Dvi dienas vyksiančios mugės svečiai galės susipažinti su atgaivintais miestiečių amatais, patys įsijausti į amatininko kailį ir pabandyti žiesti puodynę, vyti juostą, nusikalti monetą, pranešė savivaldybė.

Taip pat bus galima pamatyti vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso laikotarpių kostiumų, kaip atrodė ir kovojo XVII amžiaus kariai, laisvalaikį praleisti pagal rekonstruojamos epochos tradicijas, šokius, muziką bei kitas pramogas, klausyti paskaitų apie minimo laikotarpio auksakalių cecho ir meistrų istoriją, įsigyti profesionalių amatininkų gamybos rekonstruotus XV–XVII amžių dirbinius.

Šv. Baltramiejaus mugė vilniečiams žinoma nuo XVII amžiaus vidurio. Ji pirmą kartą paminėta Vilniaus puodžių cecho statute 1664 metais.

Ši atgaivinta šventė pripažinta nematerialaus kultūrinio paveldo vertybe.

Dvi dienas vyksianti mugė prasidės iškilmingomis dalyvių amatininkų eitynėmis. Jie neš istorines cechų vėliavas nuo Aušros vartų iki Rotušės aikštės.

Tradiciškai mugės svečiai galės susipažinti su atgaivintais miestiečių amatais, patys įsijausti į amatininko kailį ir pabandyti žiesti puodynę, verpti siūlus, austi audinį, nusikalti monetą ir pan., pranešė savivaldybė.

Taip pat bus galima pamatyti vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso laikotarpių kostiumų, kaip atrodė ir kovojo XVII amžiaus kariai, laisvalaikį praleisti pagal rekonstruojamos epochos tradicijas, šokius, muziką bei kitas pramogas, klausyti paskaitų apie minimo laikotarpio auksakalių cecho ir meistrų istoriją, įsigyti profesionalių amatininkų gamybos rekonstruotus XV–XVII amžių dirbinius.

Daugiau nei 70 amatininkų-rekonstruktorių gyvai demonstruos ir mokys įvairiausių senovės paslapčių: nuo duonkubilio šulų obliavimo, medinių skulptūrų drožybos ar Lietuvos Didžiojo kunigaikštystės valdovų žiedų dekoravimo technikų iki archajiškos stiklo karolių gamybos.

Šv. Baltramiejaus mugė vilniečiams žinoma nuo XVII amžiaus vidurio. Ji pirmą kartą paminėta Vilniaus puodžių cecho statute 1664 metais.

Ši atgaivinta šventė pripažinta nematerialaus kultūrinio paveldo vertybe.

Anot organizatorių, tai vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos miesto amatų, menų ir cechų tradicijų šventė.

Ji prasidėjo iškilmingomis eitynėmis nuo Aušros vartų iki Rotušės aikštės.

Vilniečiai ir miesto svečiai mugėje galės ne tik stebėti amatininkų darbą, įsigyti jų produkcijos, bet ir patys įsijausti į amatininko kailį.

Be to, lankytojų laukia įvairios pramogos ir paskaitos.

Šioje mugėje dalyvauja ir žinomi menininkai. Tarp jų – rankinių dizainerė, mados namų "Sirena" įkūrėja iš Kauno Irena Serapinienė. Moteris kuria ir plėtoja verslą nuo pat nepriklausomybės atgavimo. Savo darbais ji garsina Kauną ir Lietuvą net Japonijoje.

Rankinių dizainerė, įkūrusi galerijas Kaune ir Vilniuje, džiaugiasi, kad profesija leidžia ieškoti grožio ir jį kurti.

Pasak žinomos dizainerės, mugėje ji dalyvauja nuo pat pradžios, su trejų metų pertrauka. I. Serapinienė džiaugėsi, kad Lietuvoje vyksta tokios mugės, kuriose įvairūs kūrėjai, amatininkai gali atskleisti savo talentus, prisistatyti žmonėms.

I. Serapinienės teigimu, lankytojų mugėje netrūksta. Ja itin domisi užsienio turistai ir svečiai.

Ji dėkojo Vilniaus vadovams, priėmusiems menininkus iš visos Lietuvos ir surengusiems gražią šventę.

Nuo penktadienio sostinės Rotušės aikštė tiesiog dvelkte dvelkia senovės dvasia. Miesto širdyje prasidėjo dvi dienas truksianti Baltramiejaus mugė, pritraukusi dešimtis senaisiais amatais užsiimančių prekeivių.

Renginys prasidėjo nuo iškilmingos amatininkų eisenos miesto centre. Nešini vėliavomis, kuriose atvaizduoti amatininkų cechų herbai, mugės dalyviai Vokiečių gatve žingsniavo iki pat Dominikonų gatvės, kuria nusileido ir Pilies gatve užkilo iki Rotušės aikštės.

Eisena džiugino ne tik pačius jos dalyvius, bet ir kitus vilniečius bei mieste viešinčius žmones. Ryškių spalvų viduramžių drabužiais pasipuošę eisenos dalyviai privertė nusišypsoti ne vieną praeivį. Eisenos priekyje ant žirgo risnojo mugę „sergintis“ raitelis, jam iš paskos sekė arklių traukiama karieta, kurioje išdidžiai sėdėjo viduramžių verslininkai.

Eisenai pasiekus Rotušę, renginio vedėjas pasveikino visus susirinkusius amatininkus ir kitus miestiečius. Jis palinkėjo, kad tradicinė Šv. Baltramiejaus mugė tęstųsi dar ne vieną dešimtį metų. Be to, susirinkusieji buvo paraginti ne tik „vėpsoti“ į čia prekiaujamus dirbinius, bet ir kaip tikrais viduramžiais, aktyviai įsitraukti į šventę: ne tik pirkti amatininkų darbus, bet ir drąsiai klausinėti autorių apie gamybos procesą.

Pasibaigus įžanginėms kalboms, kurtinančiu patrankos šūviu viduryje Rotušės aikštės buvo paskelbta šventės pradžia.

Šimtai žmonių smalsiai žiūrinėjo amatininkų parduodamas prekes. Kai kurie vietoje dirbinius gaminantys specialistai noriai dalijosi savo amatų paslaptimis ir demonstravo, kaip gaminamas vienoks ar kitoks daiktas.

Trankiai prasidėjusi Baltramiejaus mugė kol kas paliko teigiamą įspūdį joje besilankantiems žmonėms.

„Nors ganėtinai panašu į Kaziuko mugę, bet čia visai kitokia atmosfera. Labiau pasaulietiška, primenanti tikrą viduramžių turgų, apie kokius mokėmės iš istorijos vadovėlių“, - džiaugėsi mugėje sutikta studentė Skaistė.

VšĮ „Amatų gildija“ iniciatyva organizuojama Šv. Baltramiejaus mugė yra viena naujausių tradicinių amatų ir mugių paveldinimo formų. Joje rekonstruojami vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos amatai ir cechų tradicijos. Mugėje pardavinėjami amatininkų – siuvėjų, audėjų, batsiuvių, odminių, stalių ir t.t. gaminiai.

Šventėje taip pat vykdomos tradicinių amatų šviečiamosios pratybos ir pan. Jau tradicija tapęs renginys sostinėje vyksta nuo 2009 metų ir yra pripažinta Lietuvos tautiniu paveldu.

Penktadienį prasideda dvi dienas truksianti penktoji Šv. Baltramiejaus mugė. Rotušės aikštėje lankytojų laukia viduramžių šokiai, žaidimai, amatų pristatymas, konkursai, koncertai.

Rugpjūčio 23-iąją Šv. Baltramiejaus mugė, kaip ir ankstesniais metais, prasidės iškilmingomis dalyvių amatininkų eitynėmis su istorinėmis cechų vėliavomis nuo Aušros vartų per Vokiečių, Dominikonų, Šv. Jono ir Pilies gatves iki Rotušės aikštės. Eitynes ves ant žirgų jojantys riteriai, o lydės viduramžių muziką grojantys kolektyvai.

Lietuvos tautiniu paveldu pripažinta tradicinė Šv. Baltramiejaus mugė atgaivinama šventiniu renginiu, kuriame atkuriami vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos amatai, menai bei cechų tradicijos.

Rotušės aikštėje vyks mugės atidarymo ceremonija. Paskui scenoje pasirodys XV a. Europos viduramžių muziką atliekanti grupė "Ambera", o estafetę perims viduramžių juokdarys. Amatų demonstravimas ir prekyba vyks abi dienas. Juos paįvairins senojo šokio trupių "Viduramžių pasiuntiniai", "Festa Cortese" ir senosios muzikos grupės iš Čekijos REMDIH pasirodymai, Vilniaus teatro "Lėlė" spektaklis "Batuotas Katinas", viduramžių šokiai, Renesanso kostiumų pristatymas, viduramžių karybos demonstravimas, XV–XVII a. žaidimai.

Per mugę bus demonstruojama ir mokoma įvairiausių amatų – auksakalių, siuvėjų, audėjų, batsiuvių, odminių, stalių, kubilių, puodžių, kalvių, knygrišių, stiklo ir vitražo, senosios medicinos, maisto gamybos, žvakių liejimo, muilo gamybos, aludarystės ir kitų. Rotušės aikštėje savo pareigas vykdys budeliai, vyks "dėžės" teatro peržiūros.

Teigiama, kad Lietuvoje apaštalo Baltramiejaus šventė turi gilią istorinę atmintį. 1495 m. Šv. Baltramiejaus dienos (rugpjūčio 24-osios) išvakarėse Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino pirmojo LDK cecho statutą. Vilniaus auksakalių cechui buvo suteikta valdovo privilegija. Nuo tada rugpjūčio 24-oji Vilniaus amatininkams tapo atmintina diena: būtent tą dieną vykdavo svarbiausios cechų iškilmės. Todėl šv. Baltramiejus ir laikomas amatininkų globėju.

Tiesa, Šv. Baltramiejaus diena – rugpjūčio 24-oji – Lietuvos kaime nuo seno žinoma kaip Gandrų išlėkimo diena.