Ordino riteriai jas perdavė saugoti broliams pranciškonams, kurie įsikūrę šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje.

Puoselėjant senovines tradicijas šv. Adalberto relikvijos į Kauną buvo atplukdytos laivu ir iškilmingai atlydėtos į Rotušės aikštę.

Čia šv. Adalberto ordino riteriai ir Gniezno katedros klebonas kanauninkas relikvijas iškilmingai įteikė broliams pranciškonams.

Iš aikštės iškilminga procesija pajudėjo į Šv. Jurgio bažnyčią, kur buvo švenčiamos šv. Mišios. Relikvija bus saugoma Švenčiausios Trejybės altoriuje, prisimenant, kad šv. Adalbertas buvo pirmasis atnešęs žinią apie Švč. Trejybę mūsų kraštams.

Šv. Jurgio bažnyčia relikvijų saugojimui buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Ji įsikūrusi Nemuno ir Neries santakoje, kuri senaisiais laikais, kuomet būdavo keliaujama laivais, buvo savotiški vartai į Kauno miestą. Čia buvo įsikūręs uostas, čia puikuojasi Kauno pilis.

Kitapus Nemuno buvo jau ne Lietuvos žemės, tad galima sakyti , kad ši vieta buvo ir savotiški Lietuvos vartai, iš čia buvo keliaujama į tuometinę sostinę Kernavę, vėliau į Vilnių.

Tad ši upių santaka būtų buvusi neišvengiama šv. Adalberto sustojimo vieta, jei jam būtų pavykę pasiekti mūsų kraštus.

Šv. Adalbertas gimė 956 m. Bohemijos didiko šeimoje. Mokslus baigė Magdeburge ir buvo paskirtas Prahos vyskupu. Nerami misionieriška širdis vertė nešti Dievo žodį apie jį dar negirdėjusiems kraštams. Jis buvo pirmasis misionierius pasiekęs baltų gyvenamus kraštus. Dviejų bičiulių lydimas pamokslavo Prūsijos ir Lietuvos pasienyje, kur 997 m. balandžio 23 d. netoli Žuvininkų (dabartinė Kaliningrado sritis) buvo vietinių žiauriai nužudytas.

Šv. Adalberto ordino riteriams 2012 m. aplankiusiems Gniezno mieste, kur ilsisi šv. Adalberto palaikai, kilo mintis perduoti dalį jo relikvijų į Lietuvą, kur dar gyvas būdamas taip troško atvykti šv. Adalbertas.

Prireikė net penkerių metų kruopštaus darbo ir planavimo, kad ši idėja taptų realybe.