Taip LRT.lt sako politologas Vytautas Keršanskas. LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Meiutė-Strazdauskienė pasakoja, kad šis ministrės pasisakymas šokiravo klausytojus bei sukėlė kritikos bangą.
Prieš kiek daugiau nei savaitę Švedijos nacionalinio transliuotojo laidos „Agenda“ eteryje kultūros ir demokratijos ministrė A. Bah Kuhnke pasakė, esą džihadistus, išvykusius iš šalies į Artimuosius Rytus kovoti po teroristinės „Islamo valstybės“ (ISIS) vėliava, reikia įsileisti atgal ir padėti integruotis į visuomenę.
Pasak V. Medutės-Strazdauskienės, ministrė nacionalinio transliuotojo SVT laidoje „Agenda“ tiesiog apsijuokė, mat švedai susiduria su dideliais grįžusių ISIS kovotojų mastais ir laiko tai didžiausia grėsme. Savo pasisakymo ministrė ne tik nesugebėjo deramai argumentuoti, bet dar ir pasitelkė neegzistuojančius pavyzdžius.
„Švedija yra ta Europos šalis, iš kurios į Siriją išvyko daugiausiai savanorių ISIS karių. Specialiųjų pajėgų duomenimis, nuo 2012 m. išvyko daugiau kaip 300 asmenų. Pusė iš jų grįžo į Švediją, daugiausia moterys ir vaikai, bet ir jauni vyrai. Ministrės nuomone, reikia duoti antrą šansą šiems žmonėms, ir tik juos integruojant įmanoma pašalinti teroro grėsmę visuomenei. Ministrė taip pat tikina, kad karius sau ISIS vilioja apgaule, sumaniai plaudama jiems smegenis.
Švedijos integracinis modelis yra labai atviras: jis siekia pasiūlyti tuščią lapą, kuriame kiekviena kultūra, kiekviena visuomenė integruotųsi, nereikalaujant pripažinti švedišką kultūrą ir ją puoselėti. Bet manau, kad teroristus ir ISIS kovotojus integruoti yra kažkur už sveiko proto ribų.
Tokie pareiškimai šokiravo klausytojus, sulaukė didžiulės kritikos iš politikų, nes ministrė savo kalboje negalėjo pasiremti nė vienu faktu, o ISIS savanoriu „perprogramavimo“ atsakomybę pabrėžtinai užkrovė savivaldybėms. Į klausimą, ar tinkama didžiausią šaliai grėsmę (taip vadinami tokie iš ISIS grįžę Švedijos piliečiai) užkrauti ant savivaldybių pačių, ministrė atsakė turinti gerų pavyzdžių savivaldybių, kuriose tokios integravimo programos duoda puikių rezultatų, ir paminėjo Umeo miestą. Pokalbio metu paaiškėjo, jog Umeo miestas niekada neturėjo nė vieno ISIS kareivio – vėl gėda, kurią ministrė diplomatiškai užglaistė“, – pasakoja V. Meidutė-Strazdauskienė.
Pasak pašnekovės, Švedijos vyriausybė pareikalavo ministrės pasiaiškinti dėl savo kalbos, o ši tikina, kad mielai tai padarys, nes tai mato kaip progą „aiškiau išreikšti savo mintis“. Pati ministrė pripažįsta, kad jos kalba „Agendoje“ nebuvo vykusi.
„Švedijos premjeras Sefanas Liovenas sako pasitikintis ministre A. Bah Kuhnke, visiems pasitaiko mažiau žinomų temų. Tačiau faktas, kad jos atsakomybėje ši tema yra pagrindinė, buvo nutylėtas premjero ir plačiai apkalbėtas žurnalistų. Gyventojų akyse pasitikėjimas ministre stipriai krito“, – sako V. Meidutė-Strazdauskienė.
Humaniška ar už sveiko proto ribų?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) direktoriaus pavaduotoja docentė Margarita Šešelgytė įsitikinusi, kad valstybė negali atsisakyti priimti nors ir po ISIS vėliava kovojusių savo piliečių, o priėmusi turi integruoti.
„Na, visų turbūt neišsiųsi kažkur į Madagaskaro salą. Jei tai yra tavo piliečiai, turi atsakomybę prieš juos. Jei dalis tų, kurie nepadarė didelių nusikaltimų, grįžta namo, reiklia kelti klausimą, kodėl jie pasirinko tokį kelią ir galbūt iš tiesų galima veikti juos integruojant, siunčiant žinutę apie gerąją praktiką. Dalį iš jų, jų požiūrį tikrai galima pakeisti ir integruoti.
Yra labai skirtingų kovos su terorizmu strategijų. Vienos sako, kad reikia kovoti su pasekmėmis, kitos teigia, kad reikia žiūrėti į šaknis, atkreipti dėmesį, iš kur tas teroristas atsiranda. O atsiranda jis paprastai dėl menkos integracijos“, – kalba M. Šešelgytė.
Pasak pašnekovės, antradikalizacijos programas turi visos šalys, kurioms tenka susidurti su teroristais. Po programų kai kurie kovotojai netgi dirba su įvairių valstybių saugumo institucijomis, jų žinios yra panaudojamos tam, kad būtų galima išvengti atakų, susekti kitus teroristinius vienetus, veikiančius įvairiose šalyse.
Tačiau Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas V. Keršanskas laikosi kitokios nuomonės. Jo teigimu, tokie pareiškimai – fanatiškos ideologinės nuostatos Švedijos liberalios kairės, kuri suvokia Švedijos multikultūrinį modelį kaip veikiantį ir neįžvelgia problemų, kurių yra daug.
„Manau, kad tai yra visiškai prasilenkiantis su realybe ir su Švedijos politika pareiškimas. Prieš kelerius metus Švedijos politikos diskursas buvo labai prointegracinis, atviras, neįžvelgiantis multikultūrizmo problemų, tačiau jis smarkiai kinta. Matant migrantus, kurie nesugeba integruotis visuomenėje, nepaisant didelio Švedijos atvirumo mažų reikalavimų imigrantams, pastebimas kraštutinės dešinės stiprėjimas.
Aš manau, kad tas pasisakymas tiesiog padarys jai ir jos partijai žalos. Švedijos integracinis modelis yra labai atviras: jis siekia pasiūlyti tuščią lapą, kuriame kiekviena kultūra, kiekviena visuomenė integruotųsi, nereikalaujant pripažinti švedišką kultūrą ir ją puoselėti. Bet manau, kad teroristus ir ISIS kovotojus integruoti yra kažkur už sveiko proto ribų“, – kalba V. Keršanskas.
Politikos analitiko teigimu, tokie pasiūlymai tam tikra prasme legitimizuoja tai, ką smerkia visas Vakarų pasaulis.
„Tai yra visiškas nesusipratimas, absoliučiai kontroversiškas pasisakymas, kuris bus labai naudingas tiek kraštutinei dešinei, kuri šiuo metu atrodo labai stipri Švedijoje, tiek centro dešinei, kuri taip pat keičia, griežtina retoriką, požiūrį į imigrantų integraciją“, – sako jis.
Norinčius integruotis remia
Pasak V. Meidutės-Strazdauskienės, Švedijoje iki šiol nėra aišku, kokios įstaigos grįžusių ISIS kovotojų problemą turi spręsti.
„Jeigu yra įrodytos jų kaltės, jie yra baudžiami, pernai padaryti įstatymų pakeitimai, kurie orientuojasi į aukščiausiais bausmes ISIS savanoriams. Tie, kurie ten tik buvo ir grįžo išplautomis smegenims, įsilieja į visuomenę ir bando gyventi toliau.
Savivaldybės iš tikrųjų tokius norinčius integruotis remia: suteikia būstą, jeigu automobilis ir vairuotojo pažymėjimas yra būtini darbui, suteikia ir tai. Net padeda sudaryti skolų išsimokėjimo planą, o skolų tokie „kareiviai“ dažniausiai turi nemažų. Sakoma, kad tai yra geriausia išeitis, kitaip tas žmogus vėl gali grįžti į teroro grupuotę“, – pasakoja V. Meidutė-Strazdauskienė.
Tačiau Švedijos visuomenėje, kaip pastebi, pašnekovė, apie asmenis, kovojusius teroristinių grupuočių gretose, mažai žinoma. Pasak jos, šalyje ypač saugomas žmogaus privatumas, tad negali žinoti, galbūt ir tavo kaimynas yra vienas iš tų 150 grįžusių iš Sirijos.
„Tol, kol Švedija nenukentėjo nuo didesniu teroro išpuolių, mano, kad elgiasi teisingai. Grįžę ISIS kariai arba integruojasi valstybės pagalba ir stengiasi gyventi normalų gyvenimą, arba grįžta į Siriją. Švedai bet kokia kaina nori pasauliui rodyti demokratijos ir tolerancijos pavyzdį“, – teigia ji.
