Šiam siūlymui antradienį pritarta bendru sutarimu.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 metais buvo nusprendusi, kad iki tol 58 centus siekęs dienos mokestis už darželį turi būti keliamas iki 9,2 euro. Miestiečių vaikams šis mokestis buvo kompensuojamas, todėl jie ir toliau mokėjo 58 centus, tačiau tiems tėvams, kurie mieste nėra deklaravę gyvenamosios vietos, reikėjo mokėti visą kainą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausį neskundžiama nutartimi konstatavo, kad toks lengvatos taikymas yra neteisėtas ir diskriminuojantis.

Po šio verdikto Kauno miesto savivaldybės administracija registravo sprendimo projektą, kuriuo 58 centų mokestis už kiekvieną dieną numatytas visiems vaikams, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

Savivaldybė teigia, jog ankstesnis 9,2 euro mokestis buvo įvestas įvertinus, kiek savivaldybei faktiškai kainuoja kiekvieno darželinuko išlaikymas.

Savivaldybė planuoja perskaičiuoti ugdymo darželiuose savikainą ir ateityje spręsti dėl būtinybės keisti mokesčio dydį.

Šios nuostatos įsigaliojo nuo sausio 19-osios, tai yra, teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Europarlamentarų priimtoje rezoliucijoje pažymima, kad, nepaisant to, jog 2019 m. EP rinkimuose rinkėjų aktyvumas buvo didžiausias per pastaruosius dvidešimt metų ir siekė 50,66 proc., rinkimų taisyklių skirtumai ES šalyse neleidžia rinkėjams bei partijoms visapusiškai dalyvauti Europos politinėje erdvėje.  

EP nariai džiaugiasi aktyvesniu jaunimo balsavimu ir padidėjusia lyčių pusiausvyra Parlamente, tačiau rekomenduoja įteisinti vienodą vyrų ir moterų skaičių kandidatų sąrašuose. Taip pat raginama didinti rinkimų prieinamumą pažeidžiamoms grupėms. Parlamentarų priimtoje rezoliucijoje apgailestaujama, kad 15 ES valstybių vis dar ribojama neįgaliųjų balsavimo teisė, o apie 800 tūkst. ES piliečių negalėjo pasinaudoti teise balsuoti dėl negalios ar psichikos sutrikimų. 

Parlamentas taip pat atkreipia dėmesį, kad tik keli jo nariai priklauso etninėms, kalbinėms ir kitoms mažumoms, ir ragina įtraukti daugiau mažumoms priklausančių asmenų į kandidatų sąrašus bei išrinkti juos atstovauti EP.  

Reiškiamas susirūpinimas dėl to, kad prieš 2019 m. rinkimus į Europos Parlamentą nuolat buvo atskleidžiamas užsienio šalių kišimasis ir dezinformacija. Europos Komisija ir ES valstybės raginamos padidinti finansavimą kovai su užsienio subjektų kišimusi, uždrausti trečiųjų šalių rėmėjų finansinę paramą bei per švietimą ir pilietiškumo ugdymą stiprinti žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir atskirti nepagrįstą informaciją.  

Europarlamentarai pažymi, kad EP rinkimų sistemos ES šalyse labai skiriasi, ir ragina ES teisės aktais suvienodinti esminius jų aspektus, susijusius su teise registruoti partiją ir būti kandidatu rinkimuose, teise balsuoti, kandidatų įtraukimu į sąrašus, balsavimo prieinamumu ir nuotoliniu balsavimu rinkimų dienomis. 

Kaip praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), ateityje planuojama surengti konferenciją dėl Europos ateities ir jos metu apsvarstyti EP rinkimų teisės reformą: nuotolinio balsavimo galimybę, bendras kandidatų įtraukimo į sąrašus ir kampanijų finansavimo taisykles, vienodą mažiausią balsavimo ir kandidatų kėlimo amžių, įskaitant galimybę visur balsuoti nuo 16 metų. Taip pat europarlamentarai siūlo apsvarstyti galimybę formalizuoti rinkėjų galimybę balsuoti už pageidaujamą kandidatą į Europos Komisijos pirmininko postą. 

„Prezidentas norėtų, kad būtų vadinamieji teisingi mokesčiai. Pagal Gitaną Nausėdą tai yra –  nesvarbu, iš kokio šaltinio gavai pajamas, svarbu, kad jos būtų vienodai apmokestinamos. Ir tas vienodas apmokestinimas, kurį galima prilyginti su gyventojų pajamų apmokestinimu, tai yra 20 proc. Nesvarbu, ar dividendų pavidalu, ar per individualią veiklą gaunamas dideles pajamas – daugiau 35 tūkst. eurų per metus – kad visi pasiektų vienodą tarifą“, – Žinių radijui sakė P. Mačiulis.

Jis atmetė būgštavimus, jog siūlymai neigiamai paveiks smulkųjį verslą. 

„Labai dažnai, kai palieti individualią veiklą, pasigirsta tokių minčių, kad negalima liesti smulkaus verslo. Tai, prezidento nuomone, tie, kas yra smulkieji (...), jų negalima liesti ir jie turi turėti savo lengvatinius tarifus, prasidedant nuo 5 proc. ir taip toliau. Kalba apie tuos, kurie uždirba per metus tiek, kiek premjeras. Tai jau jų traktuoti kaip amatininkų ir pačių mažiausių verslininkų, ko gero, negalima“, – sakė P. Mačiulis.

Anot jo, prezidento iniciatyvos ir Vyriausybės pozicija „daugumoje vietų sutampa“.

Jis taip pat užsiminė, kad pensininkai nuo kitų metu galbūt gaus didesnes pensijas, nei planuota.

„Finansų ministerija jau yra pasakiusi ir, kiek mes žinome, jau ir juodraštyje kitų metų biudžeto, panašu, kad bus įrašyta ta nuostata ir keičiami tie koeficientai, jog pensijos, kaip pagrindinis prezidento iškeltas prioritetas šiame etape, didės daugiau negu buvo planuota iš pradžių“, – sakė P. Mačiulis.

„Kalbama dabar apie papildomus 20 mln. eurų, kad tam galėtų būti skirta. Vėlgi prezidentas siūlo šitoje vietoje nesustoti, 20 mln. eurų neišgelbės situacijos, tam reiktų ir papildomų pajamų“, – pridūrė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis spalį sakė, kad vidutinė senatvės pensija dėl indeksavimo kitąmet turėtų augti 8,11 proc. iki 374 eurų, o vidutinė pensija su būtinuoju stažu turėtų pasiekti 395 eurus.

Anot jo, tai būtų pirmas kartas, kai senatvės pensijos didės sparčiau nei darbo užmokestis. Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių kitąmet didės 7,4 procento.

2018 metais įvesta pensijų indeksavimo formulė pensijų didėjimą susieja su darbo užmokesčio fondo augimu. G. Nausėda siūlo palaipsniui kelti indeksavimo koeficientą, kad artimiausius penkerius metus pensijų augimas lenktų algų kilimo tempą.

Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio pareiškimas apie kitąmet numatomą vienodą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą lietuviškų ir tautinių mažumų abiturientams - politinis blefas, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis.

"Manau, kad čia nėra karštos naujienos, tam tikras blefas D.Pavalkio, kad gal nukreiptų dėmesį nuo diskusijos dėl jo užimamų pareigų. Buvo juk tokia diskusija Darbo partijoje. Manau, kad tai žingsnis daugiau politinis", - BNS sakė V.Tomaševskis.

Anot jo, šių metų vasarą teismo priimtas sprendimas numato, kad visų mokyklų abiturientams turi būti sudarytos vienodos sąlygos mokytis valstybinės kalbos.

"Šio sprendimo negali joks ministras pakeisti. Po teismo sprendimo situacija labai aiški, kadangi teismas pasakė, kad turi būti sudarytos vienodos sąlygos abiturientams, o jei 800 valandų skiriasi lietuvių kalbos pamokų tautinių mažumų ir lietuviškose mokyklose skaičius, tai per metus šios skirtumo niekas nepanaikins. Tai reikalas mažiausiai 8, o gal ir daugiau metų, gal ir 12 metų. Šis teismo sprendimas visiems galioja ir D.Pavalkiui ir būsimamm ministrui, kad būtų vienodas valandų skaičius", - kalbėjo V.Tomaševskis.

Darbo partijos deleguotas švietimo ministras D.Pavalkis pirmadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Darbo partijos vadove Loreta Graužiniene pranešė, kad kitais metais tautinių mažumų ir lietuviškų mokyklų abiturientai laikys vienodą valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.

"Pasirašysiu įsakymą, kuris numato vieningą egzaminą, paliekame galioti G.Steponavičiaus (buvusio šveitimo ir mokslo ministro - BNS) ir V.Stundžio (buvusio Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto - BNS) nuostatą, kuri egzistavo iki įsakymo pakeitimo, kad per egzaminų vertinimo kriterijus bus koreguojamas neatitikimas tarp lietuviškų ir nelietuviškų mokyklų lietuvių kalbos egzamino", - pirmadienį Seime žurnalistams sakė ministras.

Jo teigimu, liks vienintelis palengvinimas tautinių mažumų mokyklų abiturientams - jie galės padaryti daugiau klaidų nei lietuviškų mokyklų auklėtiniai. D.Pavalkio teigimu, šis palengvinimas numatytas iki 2019 metų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija birželį konstatavo, kad ankstesnis ministro D.Pavalkio sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui. Teismas panaikino ministro įsakymo galiojimą nuo šių metų rugsėjo 1 dienos. Ministro įsakymą teismui buvo apskundusi Seimo opozicija.

LVAT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra itin gintina ir saugotina vertybė, jos vartojimas valstybės viešajame gyvenime kartu yra ir vienas iš valstybingumo garantų.

"Valstybės, viena vertus, turi pareigą sudaryti galimybes tautinių mažumų atstovams mokytis savo gimtosios kalbos, kita vertus, jos turi teisę nustatyti ir reikalavimus tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą. Tačiau įtvirtindama tokius reikalavimus, valstybė kartu privalo sudaryti ir tinkamas sąlygas valstybinės kalbos mokymui", - rašoma teismo pranešime.

Teismui apskųstas D.Pavalkio įsakymas tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomą žodžių skaičių lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažino nuo 500 iki 400. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlymu taip pat buvo padidintas pasirenkamų autorių skaičius.

Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, teismas pabrėžė, kad skirtingo reguliavimo nustatymas gali būti pripažintas objektyviai pateisinamu tik tuo atveju, jei jis turi teisėtą tikslą ir šio tikslo siekiama proporcingomis priemonėmis.

LVAT taip pat akcentavo, kad valstybė, nustatydama vienodus egzamino reikalavimus, turi sudaryti ir vienodas, lygias galimybes tokiam egzaminui pasirengti, bei atvirkščiai - tik nesant vienodų galimybių pasirengti egzaminui, gali būti nustatomos skirtingos jo užduotys.

"Todėl tą patį egzaminą laikantiems moksleiviams diferencijuojant šio egzamino užduotis, privalėjo būti įvertinta, ar organizacinių ir kitų priemonių visuma nesudarė moksleiviams vienodų galimybių pasiruošti egzaminui, ir kokiu mastu tokios galimybės skyrėsi", - konstatavo LVAT.