25-ieji Šv. Kristoforo apdovanojimai skirti vienuolikai žmonių ar iniciatyvų, šešiems iš jų – už pagalbą prieš Rusijos invaziją kovojančiam Kyjivui, Vilniuje prieglobstį radusiems ukrainiečiams.

„Ne be reikalo mūsų miestas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio įsaku antradienį paskelbtas „miestu gelbėtoju“. Tai mūsų – visų miestiečių – pastangų įvertinimas. Visų. Tačiau tarp visų yra tie, kurie padarė ir tebedaro didžiausius, ryškiausius darbus. Ir kaip tik todėl šiemet Vilniaus Šv. Kristoforo apdovanojimuose dominuoja šie mūsų herojai ir Ukrainos kova“, – renginyje sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Visuomenininkas Andrius Tapinas įvertintas už daugybės žmonių sutelkimą ir įkvėpimą aukoti už savo laisvę kovojantiems Ukrainos žmonėms, už aukotojų ir savanorių rankomis paleistas karinių bepiločių dronų ir kitas laisvės vėjo Ukrainai iniciatyvas.

Visuomenininkas, humoristas Olegas Šurajevas už palaikymo akcijas, mitingus, fondo Ukrainai „1K paramos fondas“ veiklą. Jonas Ohmanas Šv. Kristoforo statulėle apdovanotas už nevyriausybinės organizacijos „Blue / Yellow“ įsteigimą ir pagalbos ukrainiečiams teikimą.

Lietuvos ir Ukrainos švietimo projektų vadovė Agnė Klimčiauskaitė-Janavičienė apdovanota už pagalbą persikeliantiems pabėgėliams ukrainiečiams. Laidų kūrėjas Laurynas Šeškus apdovanotas už tai, kad Šiuolaikinio meno centrą Vilniuje pavertė ukrainiečių vaikų, mamų, močiučių susibūrimo, žaidimų, koncertų ir įvairiausių kitų veiklų vieta. Iniciatyva „Stiprūs kartu“ apdovanoti už pagalbą Ukrainos pabėgėliams rasti namus.

Vilniaus klubui apdovanojimas įteiktas už miesto ateities kūrimą, kur susibūrę aktyviausi verslo, mokslo, kultūros žmonės puoselėja mecenatystės tradicijas. Genetikė, profesorė Sonata Jarmalaitė įvertinta už nuopelnus onkologijos mokslui.

Už muzikos meno puoselėjimą, Vilniaus vardo garsinimą pasaulio scenose apdovanotas įvertintas vienas ryškiausių šalies dirigentų Modestas Pitrėnas. Habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas ir tikrasis narys Jūras Banys buvo apdovanotas už nuopelnus mokslui, jų sklaidą bei tyrimus. Už šiuolaikinę architektūrą Vilniuje Šv. Kristoforo statulėlė įteikta architektui Remigijui Bimbai.

Šv. Kristoforo apdovanojimai teikiami nuo 1998-ųjų. Nominacijas apdovanojimui už nuopelnus mokslui, teisėsaugai, švietimui, kultūrai ir menui, Vilniaus istorinei atminčiai, sportui, verslui, turizmo plėtrai, labdarai, architektūrai siūlo vilniečiai. Taip pat galimos ir kitos vilniečių pasiūlytos nominacijos.

„Kiekvieną dieną darome dalykus, kurie kloja pamatus laimingesniam, prasmingesniam mūsų gyvenimui ir kurie daro mus stipresnius. Mažojo Šv. Kristoforo apdovanojimas – jaunųjų talentų įvertinimas ir paskatinimas kurti savo, Vilniaus ir visų vilniečių ateitį“, – siūlyti apdovanojimams gabius jaunuolius kviečia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Apdovanojimams už mokslo, kultūros ir meno, sporto bei savanorystės pasiekimus moksleivius iki vasario 24 d. pasiūlykite užpildydami nominantų anketą. Kandidatus gali siūlyti mokytojai, treneriai, tėvai ar tiesiog aktyvūs vilniečiai.

Pirmoji Mažojo Šv. Kristoforo apdovanojimų ceremonija surengta 2016 m. kovo 11 d.

Už Vilniaus garsinimą jau apdovanoti 54 sostinės moksleiviai (2021-aisiais apdovanota vienuolika laureatų – už nuopelnus meno srityje – keturi, mokslo – keturi, sporto – du, savanorystės – vienas); 2020-aisiais apdovanota dešimt laureatų (meno – trys, mokslo – trys, sporto – trys, savanorystės – vienas); 2019-aisiais apdovanota vienuolika laureatų (meno – keturi, mokslo – du, sporto – trys, savanorystės – du).

Kaip ir kasmet, garbingiausias miesto apdovanojimas skiriamas dešimčiai  savo srities profesionalų. Tačiau vienintelį kartą gyvenime teikiamas apdovanojimas laureatams bus įteiktas vasarą, kai pasaulis nusimes pandemijos jungą.

„Keistus turėjome metus, jie sujaukė mūsų visų planus, pakoregavo ir Šv. Kristoforo šventę. Tačiau šios negandos lėmė ir tai, kad šiemet nominavome ne tik asmenybes, bet ir vienos profesijos atstovus, kurie mus gelbėjo praėjusiais metais. Sunkesniu periodu geri darbai tampa dar ryškesni, o pagarbos vertos asmenybės dar labiau matomos. Džiaugiuosi, kad Vilnius – puikių, spalvingų ir kūrybingų žmonių miestas“, – teigia sostinės meras  Remigijus Šimašius.

23 kartą teikiamam apdovanojimui kandidatūras teikė sostinėje gyvenantys, kuriantys, dirbantys ir puoselėjantys miestą – visi, kas neabejingi nuolat augančiam ir stiprėjančiam miestui. Tradiciškai 10 Šv. Kristoforo statulėlių turėjo būti įteiktos Vilniaus rotušėje vykstančio iškilmingo renginio metu, tačiau šiemet vilniečių, įmonių, bendruomenių, mokslo ir meno pasaulio atstovų pasiūlyti kandidatai apdovanojimo sulauks liepos mėnesį.

„Didžiuojuosi dar vienu įspūdingu Šv. Kristoforo apdovanojimų laureatų sąrašu – asmenybėmis, kurie kūrė, tyrė, telkė ir dalijosi ne tik nepaisydami praėjusių metų iššūkių, bet ir vis siekdami mažinti mūsų patiriamus išbandymus. Nekantrauju sulaukti dienos, kai galėsiu kiekvienam padėkoti asmeniškai“, – sakė Šv. Kristoforo apdovanojimų komiteto komisijos pirmininkė, Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.

Šiemet garbingu apdovanojimu už pasiekimus architektūros srityje apdovanojami Petras Išora ir Ona Lozuraitytė. Atrodo, toks sunkiai eksperimentams pasiduodantis dalykas kaip architektūra tapo jaunųjų architektų paieškų lauku. Jų idėjos įgyvendintos kuriant parodų erdves, meno instaliacijas, pastatus, interjerus, landšaftą. Kūrybinius tiltus tarp architektūros ir meno projektų tiesiantys Šv. Kristoforo laureatai po kelerių metų galės pakviesti pasivaikščioti ir jų suprojektuotu Užvingio salos tiltu. Trokštantiems kelionių verta pagalvoti ir apie Pietų Korėjos sostinę Seulą, kur jau kelerius metus galima žavėtis vilniečių kurtu apželdintu žaliuoju tiltu.

Už labdaringą veiklą mažinant socialinę atskirtį, stiprinant bendruomeniškumą Šv. Kristoforo statulėle apdovanojama „Religinės Muzikos Centro“ vadovė ir vargonininkė Renata Marcinkutė Lesieur. Kol pasaulio ir bendravimo nebuvo sustabdžiusi pandemija, kiekvieną sekmadienį vilniečiai ir miesto svečiai buvo kviečiami į Šv. Kazimiero bažnyčioje rengiamus labdaringus koncertus. Taip įvairaus amžiaus ir išsilavinimo klausytojams buvo suteikta galimybė ne tik iš naujo atrasti sakralinės muzikos grožį, bet ir stiprinti bendruomeniškumą.

Sunkesniu periodu geri darbai tampa dar ryškesni, o pagarbos vertos asmenybės dar labiau matomos.

Įsiklausius į po bažnyčios skliautais sklindančią muziką, galima gėrėtis ir pačių Dievo namų grožiu. Tikėtina, apie kiekvieną sostinės bažnyčią ir juose esančias religines ir istorines vertybes pasakoti galėtų Sigita Maslauskaitė-Mažylienė, Šv. Kristoforo statulėlės nusipelniusi už Vilniaus istorijos aktualizavimą. Bažnytinio paveldo muziejaus Vilniuje vadovės dėka lankytojams atverti niekada lankytojų ir restauratorių nematę ilgieji Katedros požemiai, kurie yra dar vienas nuostabus būdas pažinti Lietuvos sostinės istoriją.

Pasakoti ir šviesti visuomenę apie pasaulį sukausčiusį teko biochemijos, biofizikos ir molekulinės biologijos mokslų daktarui Daumantui Matuliui. Už nuopelnus mokslui apdovanotas profesorius 2020 m. įrašytas į JAV Stanfordo  universiteto sudaromą pačių naudingiausių pasaulio mokslininkų sąrašą. VU Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vadovo darbų sąraše ne tik  koronaviruso tyrinėjimas, bet ir vaistų nuo vėžinių susirgimų paieška.

Garsas, peržengiantis erdvę, šviesą, judesį, pasakojimą ir nuskambantis neįtikėtinose miesto erdvėse – tai šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ kūryba. Martos Finkelštein suburta jaunų ir ambicingų muzikantų komanda atskleidžia eksperimentinių Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūrinius. Jie, trindami ribas tarp žanrų, Vilnių atskleidžia garsu ir taip priverčia viso pasaulio šiuolaikinės muzikos melomanus išgirsti Lietuvos sostinės skambesį, už kurį 2020 m. gavo Ernsto von Siemenso fondo ansamblių prizą – geriausią, kokį tik gali pasiekti ansamblis.

Tarp nominantų šiemet ir dar vienas muzikos pasaulio vardas – perkusininkas, kompozitorius, menininkas Vladimiras Tarasovas. Tarp savo pasiekimų ir titulų šis džiazo muzikantas gali įsirašyti ir mecenato vardą. Garbingiausiu Vilniaus miesto apdovanojimu muzikantas apdovanojamas už tai, kad Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui dovanojo savo gausią, beveik 5 mln. eurų vertinamą meno kolekciją, kurioje 600 tapybos, grafikos, skulptūros darbų, meninių fotografijų, piešinių, tekstilės darbų, sukurtų daugiau kaip 100 autorių.

Labai norisi tikėti, kad pernai dėl pandemijos nukeltos Tokijo olimpinės žaidynės šiemet visgi įžiebs savo ugnį ir pakvies prie starto linijos pačius geriausius pasaulio sportininkus. Tarp jų bus ir gimnastas Robertas Tvorogalas. Prieš 20 metų pravėręs Vilniaus gimnastikos mokyklos duris šiandien jis – Europos čempionas, o jau vasarą, tikėkimės, ištars Lietuvos sostinės vardą ir Tekančios Saulės šalyje.

Už įkvėpimą sužinoti ir noro mokytis visą gyvenimą puoselėjimą Šv. Kristoforo statulėle apdovanojama Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė. Prieš 25 metus įkurtame universitete nuo pat pradžių dirbanti socialinių mokslų daktarė telkia ne tik Vilniaus senjorus, bet ir įkvepia kitų miestų garbingo amžiaus žmones turiningai leisti laisvalaikį, išlikti darbingais ir žingeidžiais visą gyvenimą.

Džiaugtis ilgu gyvenimu leidžia ir puiki sveikata, kurią padeda išlaikyti laiku diagnozuojamos ligos, jų tyrimai. Pasaulio mokslininkams jau ne vienerius metus atsakymus padeda surasti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, apdovanojama už socialiai atsakingą verslą. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ už reikšmingą aukštųjų technologijų sektoriaus plėtrą.

Vienas didžiausių privačių mokslinių tyrimų centrų Rytų ir Vidurio Europos regione kuria ir gamina produktus, skirtus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. O pernai stojo į kovą su pandemija – pradėjo gaminti reagentus COVID-19 testams atlikti.

Vilniuje įsikūrusios bendrovės produktus kasdien naudoja ir Vilniaus medikai, kovojantys su nematomu, tačiau pasaulį privertusiu sustoti virusu. Už ne tik vilniečiams, bet ir visos Lietuvos gyventojams suteiktą viltį ir galimybę pasveikti nuo COVID-19 apdovanojami Šv. Kristoforo statulėle sostinės medikai ir medicinos įstaigų personalas. Jie visi, neskaičiuodami valandų ir rizikuodami savo pačių sveikata, visus bando pernešti per pavojingą viruso tėkmę, taip, kaip kažkada per upę Jėzų saugodamas nešė Šv. Kristoforas.

Apdovanojimų iškilmes planuojamos surengti 2021 m. liepos 25 d. Vilniaus rotušėje, Šv. Kristoforo dieną.

Garbingiausių Vilniaus apdovanojimų nusipelno  tie, kurie savo idėjas, darbus, projektus skiria Vilniui, garsina miesto vardą Lietuvoje ir visame pasaulyje.

Penktadienio vakarą miesto Rotušėje Vilniaus meras Remigijus Šimašius įteikė 10 Šv. Kristoforo statulėlių vilniečiams, kurie per praėjusius metus labiausiai pasižymėjo savo darbais. Kandidatūras gauti šį apdovanojimą teikė visi – vilniečiai, įmonės, bendruomenės, mokslo ir meno pasaulio atstovai.

„Miesto gimtadienis tarsi užkoduoja miestą tolimesniam gyvenimui ir veiklai. Gimdami visi atsinešame genetinį  kodą. Milijonai Vilniuje kada nors gyvenusių ir kūrusių žmonių rašė ir toliau rašo Vilniaus genetinį kodą. Man džiugu, kad kiekvieną dieną vykstantys įvykiai, milijonai jų, keičia miestą, bet tas genas lieka nepakitęs. Pastarieji metai buvo sėkmingi, drąsūs norai ir ambicijos virto realybe: oskarai kultūroje, atskleistos istorinės šimtmečių paslaptys, rekordiniai turistų srautai, vienaragis versle ir vis labiau augantis susidomėjimas Vilniumi – tai Jūsų laimėjimai, kurie veda veržlų Vilnių pirmyn! Ačiū, Vilniaus kūrėjai!“ – sveikino ir dėkojo Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Miesto gimtadienis tarsi užkoduoja miestą tolimesniam gyvenimui ir veiklai.

Šiemet garbingu apdovanojimu už rūpestį neišnešiotukais apdovanota Asta Speičytė-Radzevičienė, neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ įkūrėja ir vadovė, subūrusi neišnešiotų naujagimių bendruomenę. Asociacija jau daugiau kaip 7 metus buria ir skatina tarpusavyje bendradarbiauti tiek neišnešiotų naujagimių šeimas bei organizacijas, tiek politikus ir medicinos specialistus. Šv. Kristoforo apdovanojimą, pavaduodama išvykusią mamą, atsiėmė vienuolikmetė Margarita Radzevičiūtė, nuo kurios ankstyvo gimimo ir prasidėjo neišnešiotų naujagimių bendruomenės Lietuvoje būrimas.

Už nepastebėtos Vilniaus istorijos tyrimus Šv. Kristoforą šiemet pelnė ir Vilniaus miesto bei istorijos tyrinėtojas, rašytojas ir gidas Darius Pocevičius. Istorikas parašė keturias knygas: dvi jų yra didelės apimties itin detalios iliustruotos istorinės studijos apie Vilnių. Nuo 2011 m. iki dabar surengė daugiau nei 500 pažintinių kelionių po Vilnių ir jo apylinkes. D. Pocevičiaus knygos apie Vilnių ypatingos tuo, kad pasakoja plačiai nežinomus faktus ir pateikia netikėtas įžvalgas apie Vilnių, kitokias nei gali paskaityti vadovėliuose ir turistiniuose giduose.

Pernai Lietuvą visame pasaulyje išgarsinusios vilnietės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė apdovanojimą pelnė už gautą Venecijos auksą. Per šešis mėnesius Venecijos meno bienalėje veikusį Lietuvos paviljoną, kurį išgarsino menininkių opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, aplankė daugiau nei 85 tūkstančiai žiūrovų. Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais. Tai pirmas kartas. kai Lietuva pelnė tokio lygio apdovanojimą.

„Ačiū už tai, kad tuo metu, kai Venecijoje buvo iškilusi grėsmė, ar dainuosime toliau, Vilnius pirmasis metė mums gelbėjimosi ratą. Vilnius yra ta vieta, kur kiekvienas yra girdimas. Dauguma mūsų kūrinių gimė čia. Vilnius yra vieta, kuri pritraukia tiek daug žmonių, kurie inspiruoja kūrybą“, –  kalbėjo kūrėjos. 

Už odontologines iniciatyvas apdovanojimą atsiėmė prof. Alina Pūrienė. Jos iniciatyva pradėtas unikalus ir vienintelis toks projektas  –  „Odontologinės paslaugų teikimo pacientams su negalia modelio sukūrimas“. Šis projektas apjungia profesionalius Naujininkų poliklinikos, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojus odontologus ir specialistus. Paslaugos teikiamos sunkiausią negalią turintiems žmonėms.  A. Pūrienės iniciatyva Vilniuje vyksta ir daug kitų puikių prevencinių projektų ir programų. 

Treneris Kęstutis Šapka Šv. Kristoforo statulėlę gavo už sporto pasiekimus. K. Šapka – Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializavosi šuolio į aukštį rungtyje. Jo šuolio į aukštį rekordas – 2,25 m išsilaikė net 18 metų, ilgą laiką buvo nacionalinis rekordas. Pastaraisiais metais lengvaatletis tapo ir Europos uždarų patalpų čempionu. Po pasitraukimo iš didžiojo sporto, jis tapo Vilniaus olimpinio sporto centro lengvosios atletikos treneriu.

Už pirmąjį Vilniaus vienaragį – pasiekimą, kai neseniai susikūrusios įmonės, kurios dėl spartaus augimo ir pritrauktų investicijų išauga į didesnės nei 1 mlrd. USD vertės bendroves, – apdovanotas lietuviškasis startuolis „Vinted“: jo kūrėjai Milda Mitkutė, Justas Janauskas, Mantas Mikuckas. Įkurtas 2008 metais, šiandien „Vinted“ veikia 11 rinkų Europoje, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją ir Nyderlandus. Bendrovės įvairiatautė komanda dirba iš centrinio biuro Vilniuje bei padalinių Berlyne, Prahoje ir Varšuvoje.

„Su didžiausiu dėkingumu Vilniui – jei ne Vilnius, „Vinted“ net nebūtų  gimusi. Tačiau būti vienam vienaragiui labai vieniša, tad linkim, kad mieste atsirastų daugiau vienaragių“, – atsiimdama apdovanojimą linkėjo Milda Mitkutė.

„Danske Bank“ atstovai pelnė apdovanojimą už indėlį į Vilniaus ekonomiką. Pagal įmokas „Sodrai“ tai penktas didžiausias Lietuvos darbdavys, mokantis didžiausius atlyginimus, ir šioje pozicijoje bankas atsidūrė vos per 5 metus. Banko veikla Vilniuje katalizuoja tolesnį ir spartesnį regiono ekonomikos augimą. Kasmet Vilniuje įdarbinami daugiau nei 600 darbuotojų.

Už atskleistas 1863-1864 metų sukilimo paslaptis Šv. Kristoforą atsiėmė prof. dr. Rimantas Jankauskas, dr. Justina Kozakaitė, prof. dr. Tamara Bairašauskaitė, archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis, teismo medicinos ekspertai dr. Giedrius Kisielius ir Jūratė Jankauskienė, kurie identifikavo 1863-1864 m. sukilėlių palaikus. 2017 – 2019 m. sostinės Gedimino kalne Lietuvos Nacionalinio muziejaus vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo rasti 1863 – 1864 m. sukilimo vadų palaikai. Bendradarbiaujant skirtingų sričių tyrėjams, buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių istorinė reikšmė prilyginama Lietuvos Nepriklausomybės akto suradimui.

„Mes visi didžiuojamės kad gyvename mieste, kurio užtenka visiems. Mums didžiausias apdovanojimas buvo, kai sukilėlių palaikus į Rasų kapines kartu nešė Lietuvos ir Lenkijos kariai“, – pasakojo prof. Rimantas Jankauskas.

Architektui ir paveldosaugininkui dr. prof. Jonui Rimantui Glemžai įteikta Šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus Vilniaus architektūriniam paveldui. J. R. Glemžos dėka Vilniaus senamiestis buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. J. Glemža paveldosaugos srityje dirba jau 61 metus. Iš jų 22 metai paskirti paveldosaugos studijų sistemos Vilniuje kūrimui, indėlis rengiant paveldosaugos specialistus.

Už šventę mieste ir neįtikėtino pasisekimo sulaukiančias Kalėdų egles Katedros ir Rotušės aikštėse, tiltų puošybą, kalėdinę nuotaiką Vilniaus mieste, kuri jau ne vienerius metus ne tik džiugina vilniečius, bet ir privilioja daugybę turistų bei svečių iš Lietuvos ir viso pasaulio – apdovanoti Jolanta Tūraitė bei  Dominykas Koncevičius.

„Dėkoju visiems vilniečiams, kurie nenustoja džiaugtis mūsų  darbais, kurių didžiulį susidomėjimą ir palaikymą jaučiame kiekvienais metais“, – visos miestą puošiančios komandos vardu dėkojo  už apdovanojimą D. Koncevičius.

Jų dėka Kalėdos sostinėje tapo svarbiu įrašu ne vieno užsienio svečio kalendoriuje, o puošyba kaskart nustebina, džiugina ir kuria tikrą šventę Vilniuje.

„Lygiai prieš 696-erius metus išmintingas Lietuvos valdovas Gediminas diktavo vienuoliui laišką. Šiame laiške buvo užkoduota Vilniaus savastis ir legenda. Mes turime didelę privilegiją gyventi mieste, kuris prasidėjo taip iškilmingai ir taip galingai – mes deklaruojame bendras vertybes, mes kviečiame geros valios žmones atvykti čia ir mes sakome, kad esame  išdidūs, orūs, garbingi. Vilnius yra laisvės ir pagarbos miestas. Jaučiu dėkingumą ir pasididžiavimą, įteikdamas Šv. Kristoforo statulėlės tiems, kurie dirba vardan kitų, vardan Vilniaus, ir toliau garsina jo vardą“,  – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Šv. Kristoforo statulėlė – vienas garbingiausių apdovanojimų, teikiamas kasmet už nuopelnus miestui ir miestiečiams. Kandidatus apdovanojimams siūlė visi – vilniečiais, įmonių, mokslo ir meno pasaulio atstovai.

Už pasiekimus sporte šių metų Šv. Kristoforo apdovanojimuose buvo apdovanota irkluotoja Milda Valčiukaitė. Sportininkė šiais metais antrą kartą tapo Pasaulio irklavimo čempione. Pasiekti rezultatai garsina Lietuvos ir gimtojo miesto Vilniaus vardą visame pasaulyje.

Už kūrybą ir Vilniaus, ir Lietuvos vardo garsinimą Šv. Kristoforo apsidovanojimas skirtas kino režisieriui ir prodiuseriui Arūnui Mateliui. Jo filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ Lietuvos kino akademijos įvertintas kaip geriausias metų dokumentinis filmas. Šis filmas jau laimėjo 11 apdovanojimų tarptautiniuose kino festivaliuose, buvo oficialus Lietuvos kandidatas „Oskarui“.

Visada maniau, kad šis Oskaras turi būti nuogas, o jis su barzda. Yra paskaičiuota, kad Vilniuje gyvena daugiausia menininkų viename kvadratiniame kilometre.

Režisierius atsiimdamas apdovanojimą pajuokavoː „visada maniau, kad šis Oskaras turi būti nuogas, o jis su barzda. Yra paskaičiuota, kad Vilniuje gyvena daugiausia menininkų viename kvadratiniame kilometre. Mes, menininkai, kuriame sau, Vilniui ir visam pasauliui.“

Operos solistė Asmik Grigorian apdovanota už tarptautinį proveržį. Jos triumfas svarbiausiame pasaulio klasikinės muzikos ir scenos meno festivalyje „Salzburger Festspiele“ operos „Salomėja“ premjeroje buvo įvertintas publikos ir žinomų muzikos kritikų. A. Grigorian vadinama didžiausia sensacija ir naująja operos žvaigžde visame pasaulyje. Perduodamas mamos linkėjimus, statulėlę atsiėmė sūnus Nojus.

Kunigui Algirdui Toliatui įteikta Šv. Kristoforo statulėlė už bendruomenės telkimą. Unikali savo istorine verte Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia Savičiaus g. kunigo begalinio ryžto dėka tapo atvira visuomenei. Dėl nuolat joje vykstančių mišių, kultūrinių, edukacinių renginių bei parodų ir koncertų, Ramintoja tapo mėgiama tikinčiųjų ir atvira visuomenei.

„Kiekviena dovana yra ir įpareigojimas bei iššūkis – kiek dar gali gero padaryti. Šiandien turiu nuostabią komandą, kuri visada yra šalia ir palaiko. Ačiū jiems visiems. Man Vilnius yra bendrysčių istorija, kuri gali tapti dvasinių inovacijų ir edukacijų sostine“, – sakė kunigas A.Toliatas.

Už dėmesį vienišiems senoliams Šv.Kristoforo statulėle apdovanoti Kristina ir Marius Čiuželiai. Ši šeima labai aiškiai pasirinko savo filantropinės veiklos kryptį – senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimą ir mūsų visų nuostatų šių žmonių atžvilgiu keitimą, ir savo darbais bei projektais tai patvirtina:  įkurtas labdaros ir paramos fondas, unikalus projektas „Sidabrinė linija“, veikla visuomeninėje komisijoje „Draugiškas senatvei Vilnius“, fondo dėka Vilnius priimtas į PSO draugiškų senatvei miestų bendruomenę.

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorius Alfredas Bumblauskas įvertintas Šv. Kristoforo statulėle už reikšmingą indelį perteikiant istoriją populiariąja kalba. 2018 metais ketvirtus metus iš eilės profesorius išrinktas įtakingiausiu Lietuvos visuomenininku. Aktyvus istorikas yraparašęs per 100 mokslo straipsnių,  yra 10 mokslinių leidinių sudarytojas,  2018 m. išleistos knygos „Lietuvos istorija kiekvienam“ bendraautorius.

Architektas Tadas Balčiūnas už aukštą profesinį lygį ir tarptautinį įvertinimą apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle. Žinomiausi vilniečiams architekto projektai –  Vilniaus miesto savivaldybės pastatas, Pramogų centras Vienuolio g. ir kt. – įvertinti tarptautinių komisijų premijomis, juose vyrauja nestandartiniai sprendimai. Architektas aktyvus visuomeninėje veikloje.

Klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas-reanimatologas, toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras apdovanotas Šv. Kristoforo statulėlę už priklausomybių prevenciją. Nuo 2014 m. bendradarbiaudamas su Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuru, miesto ir rajono mokyklose vykdo prevencinę programą „Be iliuzijų“, yra vienas pagrindinių ir aktyviausių šios programos palaikytojų, dalyvių ir lektorių.

Už nuopelnus mokslui ir verslui apdovanotas Lietuvos fizikas, fizinių mokslų daktaras Algirdas Juozapavičius. Pagrindinės jo mokslinės veiklos kryptys – kvantinė elektronika, netiesinė optika, lazerinė medicina, mokslinių prietaisų projektavimas ir gamyba.  A. Juozapavičiaus vadovaujamai bendrovei pavyko išgauti sėkmės formulę, o įmonėje gaminami lazeriai unikalūs ir konkuruoja pasaulinėje rinkoje.

Vienos populiariausių Lietuvoje mugės organizatorei ir leidyklos „Tyto alba“ savininkei bei direktorei Lolitai Varanavičienei įteikta Šv.Kristoforo statulėlė už reikšmingą indelį daugiau nei 15 metų organizuojant Vilniaus knygų mugę. 

Užupio meno inkubatoriaus direktorius tapytojas Giedrius Bagdonas buvo apdovanotas už erdvę meno idėjoms. Jo nuomone, vilniečiai mėgsta meną, bet patys vis dar nėra susipažinę su savo miestu.

G.Bagdonas prisipažino niekada nedirbęs dėl garbės ar apdovanojimų, todėl Šv. Kristoforo apdovanojimas buvo netikėtas ir labai malonus. Jis taip pat akcentavo, kad Užupio meno inkubatoriui apdovanojimas reikšmingas ir dėl kitos priežasties: tai rodo, jog projektas iš tiesų vertinamas, ir nors inkubatorius gimė dar 1996 m., jis vis dar reikalingas.

"Tai svarbu mums, kaip įstaigai, kad veikla įvertinta, ir tai duoda šiokią tokią garantiją tolesniam mūsų buvimui. Vadinasi, meninė veikla Vilniaus mieste palaikoma, vertinama", – džiaugėsi pašnekovas.

Tapytojo nuomone, Vilnius – meną mėgstantis miestas. Čia gausu projektų, kurie skirti ne tik menininkų bendruomenei, bet ir visuomenei, viešosioms erdvėms. G.Bagdonas priminė visai neseniai vykusį projektą "Vilnius Street Art", per kurį įvairiose vietose pastatų sienos buvo atiduotos į rankas menininkams ir papuoštos įvairiais piešiniais.

"Tai, man atrodo, labai puiki ir graži iniciatyva. Mes patys prieš daug metų Užupyje vieną pastatą per kelis tapybos plenerus buvome ištapę paveikslais, ir visi labai džiaugėsi. Ypač turistai, taip pat miestiečiai. Dabar po rekonstrukcijos jis pasikeitė, bet tokios idėjos yra labai geros", – įsitikinęs pašnekovas.

Tiesa, vienas projekto "Vilnius Street Art" darbų, puošęs "Lietuvos" kino teatro sieną, jau po kelių dienų, kai buvo pabaigtas, buvo išpaišytas grafičiais. Tačiau, G.Bagdono nuomone, tai nereiškia, kad vilniečiai meno nemėgsta.

"Manau, kad žmonės labai vertina meną, bet kai kurie galbūt nori kaip nors pigiai patraukti į save dėmesį arba tiesiog jaučia adrenaliną ir pasitenkinimą ką nors gadindami. Galbūt toks jų gyvenimo būdas. Manau, kad tokių atvejų yra labai nedaug. Aišku, tai yra nesmagūs pavyzdžiai", – neslėpė meno inkubatoriaus direktorius.

Jis taip pat pripažino, kad miestas labai keičiasi. Vieni meno kūriniai išnyksta, kiti yra pašalinami. Tačiau G.Bagdonas tai laiko teigiamu bruožu. "Miesto plėtra  labai stipriai pasistūmėjus, ir tai labai juntama", – sakė jis ir atkreipė dėmesį, kad vilniečiai dar nėra iki galo atradę net ir senų Vilniaus vietų.

"Linkėčiau tiesiog nepatingėti dažniau pavaikščioti po miestą – rajonus, įvairias vietas, kur dar netekę būti. Galima atrasti daug puikių vietų. Pavyzdžiui, vienas vilnietis bičiulis draugams daro ekskursijas po įvairius Vilniaus mikrorajonus. Nuostabu, kiek jis sugeba papasakoti ir atrasti tų vietų, kur daug kas nėra buvę, nors du, tris ar daugiau dešimtmečių Vilniuje gyvena", – skatino vilniečius susipažinti su savo miestu menininkas.