Numatytos dvi atkarpos. Viena – nuo ribos su Kretinga per Mazūriškius ir naujai šiam keliui pavadinta Piligrimų gatve iki Slengių Šv. Jono Pauliaus II bažnyčios. Kita maršruto atkarpa – nuo Karaliaus Vilhelmo kanalo pro Priekulę ir Vanagus iki ribos su Švėkšna ir joje stovinčia Šv. Jokūbo bažnyčia.

„Džiaugiamės, kad Klaipėdos rajonas atveria horizontus kitokiam turizmui. Šv. Jokūbo kelias – labai svarbus religinis maršrutas krikščionims. Mums, kaip Savivaldybei, svarbu ir tai, kad sertifikuotas piligriminis maršrutas paįvairins turizmo paslaugų pasiūlą, pailgins turizmo sezoną ir leis plėtoti vietos bendruomenių veiklą“, – sako mero pavaduotoja Audronė Balnionienė.

Pasak vicemerės, keliautojams turėtų patikti išlaikyta bendra piligriminio kelio koncepcija. Maršrutai numatyti per kaimiškąsias, ramios aplinkos vietoves. Einama kaimo keliukais, vengiant transporto srautų, aplankant įvairius religinius ir krašto kultūrai bei istorijai svarbius objektus.

„Maršrutas sudėliotas taip, kad per dieną žmogus galėtų nueiti apie 20 kilometrų ir dienos pabaigoje rastų vietą nakvynei. Vakarų Lietuvos savivaldybių turizmo informacijos centrai suvienijo jėgas ir numatė vienodą viso kelio žymėjimą, programėlę telefone ir bendrą žemėlapį, jungiantį visas Vakarų Lietuvos savivaldybes, per kurias eis piligriminis kelias“, – sako A. Balnionienė.

Šv. Jokūbo piligrimų kelias Lietuvoje driekiasi per 40 šalies savivaldybių, šio kelio plėtra ir infrastruktūra rūpinasi Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, šiuo metu vienijanti 25 savivaldybes.

Lietuvoje yra 4 Šv. Jokūbo kelio maršrutai. Klaipėdos rajonas įsijungs į Žemaitijos/Karaliaučiaus kelią. Kelio ilgis – 269 km. Kelio stotys: Ežerė (Latvija)–Mažeikiai–Seda–Telšiai–Plungė–Kretinga–Klaipėda–Švėkšna–Šilutė–Pagėgiai–Sovetskas (Rusijos Federacija).