Protestuotojai žiniasklaidai teigė norintys, kad šventoji musulmonų knyga Švedijoje būtų uždrausta.

„Aš ją sudeginsiu daugybę kartų, kol neuždrausite“, – laikraščiui „Expressen“ sakė organizatorius Salwanas Najemas (Salvanas Nadžemas).

S. Najemas kartu su pabėgėliu iš Irako Salwanu Momika (Salvanu Momika) dalyvavo dviejuose ankstesniuose tokiuose protestuose Stokholme – prie pagrindinės miesto mečetės ir vėliau prie Irako ambasados.

Remiantis policijos leidimu, protestas numatytas pirmadienį 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku.

Švedijos diplomatiniai santykiai su keliomis Artimųjų Rytų valstybėmis pašlijo dėl ankstesnių protestų, susijusių su Korano išniekinimu.

Švedijos policija anksčiau yra pabrėžusi, kad išduoda leidimus tik viešiems susibūrimams, o ne jų metu vykdomai veiklai.

Birželio pabaigoje 37 metų S. Momika degino Korano puslapius prie pagrindinės Stokholmo mečetės.

Aš ją sudeginsiu daugybę kartų, kol neuždrausite.

 

Po mėnesio jis surengė panašų protestą prie Irako ambasados, kur Koraną sutrypė, bet išėjo jo nesudeginęs.

Abu incidentai daug kur sukėlė pasipiktinimą ir pasmerkimą.

Praėjusią savaitę Švedija nurodė 15 vyriausybės institucijų, įskaitant ginkluotąsias pajėgas, kelias teisėsaugos institucijas ir mokesčių inspekciją, sustiprinti kovos su terorizmu veiksmus.

Sekmadienį kaimyninė Danija pareiškė, kad ieškos teisinių priemonių, kaip sustabdyti protestus, kurių metu deginami šventieji tekstai, motyvuodama susirūpinimu dėl saugumo kilus atgarsiui dėl Korano išniekino incidentų šioje šalyje.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) sakė, kad panašus procesas jau vyksta.

Švedijos ir Danijos ambasadoriai buvo iškviesti daugelyje Artimųjų Rytų valstybių.

Saudo Arabija ir Irakas yra paraginę surengti Džidoje įsikūrusios Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) posėdį, kuris, kaip tikimasi, įvyks pirmadienį ir kuriame bus sprendžiamas Korano išniekinimo Švedijoje ir Danijoje klausimas.

Tai įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai teismas skyrė merginai baudą už nepaklusimą policijai per praėjusį mėnesį vykusį mitingą.

Pasak AFP reporterio, per protestą prie Malmės uosto policija išsivedė G. Thunberg ir dar penkis asmenis.

Policija pranešė, kad šeši žmonės buvo pašalinti iš įvykio vietos, ir pridūrė, kad jie bus patraukti atsakomybėn už policijos nurodymų nevykdymą – už tą patį nusikaltimą, už kurį jaunoji aktyvistė tą pačią dieną buvo nubausta.

Sekmadienį, apie 13.30 val., uostamiesčio pietinėje pusėje, viename Laukininkų gatvės kiemų, automobilio „Toyota“ savininkas atidarė savo mašinos dureles ir vėjo gūsis staiga jas bloškė į greta stovėjusio BMW šoną.

Sąžiningas žmogus nenorėjo nuslėpti, kad apgadino automobilį ir ėmėsi BMW savininko paieškų. Kadangi kieme neatsirado žinančių, kieno galėtų būti ši mašina, jis paskambino į policiją.

Tada ir paaiškėjo, kad švediškais valstybiniais numeriais pažymėtas automobilis Švedijoje ieškomas nuo vasario 9 d.

Kol kas uostamiesčio policijos pareigūnai daugiau duomenų neturi ir nežino, ar kitame Baltijos jūros krante buvo paskelbta, kad ši mašina buvo pavogta.

O gal paieška paskelbta dėl kitokios situacijos. Ne kartą yra buvę, kad susipykę sutuoktiniai ar sugyventiniai vienas kitam keršija išvažiuodami į užsienį antrojo automobiliu. Būta atvejų, kai mašinos pardavimo sandoris įvykdytas ne iki galo, todėl paskelbta mašinos paieška.

Kol bus aiškinamasi su Švedijos policija, Klaipėdos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo.

Tyrimas dar tik pradėtas, todėl daugiau informacijos apie šią istoriją policijos komisariato atstovai neturi.

Išminuotojai buvo iškviesti sekmadienį vakare radus paliktą krepšį Karaliaus parke sostinės centre, kur vyko įvairūs muzikos ir teatro renginiai. Iš teritorijos buvo evakuota šimtai žmonių.

"Išminuotojų brigada neutralizavo įtaisą įvykio vietoje, - sakoma policijos pranešime. - Policija mano, kad krepšyje... buvo sprogstamasis įtaisas."

"Dabar visi komponentai tiriami. Tik po to galėsime pasakyti, ar šis pavojingas objektas buvo veikiantis", - nurodė Stokholmo rajono policijos vadovas Erikas Akerlundas (Erikas Okerlundas).

Policija pradėjo pirminį tyrimą dėl pasikėsinimo sugadinti viešąjį turtą. Pareigūnai apklausė įvykio liudininkus ir analizuoja "gausią nuotraukų ir vaizdo medžiagą" iš įvykio vietos, sakė jis.

Dėl šio incidento kol kas niekas nebuvo sulaikytas, pridūrė E. Akerlundas.

Incidentas įvyko Švedijoje, kurioje pastaruoju metu pranešama apie bepiločių orlaivių skrydžių bangą virš jautrių vietovių.

Švedijos policija nepatvirtino pilietybės to vyro, kuris sekmadienį buvo suimtas apie 13 val. prie Drotningholmo pilies. Laikraštis „Aftonbladet“ pranešė, kad tai buvo  daugiau nei 40 metų rusas.

Pilis, esanti šalia Stokholmo, yra karaliaus Karlo XVI Gustavo ir karalienės Silvijos rezidencija.

Neįvardytas vyras įtariamas pažeidęs Švedijos įstatymą, reglamentuojantį saugomas vietas, o sulaikytas jis buvo praėjus dviem savaitėms po kelių neaiškios kilmės dronų skrydžių virš atominių elektrinių įvairiose Švedijos vietose.

Šiuos skrydžius tiria Švedijos saugumo policija Sapo.

Kito incidento metu „karinis dronas“ sausio viduryje buvo pastebėtas virš Švedijos parlamento ir vyriausybės pastatų bei karališkųjų rūmų Stokholmo centre.

Šie incidentai įvyko po to, kai Baltijos jūroje esančios Gotlando salos uostamiesčio Visbio gatvėse buvo dislokuoti šarvuočiai ir dešimtys ginkluotų karių, taip reaguojant į išaugusį „rusų aktyvumą“ regione.

Tačiau policija laikraščiui „Dagens Nyheter“ taip pat sakė, kad tarp maždaug 200 incidentų su įtartinų bepiločių orlaivių skrydžiais nebuvo aptikta jokių užsienio veiklos požymių.

„Pradėtas tyrimas, kol kas įtariamųjų nėra“, - sakoma pranešime.

Šiuo metu nežinoma, kam priklauso bepilotės skraidyklės, kol kas tiriamas Civilinės aviacijos įstatymo pažeidimas. Jei paaiškės, kad skraidymo aparatuose buvo kažkokios specialios įrangos, bus tiriamas ir Apsaugos (nuo sabotažo, teroro aktų, šnipinėjimo) įstatymo pažeidimas.

„Dronų skrydžiai oro uoste ir virš jo pažeidžia Civilinės aviacijos įstatymą, bet tai gali būti ir Apsaugos įstatymo pažeidimas, jeigu iš skraidyklių filmuojama“, - aiškinama pranešime.

Sausio 14 d. neatpažinti dronai taip pat buvo pastebėti virš Forsmarko, Oskarshamno ir Ringhalso atominių elektrinių, bet policija kol kas niekaip nesieja jų su bepilotėmis skraidyklėmis Kirunoje ir Liuleo. Kaip pranešė pirmadienį Švedijos saugumo policija (SÄPO), ji perėmė dronų skrydžių virš atominių jėgainių tyrimą.

Policijai identifikavus įtariamąjį, buvo išduotas arešto orderis asmeniui, galimai sukėlusiam sprogimą, anksti trečiadienį nugriaudėjusį daugiabučiame name.

„Atsižvelgdami į tyrėjų šiuo metu turimus duomenis taip pat galime pasakyti, kad nėra jokio ryšio su gaujų nusikaltimais“, – per spaudos konferenciją kalbėjo regiono policijos viršininkas Klasas Johanssonas (Klasas Johonsonas).

Pastaraisiais metais Švedijoje įvykdyta dešimtys sėkmingų ir nesėkmingų sprogdinimų. Šios atakos siejamos su smurtaujančiomis nusikalstamomis grupuotėmis, todėl iškart nuskambėjo spėlionių, kad trečiadienio sprogdinimą surengė viena iš jų.

„Visuomet dirbome remdamiesi prielaida, kad kažkas tyčia kažką padėjo, kad sukeltų gaisrą ar didelius nuostolius, tačiau nežinome sprogimo priežasties“, – žurnalistams sakė policijos strategijos skyriaus viršininkas Andersas Borjessonas (Andersas Biorjesonas).

Policija nurodė tebeieškanti įtariamojo, kuris, vietos žiniasklaidos duomenimis, yra 55 metų vyras.

Anot dienraščio „Aftonbladet“, šis vyras, apibūdinamas kaip „susierzinęs“, grasino surengti daugiau sprogdinimų.

Tuo metu vietos laikraštis „Goteborgs Posten“ pranešė, jog policija ketvirtadienį apsupo pastatą netoli sprogdinimo vietos ir kad įtariamasis išpuolio dieną turėjo būti iškeldintas.

Trečiadienį į universitetinę ligoninę „Sahlgrenska“, didžiausia Geteborgo gydymo įstaigą, buvo paguldyti 16 žmonių, nukentėjusių per sprogimą ir vėliau kilusį gaisrą. Keturi iš jų yra sunkiai sužeisti.

Užpuolikas buvo pašautas į koją policijos ir nuvežtas į ligoninę. Pasak pareigūnų, sužeistųjų gyvybėms pavojus negresia, bet dalis jų buvo hospitalizuoti.

Policija iš pradžių šį incidentą įvardijo „mėginimu nužudyti“, bet vėliau paskelbė, kad tiria jį kaip „įtariamą teroristinį nusikaltimą“.

Įtariamojo pareigūnai dar neapklausė. Jo veiksmų motyvai kol kas nežinomi.

Įvykio vieta buvo uždaryta; policija taip pat suintensyvino patruliavimą kituose Vetlandos rajonuose ir apklausia incidento liudininkus.

Planuojama, kad 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku pareigūnai surengs spaudos konferenciją.

Švedijos žvalgybos tarnybos nurodo, kad teroro išpuolių šalyje grėsmė yra didelė.

Per kelerius pastaruosius metus šioje Skandinavijos šalyje buvo įvykdytos dvi teroro atakos.

2010 metų gruodį Stokholmo centre susisprogdino vyras. Tąsyk žuvo užpuolikas, bet aplink buvę žmonės buvo tik lengvai sužeisti.

2017 metų balandį radikalizavęsis Uzbekijos pilietis, kurio prašymas suteikti prieglobstį Švedijoje buvo atmestas, pavogtu sunkvežimiu rėžėsi į pėsčiuosius Stokholme ir penkis asmenis mirtinai sužalojo.

2018 metų birželį užpuolikas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

Švedijos pareigūnams nepavyksta rasti įrodymų, galinčių susieti įtariamuosius iš Lietuvos dėl 17-etės Švedės nužudymo. Švedijoje ši byla yra paskelbta ypatingai slapta.

Švedijos kriminalistai dirba didžiuliu tempu ir pajėgumu bandydami sudėlioti įvykių eigą 17-metes Lisos Holm nužudymo byloje, tačiau iki šiol nepavyko rasti techninių įrodymų, galinčių susieti įtariamuosius lietuvius su žmogžudyste. Apklausta daugiau kaip 100 žmonių, paimti DNR tyrimai iš kelių kitų vyrų apylinkėje, tačiau advokatams vis dar nepateiktos išvados dėl merginos mirties laiko ir priežasties.

Kriminologijos profesorius Leifas Personas sako abejojantis lietuviu kalte šioje byloje ir žmogžudyste įvardija kaip tipišką vieno žmogaus nusikaltimą, dažniausiai siejamą su lytine prievarta.

Anot profesoriaus, ant aukos kūno lieka neginčijamų įrodymų, kaip DNR ir pirštų antspaudų, tačiau įtariamųjų lietuvių advokatai jokių žinių apie tai dar nėra gavę.

Teismas šią byla paskelbė kaip ypatingo slaptumo byla ir advokatams uždrausta atskleisti detales net savo ginamiesiems klientams, kas praktikoje reikštų negalėjimą pagrįstai atsakyti į prokuroro teikiamus kaltinimus. Prokurorui nepateikus svaresnių įrodymų vėliausiai iki antradienio, įtariamoji žmogžudystės slėpimu lietuvė turės būti paleista į laisvę.

Šeštadienio rytą Švedijos policija pranešė suradusi 17 metų mergaitės Lisos Holms kūną. Buvo sulaikyti trys įtariamieji, iš jų du - Lietuvos piliečiai, atvykę į Švediją padirbėti vasarą.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis portalui lrytas.lt patvirtino, kad Švedijoje sulaikyti du Lietuvos piliečiai.

„Lietuviai buvo paprasti darbininkai. Dirbo įvairius darbus. Jie buvo sulaikyti netoliese, kur galimai ir įvyko nusikaltimas“, – teigė A.Roginskis.

Švedijos policijos pareigūnai negalėjo patvirtinti, kokios tautybės yra sulaikytieji.

Mergaitė dingo praėjusį sekmadienį Kinekulėje Vestra Jotalande pietvakarių Švedijoje.

Švedijoje kasmet dingsta daugiau nei 7 tūkst. žmonių, tačiau L.Holms paieška buvo viena didžiausių pastaraisiais metais ir sulaukė didžiulio žiniasklaidos bei visuomenės dėmesio.