Teisėsaugos duomenimis, antradienį, 19 val. 38 min. į Vilniaus ligoninę dėl sužalojimo pristatyta ir suteikus med. pagalbą gydoma ambulatoriškai mažametė (g. 2020 m.).

Surinkta medžiaga dėl sveikatos sutrikdymo.

Kaip pranešė policija, trečiadienį, 11.15 val., į Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko kliniką dėl veido sužalojimo atvežta mergaitė, gimusi 2021 metais.

Policijos teigimu, šio įvykio aplinkybės neaiškios.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Kaip pranešė Policijos departamentas, apie 10.50 val. Kampiškių kaime, Alšėnų gatvėje, automobilis „Peugeot 207“, vairuojamas neblaivaus (1,81 prom.) 1993 metais gimusio vyro, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį.

Per eismo įvykį sužalotas vairuotojas ir kartu važiavusi jo 2020 metais gimusi jo dukra. Abu nukentėjusieji paguldyti į ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Sekmadienį, apie 13.13 val. Vilkaviškio rajone, Gudkaimio kaime, Dvaro gatvėje, blaivi 41-erių moteris, vairuodama automobilį „Volvo“, atsitrenkė į toje pačioje gatvėje esantį namą.

Eismo įvykio metu nukentėjo nepilnametė keleivė, gimusi 2015 metais, kuri pristatyta į Kauno ligoninę.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.

Kaip BNS sakė Kauno apskrities policijos atstovė Reda Zarauskienė, 7.20 val. buvo gautas pranešimas, kad netoli Sirutiškio kaimo, pirminiais duomenimis, 37 metų moters vairuojamas automobilis „Mazda“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu „Volkswagen Amarok“. Pastarąjį automobilį vairavo 30-metis vyras, jis buvo blaivus.

Vairuotoja žuvo, su ja vykusi mergaitė dėl sunkių sužalojimų išvežta į ligoninę Kaune.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė BNS sakė, kad „Mazdos“ vairuotoja buvo prispausta, gelbėtojai ją išlaisvino ir užkėlė ant neštuvų, netrukus paaiškėjo, kad moteris mirė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Mažametė mergaitė prispausta nebuvo.

Šį antradienį, 20 val., TV3 laida „Prieš srovę“ praskleis šio mįslingo nusikaltimo šydą ir pakvies susipažinti su moterimi, kuri iki šiol negali patikėti tuo, kas nutiko – įtariamosios mama Jovita.

Medikų kova už dvimetės mergytės gyvybę prikaustė visos Lietuvos dėmesį. Kaip pasakos mergaitę priėmę medikai, kai ji, kartu su mama pirmąją Kalėdų dieną buvo atvežta į Raseinių ligoninę, specialistai iš pradžių kėlė ne smurto, o kokios nors ūmios, pavojingos ligos versiją.

Apie smurtą nekalbėjo ir mergaitės mama – 19-metė moteris tikino, kad namuose, Kalėdų rytą, jos vaikui nutiko kažkas keisto – neva pabudusi mergytė atėjo prie stalo pusryčiauti, o tuomet staiga, nežinia dėl ko apalpo.

„Negali sakyti, kad ji melavo, nes ji išvis mažai ką sakė“, – prisimena Raseinių ligoninės direktoriaus pavaduotoja Odeta Borkertienė.

Tačiau jau netrukus yla ėmė lįsti iš maišo, mat kai mergaitė buvo pervežta į Kauno klinikas ir gydytojai dar švenčių metu jai atliko operaciją, visa Lietuva sužinojo apie mergaitės negalavimo priežastį. Aptikti daugybiniai vaiko vidaus organų plyšimai – iškelta versija, kad mažylė vis dėlto yra sumušta.

Tuo, kas nutiko, niekaip negalėjo patikėti ir sulaikytosios mama Jovita. Moteris bus ypač atvira – žiūrovams net parodys paskutinį susirašinėjimą su dukra, kuri tuo metu dar buvo ligoninėje prie sužalotos dukrelės. Įtariamoji mamai žadėjo net paskambinti, tačiau jau netrukus to padaryti nebegalėjo – jos telefonas buvo atimtas, o ji pati sulaikyta pareigūnų.

Dabar aš kaltinu save – kodėl tuo metu, prieš tris mėnesius, leidau dukrai spręsti pačiai? Kodėl neuždraudžiau dukrai po skyrybų su pirmuoju draugu iš karto apsigyventi pas antrąjį draugą, pas nežinia kokį vyrą?

„Tikiu, kad dukra nekalta, tik tuo tikiu. Leistų pasimatyti, pasikalbėti, galvoju, kad ji man pasakytų. Pasakytų, kas buvo“, – sakys Jovita.

Tačiau ir pati Jovita su žurnalistais pasikalbėti sutiko ne iškart. Anot sumuštos mergytės  močiutės, ją ir jos dukrą pasmerkė visi. Ir šiandien, nors tiki savo dukros nekaltumu, moteris bijo net išeiti iš namų.

Kaip laidoje pasakos Jovita, iš pradžių apie galimą nusikaltimą ji nieko neįtarė. Kadangi įtariamoji augina dvynukes, nutikus nelaimei, vieną iš jų Kalėdų rytą naujasis dukros draugas užvežė pas močiutę, o apie kitą mergytę pasakė tik tiek, kad ji, kartu su mama, yra reanimacijoje.

Jovita pasakos, kad dvynukės jos namuose lankydavosi dažnai ir dvynukėms šie namai taip pat buvo savi – čia stovi mergaičių lovytės, yra jų žaislai. Dvynukės pas močiutę svečiavosi ir tą lemtingąjį Kūčių šeštadienį. Tačiau, artėjant vakarui, mergyčių mama užsuko, pavalgė, pasiėmė vaikus ir išvažiavo į Raseinius, į naujojo draugo butą. O kas nutiko ten, kol kas belieka tik spėlioti.

Jovita neslepia – naująjį dukros mylimąjį matydavo retai, o ir dukra pasakodavo apie jį nedaug. Ką jau kalbėti apie tai, kad susipažinusi su juo, įtariamoji nusikaltimu staiga išsiskyrė su dvynukių dukrų tėvu, nors jie iki tol gyveno kaip šeima.

„Dabar aš kaltinu save – kodėl tuo metu, prieš tris mėnesius, leidau dukrai spręsti pačiai? Kodėl neuždraudžiau dukrai po skyrybų su pirmuoju draugu iš karto apsigyventi pas antrąjį draugą, pas nežinia kokį vyrą? Jei būčiau pareikalavusi, kad ji su vaikais grįžtų į mano namus, gal mano mažoji anūkytė dabar būtų buvusi sveika?“ – svarstys Jovita.

Močiutė Jovita neslėps – jos dukra, susipažinusi su naujuoju draugu, taip pat pasikeitė. Tapo uždaresnė, telefonu su mylimuoju kalbėdavosi tik išėjusi iš kambario. Tačiau apie dukros naują mylimąjį Jovita yra girdėjusi ir dar baisesnių dalykų.

Ką paskutinėse savo žinutėse mamai rašė savo dukrelės sužalojimu įtariama moteris? Kaip apie ją ir jos mylimąjį pasisako jų kaimynai? Galiausiai, kodėl sulaikytosios mamai Jovitai šiandien peršasi mintis, kad dėl anūkės sužalojimų gali būti kaltas naujas dukters mylimasis?

Apie prasidėjusį tyrimą LNK žurnalistas kalbėjosi su vaiko teisių apsaugos kontroliere Edita Žiobiene.

– Kas jau žinoma iš pradėto tyrimo? Kokios detalės aiškėja?

– Tiesą sakant, žinoma labai nedaug. Tai, kad mergaitė patyrė smurtą. Labai norėtųsi, kad medikams pavyktų išgelbėti jos ir gyvybę, ir sveikatą. O toliau aiškinsimės su institucijomis, ką jos darė ne taip.

– Ar kiekvienu tokiu atveju pradedate tyrimą?

– Iš tikrųjų istorija istorijai nelygu. Šiuo atveju, mums kilo labai daug įtarimų ir klaustukų. Ypač užkliuvo labai jaunas mamos amžius. Jeigu mama yra 19 metų, o mergaitei dveji metukai, vadinasi, ji  gimdė dar būdama nepilnametė. Klausimas, kokios paslaugos buvo teikiamos nėščiajai ir paskui jau po gimdymo. Kaip ji buvo prižiūrima, kokia teikiama pagalba. Ar buvo dirbama su šeima. Tai labai svarbu. Tas argumentas, kad tarnyboms šeima nebuvo žinoma, kaip jūs anksčiau minėjote, neįtikėtina.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Pačios tarnybos sako žinojusios, kad gimdė nepilnametė. Galbūt čia yra taip, kad į sąrašus buvo įtraukta, bet nebuvo realiai prižiūrima, kaip mama rūpinasi vaiku?

– Tokias paslaugas turi organizuoti savivaldybė. Deja, kaip matome ir duodame dėl to pastabų, skirtos paslaugos nėra individualizuotos. Jos nėra orientuotos į tai, ko iš tiesų reikia žmonėms. Dažniausiai užpildoma tuo, ką turi, ką gali pasiūlyti savivaldybė. Pavyzdžiui, – tėvystės kursai. Ar tai besiskirianti pora, ar smurtaujanti, konfliktuojanti – visus juos siunčia į tuos pačius tėvystės kursus, nors jų poreikis gali labai skirtis. Tas pats yra dėl įvairių įgūdžių vertinimo, ugdymo. Labai dažnai užpildoma tokiomis minimaliomis paslaugomis, nesigilinant į individualius poreikius. Pavyzdžiui, auginantiems neįgalų vaiką, gali reikėti vienų paslaugų, besiskiriančiam, kad ir išsilavinusiam, – psichologinių žinių. Taigi, to orientavimosi į konkretaus žmogaus poreikį labai pasigendama.

Deja, ar tai besiskirianti pora, ar smurtaujanti, konfliktuojanti – visus juos siunčia į tuos pačius tėvystės kursus, nors jų poreikis gali labai skirtis.

.

– Ko tuomet reikia nepilnametei motinai, kuri pagimdė dvynukes?

– Akivaizdu, kad pirmiausiai svarbu išsiaiškinti, kiek ji turi gyvenimiškos patirties ir įgūdžių auginti vaikus. Natūralu, kad niekas negimė mama ar tėčiu, tad svarbu tų įgūdžių įgyti. Kitas dalykas – ir jos dienotvarkė, ir jos gyvenimo supratimas. Taip yra, kad 17–19 metų mergina ieško draugo, nors vaikai turėtų būti pirmoje vietoje. Tai yra brandumo – socialinio, psichologinio pasirengimo – klausimas.

– Mes iki galo dar gerai nežinome, kas nutiko? Antrąją mergaitę šiuo metu prižiūri jos biologinis tėvas. Kokių jūs turite spėjimų dėl šios mažylės sužalojimo? Ar taip galėjo nutikti dėl tų pačių socialinių įgūdžių stokos?

– Negalėčiau vertinti šios konkrečios istorijos, bet žvelgiant į visas tokio pobūdžio istorijas, ypač per karantiną, mes matome, kad kantrybės, dėmesio vaikui reikia  mokytis labai daug. Tėvams labai sunki užduotis – suprasti vaiko poreikius. Dažniausiai tas nestiprus kepštelėjimas, nedidelis smurtas pasireiškia ne todėl, kad tėvai norėtų pažeminti savo vaiką. Dažniausiai tą poelgį išprovokuoja jo psichologinė būsena, nesugebėjimas suvaldyti emocijų. Tad svarbiausias klausimas būtų gebėjimas valdytis, o paskui įgūdžių formavimas. Nes kai jų nėra, tas nesusivaldymas dar labiau išryškėja.

– Prieš penkerius metus Lietuva buvo sukrėsta, kai keturmetis berniukas galiausiai mirė ligoninėje nuo sumušimų. Daugelis pamena skaudžiąją Matuko istoriją. Ar nuo to laiko įvyko kokių nors pokyčių?

– Pokyčių yra nemažai. Persitvarkė institucijos. Buvo centralizuota Vaiko teisų apsaugos tarnyba. Na, savivaldybėms akivaizdžiai reikia vystyti paslaugų sektorių. Ne tik po Matuko, bet ir po kitų triukšmingų istorijų buvo keliamas klausimas, kodėl tiek daug vaikų paimama. Atsirado taip vadinama tokia „pagalvės“ paslauga – t. y. krizių centrai. Juose yra daug mamų su vaikais, kurios sprendžia vienokias ar kitokias problemas. Skaičiai patys kalba už save – per metus turime apie 2 tūkst. smurto atvejų. Tai labai daug.

– Kaip konkrečiai dėl šios istorijos, kas laukia mamos?

– Svarbiausia, kad medikams, kurie deda dideles pastangas, pavyktų išgelbėti mergaitę. Kitas dalykas – teisėsauga, kuri atliks tyrimą ir išsiaiškins. Bet pagrindinis dalykas yra institucijos, kaip jos veikė. Neišskiriant ir ugdymo įstaigos konkrečiu atveju, jei priskirta tokia buvo, šeimos gydytojo, seniūno. Juk ne tik pašalpas reikia sutvarkyti, motinystės išmokas, bet pirmiausia – matyti žmogų.

Kaip pranešė Panevėžio policija, 1992 metais gimusi vairuotoja, išvažiuodama iš šalutinio kelio Biržai-Raubonys, nepraleido pagrindiniu keliu Panevėžys-Pasvalys-Ryga jai iš kairės pusės važiuojančio krovininio automobilio ir su juo susidūrė.

Sunkiasvorį automobilį vairavo 1972 metais gimęs vyras.

Eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės, 2015 metais gimusi lengvojo automobilio keleivė paguldyta į Respublikinės Panevėžio ligoninės vaikų reanimacijos skyrių.

Kaip pranešė kariuomenė, apie 15 val. iš Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro gavus prašymą, buvo aktyvuotas Lietuvos karinių oro pajėgų budintis sraigtasparnis AS-365 „Dauphin“ su įgula nukentėjusio asmens pergabenimui.

Iš Nemirsetos budėjimo posto pakilęs sraigtasparnis nukentėjusią mergaitę iš kelto „Aura Seaway“ perskraidino į ligoninę. Kartu su nukentėjusiąja skrido ir mergaitės motina. Mergaitei įtariamas kaklo-stuburo lūžis.

Po greitai atliktos užduoties, perdavus nukentėjusią medikams, karinio orlaivio įgula grįžo į postą tęsti budėjimą.

Lietuvos įstatymai numato, kad vienas iš pagrindinių Lietuvos kariuomenės uždavinių taikos metu yra teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms, organizuoti, koordinuoti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus, jiems vadovauti ir juos vykdyti.