Specialistams didžiausią nerimą kelia druskos poveikis katedros laikančiųjų konstrukcijų pagrindui. Pasak bazilikos vyriausiojo inžinieriaus Pierpaolo Campostrinio, „daugelį defektų bus galima pamatyti tik po kelių mėnesių, nes korozijos procesai vyksta lėtai, bet nepermaldaujamai“. Gautomis žiniomis, katedros kriptoje jūros druska nuo kolonų jau iš dalies nuvalyta.

Anksčiau Italijos kultūros ministras Dario Franceschinis pabrėžė, kad „žala nėra neatitaisoma, bet visoje katedroje būtini struktūriniai darbai“.

Praėjusią savaitę vandens lygis Venecijoje pakilo iki 187 centimetrų padalos, dėl to buvo apsemta daugiau kaip 80 procentų miesto teritorijos. Potvynio aukomis tapo du žmonės. Stichija sukėlė telefono ryšio ir elektros tiekimo pertrūkius, nuskendo keli upių tramvajai, daugelis valčių atsidūrė krantinėse. Taip pat buvo apsemta Šv. Morkaus katedros kripta. Tuo metu, kai potvynis buvo pasiekęs maksimalų lygį, bazilikoje tyvuliavo daugiau kaip metras vandens.

Pasak miesto valdžios atstovų, Venecijai padaryta žala gali siekti 1 milijardą eurų.

„Aukšto vandens“ fenomenas būdingas Venecijai, išsidėsčiusiai keliose salose Adrijos jūros lagūnoje. Jis susijęs su jūros vandens lygio kilimu. Tai paprastai atsitinka rudenį ir pavasarį ir priklauso nuo mėnulio ciklų ir jūros potvynių. Tam tikri klimatiniai reiškiniai, pavyzdžiui, smarkios liūtys, gali pabloginti padėtį. Šiuo atveju situaciją sukomplikavo lietingi orai ir tam tikros krypties vėjas iš jūros.