra geriausias sprendimas Katalonijai ir geriausias sprendimas Ispanijai, – pabrėžė P. Panchezas trumpoje kalboje, transliuotoje per nacionalinę televiziją. – Tikimės atverti naują dialogo erą ir pastatyti naujų tiltų.“

Buvęs Katalonijos viceprezidentas Oriolis Junquerasas (Oriolis Žunkerasas) 2019 metais sulaukęs griežčiausios, 13 metų įkalinimo bausmės už kurstymą maištauti ir valstybės lėšų eikvojimą, išeis į laisvę kartu su savo bendražygiais, išbuvusiais už grotų pusketvirtų metų.

Aštuoni likę nuteistieji yra Katalonijos eksministrai, buvęs Katalonijos parlamento pirmininkas ir du separatistinių pilietinės visuomenės organizacijų lyderiai. Visi jie buvo nuteisti kalėti 9–12 metų.

Vyriausybės žingsniu nuteistiesiems panaikinama likusi bausmė, tačiau jie toliau bus laikomi valstybės tarnyboje negalinčiais dirbti asmenimis.

P. Sanchezo administracija perspėjo galinti persvarstyti savo sprendimą dėl malonės suteikimo, jei nuo bausmės atleisti separatistai prisidėtų prie naujo mėginimo paskelbti Katalonijos nepriklausomybę.

„Malonės suteikimas nepriklauso nuo to, ar ją gavusieji išsižadės savo idėjų, ir mes nesitikime, kad jie taip pasielgs, – pažymėjo premjeras. – Tačiau šie žmonės buvo įkalinti ne dėl savo idėjų, o už tai, kad pažeidė mūsų demokratijos įstatymus.“

Pastarosiomis savaitėmis P. Sanchezas siekė telkti paramą malonėms ir įrodinėjo, kad tai labai svarbu norint išeiti iš politinės aklavietės dėl Katalonijos separatistų kampanijos.

Katalonijos klausimas Ispanijos politikoje dominuoja nuo 2017-ųjų, kai šis turtingas šiaurės rytų regionas surengė uždraustą ir policijos smurto temdytą referendumą dėl nepriklausomybės.

Po referendumo buvo paskelbta neilgai gyvavusi nepriklausomybės deklaracija ir kilo viena didžiausių Ispanijos politinių krizių nuo demokratijos atkūrimo 1975-aisiais.

„Noras atleisti“

2019 metais Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nuteisė 12 Katalonijos politikų ir aktyvistų už jų vaidmenį regionui stengiantis atsikratyti centrinės Madrido valdžios. Devyni iš jų buvo nuteisti kalėti 9–13 metų.

Ta nutartis Katalonijoje išprovokavo kelių dienų trukmės protestus Barselonoje bei kituose miestuose; per demonstracijas neretai kildavo susirėmimų su policija.

Dauguma ispanų (53 proc.) nepritaria malonės suteikimui, nors 68 proc. katalonų palaiko tokį žingsnį, rodo sociologinių tyrimų bendrovės „Ipsos“ atlikta apklausa.

Aukščiausiasis Teismas ir pagrindinės opozicijos partijos irgi pasisakė prieš malonės suteikimą.

Dešimtys tūkstančių žmonių birželio 13 dieną Madrido centre protestavo prieš vyriausybės planus pirma laiko paleisti į laisvę nuteistus separatistų lyderius.

Daugelio konservatorių nuomone, P. Sanchezas daugiausia vedamas noru išlaikyti valdžią savo rankose, kadangi jo mažumos administracija iš dalies kliaujasi katalonų separatistais priimant įstatymus nacionaliniame parlamente.

Tačiau praėjusią savaitę P. Sanchezas netikėtai sulaukė paramos siūlymui suteikti malonę iš Ispanijos pagrindinės verslo lobistinės organizacijos CEOE, nepritariančiai šiaurės rytų regiono nepriklausomybei, taip pat iš Katalonijos Katalikų Bažnyčios.

Ispanų užsienio reikalų ministrė Arancha Gonzalez Laya (Aranča Gonsales Laja) pirmadienį gynė planus paleisti separatistus ir šią iniciatyvą apibūdino kaip „visuomenės noro atleisti išraišką“.

„Grandines atrakinantis raktas“

Pasak analitikų, P. Sanchezas dabar imasi politinių lošimų dėl malonės, tikėdamasis, kad iki nacionalinių rinkimų, turinčių įvykti iki 2024 metų sausį, pavyks atitaisyti bet kokią žalą jo vyriausybės populiarumui.

„Laikui bėgant malonės atrodys anekdotinės, jei ekonomikai gerai seksis“, – sakė Madride įsikūrusio Karolio III universiteto sociologas Pablo Ferrandizas (Pablas Ferandisas).

Jis priminė, jog Ispanija yra viena „pagrindinių naudos gavėjų“ įgyvendinant Europos Sąjungos 750 mln. eurų vertės atsigavimo po koronaviruso pandemijos planą, kurio lėšos bus pradėtos skirstyti vėliau šiais metais.

Kol kas per anksti prognozuoti, ar malonės suteikimas paskatins dialogą tarp Madrido ir Katalonijos regioninės vyriausybės, kuriai nuo gegužės vadovauja nuosaikus separatistas Pere Aragonesas (Perė Aragonesas).

P. Aragonesas priklauso kairiosios pakraipos partijai ERC, vadovaujamai O. Junqueraso.

„Malonės suteikimas yra svarbus elementas, grandines atveriantis raktas, nes padėtis Katalonijoje buvo visiškai užblokuota“, – sakė Barselonos autonominio universiteto politologas Oriolis Bartomeusas.

Tačiau jis perspėjo, kad „kelias nebus lengvas“, nes Katalonijos separatistai reikalauja teisės surengti referendumą dėl nepriklausomybės, kuriam P. Sanchezo vyriausybė griežtai nepritaria.

Malonės suteikimas „privers separatistus“ nesėkmingą mėginimą 2017 metais paskelbti nepriklausomybę „palikti praeityje“ ir „pasiūlyti kažką kita“, mano O. Bartomeusas.

Apie malones ir bausmių sušvelninimus 143 žmonėms buvo paskelbta po trečiadienio vidurnakčio, paskutinėmis D. Trumpo kadencijos valandomis.

„Prezidentas Donaldas J. Trumpas suteikė malonę 73 asmenims ir pakeitė dar 70 asmenų bausmes“, – sakoma jo administracijos pranešime.

Paskutinės minutės malonės buvo paskelbtos po kitų panašių pastarojo mėnesio sprendimų dėl D. Trumpo sąjungininkų, nuteistų per FTB Rusijos tyrimą, ir, taip pat, dėl jo žento tėvo. Bendrai šie sprendimai akcentuoja prezidento norą visus ketverius savo metus Baltuosiuose rūmuose naudotis konstitucinėmis galiomis nepaisant įsigalėjusios tvarkos ir aiškiai padedant draugams bei šalininkams.

Nors malonė paprastai skelbiama nuteistiems asmenims, kurie dažnai būna jau atlikę dalį bausmės, sprendimu dėl S. Bannono anuliuojamas dar tik prasidėjęs baudžiamasis persekiojimas, iš esmės panaikinant bet kokią bausmės galimybę.

Kiti prezidentai baigiantis jų darbui taip pat yra paskelbę prieštaringai vertinamų malonių, bet turbūt joks kitas vyriausiasis vadas nesimėgavo taip kaip D. Trumpas galia sutekti malonę ne tik draugams ir pažįstamiems, bet ir nuteistoms garsenybėms ar asmenims, kuriuos užtarė sąjungininkai.

Be S. Bannono, malonė buvo suteikta D. Trumpo šeimos sąjungininkams Elliottui Broidy (Eliotui Broidžiui), respublikonų lėšų rinkėjui, rudenį pripažinusiam kaltę dėl schemos siekiant, kad Baltieji rūmai nutrauktų vieno Malaizijos fondo išplėšimo tyrimą, ir D. Trumpo žento Jaredo Kushnerio (Džaredo Kušnerio) draugui Kenui Kursonui (Kenui Kersonui), kuris spalį buvo apkaltintas kibernetiniu persekiojimu per piktas skyrybas.

„Steve'as Bannonas sulaukia Trumpo malonės išviliojęs iš paties Trumpo šalininkų pinigų sienai, už kurią, kaip žadėjo Trumpas, sumokės Meksika, – tviteryje parašė Atstovų Rūmų narys demokratas Adamas Schiffas (Adamas Šifas). – O jei visa tai atrodo beprotiška, tai todėl, kad taip ir yra. Ačiū Dievui, liko dar tik 12 šios vagių irštvos valandų.“

S. Bannonas buvo apkaltintas tuo, kad apkvailino tūkstančius investuotojų, maniusių, kad jų pinigai bus panaudoti D. Trumpo svarbiam kampanijos pažadui pastatyti sieną prie Meksikos ištesėti. Vietoje to, kaip įtariama, jis daugiau kaip milijoną dolerių nukreipė vieno kampanijos pareigūno atlyginimui ir savo paties asmeninėms reikmėms.

Antradienį S. Bannonas neatsakė į jokius klausimus.

Į sąrašą taip pat pateko reperis Lil Wayne'as (Lil Veinas), kuris praėjusį mėnesį pripažino kaltę dėl neteisėto šaunamojo ginklo laikymo ir kuriam grėsė įkalinimas 10 metų.

Prezidento ir jo vaikų nėra malonės sulaukusių žmonių sąraše.

D. Trumpas jau yra paskelbęs malones virtinei ilgamečių sąjungininkų ir šalininkų, tarp jų buvusiam savo kampanijos vadovui Paului Manafortui (Polui Manafortui), žento tėvui Charlesui Kushneriui (Čarlzui Kušneriui), ilgamečiam draugui ir patarėjui Rogeriui Stone'ui (Rodžeriui Stounui), buvusiam nacionalinio saugumo patarėjui Michaelui Flynnui (Maiklui Flinui).

Išrinktasis prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), kuris įveikė D. Trumpą per lapkritį įvykusius rinkimus, vėliau trečiadienį turi būti prisaikdintas naujuoju JAV prezidentu.

Prieš tai D. Trumpas išskris į savo namus Floridoje – inauguracijos ceremonijoje jis nedalyvaus.

Be kita ko, D. Trumpas suteikė malonę Jaredo Kushnerio (Džaredo Kušnerio) tėvui, kuris 2004-aisiais prisipažino kaltu dėl mokesčių vengimo ir poveikio liudytojams, savo 2016 metų kampanijos vadovui Paului Manafortui (Polui Manafortui) ir ilgamečiam patarėjui Rogeriui Stone'ui (Rodžeriui Stounui), sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

Šįkart prezidento malonė suteikta iš viso 26 žmonėms, dar trims buvo sušvelnintos bausmės.

Ankstesnę dieną D. Trumpas suteikė malonę 15 žmonių, o dar penkiems sušvelnino bausmes.

Tarp asmenų, kuriems antradienį buvo suteikta visiška malonė, yra du asmenys, susiję su tyrimu dėl įtariamo D. Trumpo kampanijos ir Rusijos susimokymo, korumpuotas buvęs respublikonų kongresmenas ir keturi privačios saugos bendrovės „Blackwater“ darbuotojai, nuteisti už 14 irakiečių nužudymą 2007 metais Bagdade.

Irakiečiai išreiškė pasipiktinimą ir liūdesį, kad D. Trumpas suteikė malonę keturiems „Blackwater“ kontraktininkams, kurie prieš šešerius metus buvo nuteisti dėl žudynių.

2007 metų rugsėjo 16 dieną „Blackwater“ apsaugininkai ėmė šaudyti judrioje Bagdado aikštėje ir nužudė mažiausiai 14 civilių ir sužeidė dar dešimtis. Irako pareigūnai savo ruožtu kalba apie 17 aukų. Šis incidentas papiktino irakiečius ir sukėlė įtampą tarp JAV ir Irako.

„Supuvęs iki šerdies“

D. Trumpo sprendimas suteikti malonę P. Manafortui, kuris buvo atsidūręs specialiojo prokuroro Roberto Muellerio (Roberto Miulerio) tyrimo dėl įtarimų dėl Rusijos kišimosi į rinkimus prieš ketverius metus centre, sukėlė kritikų pyktį, kad Baltųjų rūmų šeimininkas bando „ištrinti“ tyrimą, kurį jis visada vadino „raganų medžiokle“.

Trumpo malonė dabar užbaigia korupcinę schemą.

Atstovų Rūmų žvalgybos komitetui vadovaujantis demokratas Adamas Schiffas (Adamas Šifas) tviteryje teigė: „Muellerio tyrimo metu Trumpo advokatas užsiminė apie malonę Manafortui. Manafortas atsisakė bendradarbiavimo su prokurorais, melavo, buvo nuteistas, o tada Trumpas pagyrė jį už tai, kad nėra „skundikas“. Trumpo malonė dabar užbaigia korupcinę schemą.“

Pats P. Manafortas tviteryje parašė: „Jūs tikrai padarėte „Ameriką vėl didžią“. Telaimina Dievas jus ir jūsų šeimą. Linkiu linksmų Kalėdų ir siunčiu daug gerų linkėjimų ateinantiems metams.“

Politikos apžvalgininkas ir buvęs prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) patarėjas Davidas Axelrodas (Deividas Akselrodas) apie D. Trumpo sprendimą sakė, kad „visi matė ateinant malonių ir bausmių sušvelninimo“ bangą prezidento „aparatčikams ir lojalistams... Bet reginys vis tiek baisus“.

Respublikonų senatorius Benas Sasse'as (Benas Sasas), kuris yra viešai kritikavęs D. Trumpą, pareiškė: „Tai yra supuvęs iki šerdies [reikalas].“

Laukiama daugiau malonių

Manoma, kad D. Trumpas svarsto suteikti ir daugiau malonių iki sausio 20-osios, kai baigsis jo kadencija.

D. Trumpas, kurio atžvilgiu vykdoma daug tyrimų dėl mokestinių reikalų, įtariamų kampanijos finansavimo taisyklių pažeidimų ir įtariamo lytinio smurto, yra pareiškęs, kad galėtų paskelbti malonę sau pačiam, tačiau toks požiūris neatrodo turintis tvirtą teisinį pamatą.

Prezidentą taip pat spaudžia libertarų ir pilietinių teisių grupės, raginančios suteikti malonę trims žmonėms, susijusiems su nacionalinio saugumo informacijos nutekėjimu. Tai yra „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as (Džulianas Asandžas), buvęs Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) kontraktininkas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas) ir dar viena buvusi NSA darbuotoja Reality Winner (Realiti Viner).

Be to, žinoma, kad tarp prašymą suteikti malonę pateikusių asmenų yra buvęs JAV karys Robertas Balesas (Robertas Beilsas), nuteistas dėl 16 Afganistano piliečių nužudymo 2012-aisiais, ir už bandymą pasamdyti žudiką nuteistas Josephas Maldonado-Passage'as (Džozefas Maldonadas Pasadžas), išgarsėjęs pasirodžius „Netflix“ dokumentiniam serialui „Tiger King“.

Jaunesnysis kapralas Josephas Scottas Pembertonas (Džozefas Skotas Pembertonas) buvo kalinamas nuo 2014 metų spalio už Jennifer Laude (Dženifer Laud) nužudymą šiauriniame Olongapo mieste. Su ja vyras susipažino bare, kai turėjo laisvą dieną nuo pratybų.

26 metų lytį pakeitusi moteris vėliau buvo rasta negyva viename pigiame viešbutyje Olongapo uostamiestyje.

Praėjusią savaitę vietos teismas nusprendė, kad J. S. Pembertonas dėl gero elgesio gali išeiti į laisvę anksčiau, nei baigsis jam skirtas bausmės laikas, tačiau dėl apeliacijos vyras liko už grotų.

R. Duterte suteikta malonė pašalino visas kliūtis jam išeiti į laisvę, nors J. S. Pembertonas atlikto tik pusę iš jam skirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės.

R. Duterte atstovas Harry Roque (Haris Rokė) ir teisme J. Laude šeimai atstovavusi teisininkė, patvirtino, kad prezidentas suteikė malonę nuteistajam.

„Prezidentas panaikino Pembertonui likusią bausmės dalį... Dabar jis gali vykti namo“, – sakė H. Roque žurnalistams.

Aukos šeimos advokatė pasmerkė prezidento sprendimą ir pavadino jį „pasišaipymu“ iš šalies teisingumo sistemos.

„Tai yra dar viena neteisybė – ne tik Jennifer Laude ir jos šeimos atžvilgiu, bet ir didelė neteisybė filipiniečių atžvilgiu“, – sakė Virginia Suarez (Virdžinija Suares).

„Tai yra Filipinų suvereniteto ir demokratijos parodija“, – sakoma jos pareiškime.

Malonės suteikimas JAV pėstininkui atnaujino antiamerikietiškas nuotaikas šioje Pietryčių Azijos šalyje, aktyvistų grupėms seniai reikalaujant išvesti šalyje dislokuotus JAV karius.

Nacionalinės teisininkų sąjungos atstovas Edre Olalia (Edrė Olalija) malonės suteikimą pavadino „įžūliu ir begėdišku [šalies suvereniteto] išpardavimu“.

Tačiau 2016 metais valdžią perėmęs R. Duterte tolsta nuo JAV ir siekia glaudesnių santykių su Kinija.

Pirmadienį po susitikimo su ministrų kabineto nariais R. Duterte turėtų kreiptis į tautą. Jis turėtų paliesti ir malonės klausimą, sakė H. Roque.

„Vadovaudamasis humaniškumo principais nutariu: suteikti malonę Naamai Issachar... atleisdamas ją nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo“, – rašoma Kremliaus išplatintame valstybės vadovo įsake.

Pažymima, kad dokumentas „įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos“.

Izraelio ir JAV pilietybes turinti N. Issachar buvo sulaikyta pernai balandį Maskvos Šeremetjevo oro uoste. Ji skrido iš Delio į Tel Avivą su persėdimu Maskvoje; jos kuprinėje buvo rasta apie 10 gramų hašišo.

Rusijos sostinės teismas pripažino 26 metų žydę kalta dėl neteisėto narkotikų gabenimo ir laikymo. Jai buvo skirta pusaštuntų metų laisvės atėmimo bausmė. Gruodį aukštesnės instancijos teismas patvirtino tokį nuosprendį.

Moteris neigė jai pareikštus kaltinimus. Ji pareiškė Maskvos teismui, kad nepirko kanapių ir apskritai nežinojo, kad šio narkotiko buvo jos krepšyje.

Ji taip pat pabrėžė, jog anksčiau prisipažino, kad laikė narkotikus, dėl netinkamo vertimo – iš tikrųjų norėjo sutikti tik su faktu, kad jos kuprinėje buvo rasta marihuanos.

Izraelio prezidentas ir ministras pirmininkas, taip pat N. Issachar motina kreipėsi į V. Putiną prašydami suteikti jai malonę.

Anot laikraščio „The Jerusalem Post“, N. Issachar iš Rusijos gali parsivežti Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus), kuris ketvirtadienį ruošiasi susitikti su V. Putinu Maskvoje.