„Narystės Aljanse šalininkų skaičius palyginti su 2017 metais smarkiai padidėjo, tad dabar jų yra maždaug tiek pat, kiek ir priešininkų. Bet apie trečdalį švedų negali atsakyti į klausimą, jie dvejoja, ir kaip tik čia šis klausimas iš tikrųjų sprendžiamas“, – komentavo tyrimo rezultatus centro vadovas Torbjörnas Sjöströmas.

2017 metais tik 32 proc. apklaustųjų tarė „taip“ stojimui į NATO, o neigiamai atsakė 43 proc. 2014 metais, Rusijai aneksavus Krymą, švedų požiūris į narystę Aljanse buvo maždaug toks pat, kaip dabar.

59 proc. Švedijos gyventojų bijo Rusijos. „Prieš kelerius metus Rusijos bijojo maždaug trečdalis švedų, dabar baimę jaučia akivaizdi dauguma“, – pabrėžė T. Sjöströmas.

2021 metais opozicija Švedijos parlamente pareiškė remianti vadinamąjį NATO variantą – galimybės pateikti paraišką dėl prisijungimo prie Aljanso išsaugojimą. Šiaip jau dauguma deputatų yra prieš faktinę narystę.

Švedija bendradarbiauja su NATO nuo 1994 metų pagal programą „Partnerystė taikos labui“. 2016 metais parlamentas pritarė sutarčiai, kuri suteikia Aljansui teisę permesti į šalies teritoriją greitojo reagavimo pajėgas (NRF).