„Kauno diena“ kviečia prisiminti, kaip ir kuo gyvenome šiemet.
SAUSIS
Vilmanto Raupelio nuotr.
Sukaktis: „Kokią istoriją būtų rašęs Kaunas, jei ne 1919-ųjų įvykiai ir proga pasimatuoti sostinės apdarą“, – sausį Kaunui įžengus į Laikinosios sostinės 100-metį ragino susimąstyti istorikas prof. Jonas Vaičenonis.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Pasirinkimas: „Mano nuomone, jis vienintelis iš esamų kandidatų gali suvienyti lietuvius“, – sausį prisijungęs prie Gitano Nausėdos rinkimų štabo kalbėjo buvęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis. G.Nausėdai laimėjus prezidento rinkimus, liepą P.Mačiuliui Prezidentūroje patikėtos vyriausiojo patarėjo vidaus politikos klausimais pareigos.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Apleido: „Viskas įvyko ketvirtame aukšte, buvusiose administracijos patalpose“, – apie architektūros perlu vadinamuose Kauno centrinio pašto rūmuose trūkusio vamzdžio avariją patvirtino „Lietuvos pašto“ atstovė Vaida Budrienė. Vanduo prasiveržė per pastato sienas, o žiemos šaltis jį pavertė varvekliais. Po geros savaitės situacija pasikartojo dar kartą, ir tai sukėlė kauniečių pasipiktinimą. Vasarį Susisiekimo ministerija paskelbė neskubėsianti privatizuoti šio pastato, o skirs daugiau laiko diskusijoms. Pašto rūmais susidomėjo ir premjeras Saulius Skvernelis, o balandžio 29 d. kultūros ministro įsakymu Kauno centrinio pašto rūmai paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Nors Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti pastatą, gruodžio 11-ąją paskelbta, kad Kauno centrinio pašto rūmų aukcionas stabdomas.
VASARIS
Išskirtinė: „Audronė Petrašiūnaitė (nuotr.) paskelbta įsimintiniausia 2018 m. Kauno menininke už įspūdingą personalinę parodą Kauno paveikslų galerijoje, šviesų, jaukų, šiek tiek paslaptingą šios menininkės kūrybos pasaulį, įdėmų ir meniškai įprasmintą žvilgsnį į save ir aplinką bei už meistrišką ir subtilią moters moters egzistencijos išraišką mene“, – 21-ąjį kartą Įsimintiniausią Kauno menininką paskelbė šių rinkimų komisijos pirmininkė, menotyrininkė prof. dr. Rasutė Žukienė.
Evaldo Virkečio nuotr.
Datos: „Prieš 180 metų išrasta fotografija, prieš 50 metų įsteigta Fotografijos draugija, o mes iš klubinės fotografijos perėjome į profesionalią. Prieš 45 metus savo veiklą aktyviai pradėjo, Kauno skyrius, kuriame pradėjau dirbti 1975-aisiais“, – jubiliejinių datų virtinę fotomenininkas Romualdas Požerskis vainikavo garbingu keturiasdešimtmečiu: 1979 m. Kaune duris atvėrė iki šiol didžiausia šalyje fotografijos galerija.
KOVAS
Eitvydo Kinaičio nuotr.
Pergalė: „Džiugu. Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad nesidžiaugiu“, – naktį iš kovo 3-iosios į kovo 4-ąją prisipažino antrajai kadencijai Kauno meru išrinktas Visvaldas Matijošaitis, kuriam neprireikė varžytis su konkurentais antrajame rinkimų ture, nes mero kėdę jam patikėjo beveik 80 proc. Kauno rinkėjų. Pajėgas miesto taryboje gerokai sustiprino ir V.Matijošaičio komanda – „Vieningas Kaunas“ gavo 32 mandatus iš 41. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariams atiteko 8 vietos taryboje, iš kurios eliminuotos kitos iki šiol čia dirbusios politinės jėgos.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Įvertinimas: „Didžiausia šio projekto vertė yra ta, kad atkreipiamas dėmesys į žmones, susitelkusius į savo veiklą, tikslus, kuriems reikia ir kantrybės, atsidavimo, daugybės juodo kasdienio darbo“, – kalbėjo „Kauno dienos“ rengiamuose rinkimuose „Metų kauniete 2018“ tapusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų kardiologė prof. Olivija Gustienė.
123rf.com nuotr.
Protrūkis: „Serga ir vaikai, ir suaugusieji. Tiesa, pastarųjų yra daugiau“, – neįprastai didelį susirgimų tymais protrūkį patvirtino Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyr. gydytoja. Iki kovo vidurio Lietuvoje jau buvo patvirtinta 120 tymų atvejų. Bene pusė iš jų – Kaune.
Evaldo Virkečio nuotr.
Netekome: „Miške atsiradau tuomet, kai reikėjo rinktis – arba paklusti 1944 m. paskelbtai mobilizacijai į Raudonąją armiją, arba eiti į mišką pas partizanus. Pasirinkau pastarąjį kelią“, – prieš kelerius metus prisiminimais su „Kauno dienos“ skaitytojais dalijosi Lietuvos rezistentas, partizaninio judėjimo dalyvis, dimisijos majoras Vytautas Balsys-Uosis. 2019 m. kovo 19-ąją jo žemiškoji kelionė baigėsi, o amžinojo poilsio tautos didvyris atgulė Romainių kapinėse.
BALANDIS
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Chaosas: „Perkėlimas į Kauną tikrai nepablogins žemdirbių situacijos. Norėčiau tikėti, kad net pagerins. Būsime Lietuvos centre“, – balandžio 2-ąją kalbėjo tuometis žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, Kaune, I.Kanto gatvėje, oficialiai atidaręs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinį, arba „veidrodinę“ ministeriją. Tiesa, vėliau procesai nebuvo tokie sklandūs: G.Surplys paliko ministro kėdę, ministerijos perkėlimo aplinkybėmis suabejojo naujasis šalies Prezidentas Gitanas Nausėda, nors premjeras Saulius Skvernelis kartojo, kad ministerija bus perkelta. Naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis dar prieš užimdamas šias pareigas nerodė tokio užsidegimo dėl perkraustymo, kaip jo pirmtakas, o prieš pat Kalėdas paskelbta, kad ministerija į Kauną nebus kraustoma – čia veiks tik jos padalinys.
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Regalijos: „Pokyčius, kurie pastaraisiais metais įvyko Kaune, daugelis žmonių vadina sėkmės istorija. O aš juos vadinu gera įžanga arba apšilimu prieš tikrąją sėkmės istoriją, kurią visi kartu pradedame šiandien“, – kalbėjo balandžio 16-ąją antrajai kadencijai Kauno mero regalijomis pasipuošęs Visvaldas Matijošaitis. Kartu su juo prisiekė ir darbą pradėjo naujoji miesto taryba.
Vilmanto Raupelio nuotr.
„Sieksime, kad Kauno rajonas būtų šiuolaikinė darniai besiplėtojanti savivaldybė“, – žadėjo balandžio 18-ąją ketvirtąjai kadencijai Kauno rajono meru inauguruotas Valerijus Makūnas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Planai: „Ši dviejų juostų gatvė svarbiausiame miesto planavimo dokumente – Bendrajame plane – buvo suplanuota dar prieš kelis dešimtmečius. Žemieji Šančiai šiandien yra augantis rajonas. Naujoji gatvė bus skirta ne tik patogiai judėti vietos gyventojams, bet ir visiems kauniečiams, atvykstantiems į naująjį paplūdimį. Taip pat bus patogiau privažiuoti prie Kauno Šančių mokyklos“, – balandžio pabaigoje aiškino savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis apie planus Žemuosiuose Šančiuose palei Nemuną nutiesti naują gatvę. Žemųjų Šančių bendruomenė šią žinia sutiko priešiškai nusiteikusi.
GEGUŽĖ
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Nekalta: „Teismas, išnagrinėjęs bylą, nusprendžia Eglę Kručinskienę (nuotr.) išteisinti, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių“, – gegužės 13 d. paskelbė Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas. Moteris buvo kaltinama viešosios tvarkos pažeidimu ir fizinio skausmo sukėlimu mažamečiui. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai pernai rugsėjo 29 d. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui. Didžiulį ažiotažą sukėlė tai, kad abu mažamečiai buvo paimti iš šeimos, bet vėliau grąžinti.
Vilmanto Raupelio nuotr,
Pertrauka: „Artėjant vasarai dalinai nutrauksime eismą ir kol kas traukiniai vyks tik iki Palemono“, – gegužės viduryje paskelbė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška. Dėl darbų įrengiant europinę geležinkelio vėžę „Rail Baltica“ gegužės 22 d. buvo uždarytas istorinis Kauno geležinkelio tunelis. Traukiniams jis vėl buvo atvertas gruodžio pradžioje.
Laimučio Brudzos nuotr.
Smagiai: „Džiaugiuosi, kad miesto šventė, kurią inicijavome, tapo neatskiriama miesto tradicija“, – gegužės 17-ąją sakė Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius 21-ąjį kartą pradėjus švęsti Kauno miesto gimtadienio šventę, kuri truko tris dienas. Taip paminėtas 611-asis Kauno gimtadienis.
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Nepavyko: „Tai visiškai tas pats laivas, kuris į Nidą plaukiojo nuo 1963 m. Jis nuostabiai geros būklės, įvertinus tai, kad pastaruosius septynerius metus juo nebuvo plaukiojama“, – gegužės 22-ąją džiaugėsi viešosios įstaigos „Vandens kelias“ prezidentas Nerijus Šilgalis. Kitą dieną planuota, kad istorinė „Raketa“ vėl pradės kelionių Nemunu į Nidą sezoną. Deja, „Raketa“ šį sezoną taip ir neišplaukė – neva dėl to, kad negauta reikiamų leidimų.
Eitvydo Kinaičio nuotr.
Karjera: „Sprendimas eiti šias pareigas nebuvo spontaniškas, žinant kokios sudėtingos ir visiems aktualios kuruojamos sritys“, – prisipažino kultūros viceministre tapusi, „Metų kauniete 2017“ išrinkta menotyrininkė, paminklosaugininkė, mokslininkė ir dėstytoja Ingrida Veliūtė.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Išrinko: „Mitai apie Kauną, kaip konservatorių bastioną, man atrodo, seniai neveikia. Kaunas dabar visai kitas“, – vertindamas prezidento rinkimų rezultatus konstatavo politologas Bernaras Ivanovas. O kauniečiai šįsyk balsavo kaip visi – už Gitaną Nausėdą, antrajame rinkimų ture atidavė jam 59,06 proc. balsų. Ingridą Šimonytę prezidento poste matyti tenorėjo 40,94 proc. balsavusių miesto rinkėjų.
BIRŽELIS
Vilmanto Raupelio nuotr.
Tradicija: „Kol mes visi kartu dainuosime, tol bus gyva ir lietuvybės, ir Dainų švenčių tradiciją pradėjusio kompozitoriaus Juozo Naujalio dvasia“, – Kauno dainų slėnyje tradicinės Dainų šventės „Lietuva brangi“ pradžią paskelbė aktorius Dainius Svobonas. Šventė šiemet buvo skirta lietuvių profesionaliosios muzikos patriarcho J.Naujalio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Idėja: „Mus labiausiai įkvėpė Kauno transformacijos per pastarąjį šimtmetį“, – 12-ąją Kauno bienalę „Po išvykimo / Prieš išvykstant“ birželio 7 d. pradėjo viena šių metų Kauno bienalės kuratorių Neringa Stoškutė. Bienalė po Kauną keliavo iki rugsėjo 29 d.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Pasimatuoti: „Čia, vienuolyno prieigose, iš tiesų gyvi palaimintojo Teofiliaus Matulionio nematomi žingsniai“, – tikino netoliese gimęs ir augęs kaunietis Nojus Kiznis. Jis ant laiptelių, vedančių į seserų benediktinių vienuolyną ir Šv.Mikalojaus bažnyčią, sukūrė neįprastą skulptūrą „Pasivaikščiojimas palaimintojo batais“ – kiekvienas dabar gali pasimatuoti čia kapelionu dirbusio palaimintojo batus.
LIEPA
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Panaikino: „Dėkojame keleiviams, kurie iki šiol rinkosi maršrutinius taksi kelionėms mieste. Jaučiame, kad mūsų misija mieste yra atlikta“, – žinią, kad nuo liepos 1 d. Kaune nebevažinės maršrutiniai taksi autobusai, paskelbė šią paslaugą teikusios bendrovės „Kautra“ direktorius Linas Skardžiukas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Patrauklu: „Kodėl Kaunas? Čia galima rasti ir Niujorką, ir Maskvą. Čia apstu įvairių interjero detalių, kurių nerasi niekur kitur“, – kodėl gegužę parodytas mini serialas „Černobylis“ buvo filmuojamas ir Kaune, paaiškino Linas Daubaras, liepą kauniečiams vedęs išskirtinio susidomėjimo sulaukusias ekskursijas po „Černobylio“ filmavimo vietas Kaune.
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Praradimai: „Vilijampolė iki nacių okupacijos buvo mišrus rajonas. Joje gyveno daug lietuvių, rusų tautybės piliečių. Tačiau jiems buvo liepta išsikraustyti ir apsimainyti turtu su į getą suvarytais žydais. Tad iš pradžių nukentėjo ir kitų tautybių Vilijampolės gyventojai, kadangi jie privalėjo palikti savo namus“, – skaudžius istorijos momentus Kauno IX forte surengtoje ekskursijoje priminė gidas Deimantas Ramanauskas. Ekskursija buvo skirta paminėti 75-ąsias Kauno geto sunaikinimo metines.
Laimučio Brundzos nuotr.
Trukdžiai: „Pastatas yra labai sudėtingas. Norint ką nors padaryti šiame sklype, reikia nugriauti senąjį monstrą. Per 20 metų esame išnagrinėję visas įmanomas kombinacijas. Dabar atsirado labai įdomus investuotojas ir pasiūlymas pastatyti viešbutį, nes Kaune viešbučių trūksta“, – apie vaiduokliu vadinamos „Britanikos“ virsmą kalbėjo architektas Gintautas Natkevičius. Liepą miesto taryba pritarė leisti Kęstučio g. 26 sklype statyti naują pastatą mažesniais negu norminiai atstumais iki žemės sklypo ribos. Tiesa, rugsėjį miesto taryba nusprendė sustabdyti viešbučio statybai išduotą leidimą, kurį teismas laikinai sustabdė, tad procesas vėl pakibo teismuose.
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Senoji: „Jau atlikome nemažą dalį griovimo darbų. Žinoma, padarėme dar ne viską, kas numatyta, bet artėjame griovimo pabaigos link“, – liepą kalbėjo bendrovės „Versina“ statybos vadovas Mindaugas Smaidžiūnas. Kauniečiai sunerimo, ar bendrovė, griaunanti aštuonis dešimtmečius stūksančią Kauno sporto halę – vienintelę tokią erdvę Europoje, kadaise dedikuotą krepšiniui, nepažeidžia paveldosaugos reikalavimų. Darbus atliekanti bendrovė garantavo, kad pastato vertingosios savybės – nepakitęs vidaus erdvių tūris, fasado architektūrinės ypatybės bei pagrindinės metalinės konstrukcijos išliks. Taip pat ketinama restauruoti Kauno sporto halės medines paradines duris išsaugant jų autentiškumą.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Bėda: „Pasiėmiau tik gyvūnėlius ir išėjau. Kaip stoviu išėjau“, – guodėsi Biržiškų g. 11-uoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventoja. Liepos 25 d. 22-jų šio namo butų gyventojai buvo skubiai evakuoti namo sienose atsivėrus plyšiams – namo siena skilo nuo penkto aukšto, avarinėmis pripažintos ir laiptinės aikštelės. Iki šiol evakuoti namo gyventojai dar negali grįžti namo – namo tvirtinimo ir remonto procesai užtruko.
RUGPJŪTIS
Evaldo Virkečio nuotr.
Pasiūlymas: „Tai vienintelė meno galerija Kaune, kuri neturi aiškaus pavadinimo“, – apie idėją Kauno paveikslų galerijai suteikti „Fluxus“ krikštatėvio Jurgio Mačiūno vardą kalbėjo Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus direktorė Ina Pukelytė. Šis pasiūlymas sukėlė daug diskusijų ir galutinio sprendimo kol kas nėra, o muziejaus direktorė I.Pukelytė gruodžio 17-ąją paliko pareigas.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Atvira: „Norisi, kad rotušė būtų miesto pažinimo centras. Vieta, kur lankytojas suprastų miesto istoriją, susipažintų su dabartimi ir pamatytų, ką miestas suplanavęs ateityje“, – pristatant Kauno baltąja gulbe tituluojamos miesto rotušės atnaujinimo darbų projektą kalbėjo mero patarėjas Simonas Kairys. Tikimasi rotušę atnaujinti iki 2022-ųjų.
RUGSĖJIS
Laimučio Brundzos nuotr.
Gausiau: „Kiekvienas rugsėjis ir toks pat, ir kitoks“, – Rugsėjo 1-osios išvakarėse sakė miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Virginijus Mažeika. Anot jo, labiausiai džiuginanti – šiųmečių pirmokėlių statistika: jų Kauno mieste 344-iais daugiau nei pernai. 3 321 mažasis kaunietis šį rugsėjį pirmą kartą sėdo į mokyklos suolą.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Titulas: „Jau turiu tiek metų, kad man visi tie paaukštinimai labai nedaug reiškia. Sulaukęs vyresnio amžiaus pastebėjau, kad vis dažniau mintimis planuoji susitikimą su Viešpačiu, tai tie visi dzinguliukai, spalvos pasitraukia į šoną“, – taip rugsėjį paskelbtą žinią apie popiežiaus Pranciškaus sprendimą pakelti į kardinolus priėmė Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ. Kraujo raudonumo kardinolo sutaną jis užsivilko spalio 5-ąją, kai Vatikane kardinolų konsitorijoje oficialiai gavo visus šio titulo atributus. Spalio 19-ąją Kauno Šv.Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje naujasis kardinolas aukojo padėkos šv.Mišias.
Elijaus Kniežausko nuotr.
Vizija: „Tai turi būti žmonių sprendimas“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, prabilęs apie tai, kad 13-ka Kauno rajono seniūnijų turėtų tapti Kauno miesto dalimi. Rugsėjį miesto taryba tam pritarė, tačiau Kauno rajono meras Valerijus Makūnas ir dalis gyventojų prieš tokius pokyčius stoja piestu.
Elijaus Kniežausko nuotr.
Stebina: „Duomenų, kad nuteistasis Andrius Kalasiūnas gali būti pavojingas, neturima“, – taip Kalėjimų departamentas pakomentavo situaciją, kai rugsėjį iš statybvietės Laisvės alėjoje pasišalino be sargybos priežiūros dirbęs nuteistasis, atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose. A.Kalasiūnas buvo pagarsėjęs sadistas, nuteistas už buvusios savo merginos, nusprendusios jį palikti, neteisėtą laisvės atėmimą ir pasikėsinimą nužudyti itin žiauriai kankinant. Jis buvo pelnęs Aušvico koncentracijos stovyklos budelio Josefo Mengelės pravardę. Iki šiol apie A.Kalasiūną jokių žinių nėra.
SPALIS
Elijaus Kniežausko nuotr.
Neįtiko: „Direktorius atleidžiamas kaip praradęs ministro pasitikėjimą dėl vėluojančių sodo renovacijos darbų, neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų, nepatenkinamų sąlygų gyvūnų gerovei užtikrinti“, – sprendimą iš pareigų atleisti Lietuvos zoologijos sodo direktorių Aurimą Didžioką (nuotr.) komentavo aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos atstovas. Nuo 2013 m. sodui vadovavęs A.Didžiokas tikino, kad ministerija nenorėjo įsiklausyti į Zoologijos sodo problematiką, o tvarkyti jį reikalauta neskiriant tam lėšų. Jis pats tikino jautęs ir buvusio, ir dabartinio ministro spaudimą. Nors galėjo dirbti iki kitų metų vasario, A.Didžiokas pasiprašė atleidžiamas anksčiau. Kol ministerija ieškos naujo vadovo, sodui laikinai vadovaus vyriausiasis šios įstaigos biologas Benas Arūnas Noreikis. Gruodį Zoologijos sode netikėtai apsilankė ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Butauto Barausko nuotr.
Įkliuvo: „Buvo atliekamas ilgalaikis ikiteisminis tyrimas tiek Policijos departamente, tiek Kriminalinės policijos biure dėl disponavimo akcizinėmis prekėmis, sulaikyti devyni asmenys, tarp jų – vienas pareigūnas“, – spalio 9-ąją patvirtino Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris. Darbo vietoje buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus viršininkas Donatas Karalukas (nuotr.). Pareigūnas kaltinamas dengęs nusikaltėlių veiklą ir paėmęs didesnį nei 10 tūkst. eurų kyšį. Lapričio antroje pusėje jis buvo paleistas į laisvę.
LAPKRITIS
Vilmanto Raupelio nuotr.
Naujai: „Tai senojo Kauno paveldas, kurį privalome puoselėti“, – legendinių Kauko laiptų atgimimu džiaugėsi Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Centrinę miesto dalį ir Žaliakalnį jungiantys 1936 m. įrengti autentiški laiptai, kuriuos suprojektavo inžinierius Feliksas Vizbaras, o projektą parengė architektas Stasys Kudokas, šiemet baigti rekonstruoti. Tikrasis laiptų grožis turėtų atsiskleisti vasarą, kai viršutinėje laiptų dalyje ims trykšti fontanai.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Sugrįžimas: „Jos sveikata gera ir ji jaučiasi neblogai. Nusiteikusi tęsti kovą Lietuvoje“, – pasklidus žiniai, kad prasidėjo buvusios Seimo narės, teisėjos Neringos Venckienės (nuotr.) ekstradicija iš JAV į Lietuvą, komentavo jos sūnus Karolis Venckus. Lapkričio 7-ąją Kauno apylinkės teismas nusprendė ją suimti dviem mėnesiams, motyvuodamas tuo, kad ji gali gali bėgti ir slėptis. Lapkričio 19 d. už 10 tūkst. eurų užstatą N.Venckienė buvo paleista į laisvę su apykoje, apribojus atstumą, kiek gali nutolti nuo tėvų namų Garliavoje, kur apsigyveno. N.Venckienė Čikagos kalėjime buvo laikoma nuo 2018 m. pradžios. Ji iš Lietuvos išvyko 2013 m., kai Seimas panaikino jos teisinę neliečiamybę. Jai pareikšti įtarimai dėl teismo sprendimo nevykdymo, pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstoliui ir sudavimo į veidą Laimutei Stankūnaitei. Visus įtarimus ji neigia.
Vilmanto Raupelio nuotr.
Ypatinga: „Mergytės būklė stabili, ji pati valgo, jos svoris auga. Ir tėveliai, ir mes labai džiaugiamės“, – taip Kauno klinikų medikai kalbėjo apie šioje įstaigoje gimusią mergytę, kuri pasaulį išvydo 22-iejų nėštumo savaičių tesverdama vos 350 g. Medikams prižiūrint sulaukusi penkių mėnesių ir sverdama 3,5 kg ji su tėveliais iškeliavo namo. Pasak medikų, tai vienintelis pasaulyje po tiek nedaug nėštumo savaičių gimęs ir išgyvenęs tokio mažo svorio kūdikis.
Laimio Steponavičiaus nuotr.
Kosminė: „Man ji primena pasaką. Reikia džiaugtis, kad Kaune eglutės visada būna originalios“, – lapkričio 30 d. Rotušės aikštėje įžiebus pagrindinę miesto eglę džiaugėsi kaunietė Jūratė. Eglę ir rotušės papuošimus kūrusi menininkė Jolanta Šmidtienė šiemet pasirinko kosmoso temą ir „Mažojo princo“ pasakos motyvus.
GRUODIS
Martyno Aleksos nuotr.
Premjera: „Pažadus reikia tesėti. Gruodžio viduryje – „Makbetas“, – Kauno valstybinio muzikinio teatro administracija laikinai sustabdė scenos tvarkymo darbus, kurie bus tęsiami pasibaigus sezonui. O kiek vėlesnį įprastai sezoną pradėjo opera „Makbetas“. 2022 m. teatras švęs 130 metų sukaktį – ta proga scena suspindės visu grožiu. Dėl scenos rekonstrukcijos teatras duris užvėrė šį pavasarį.
