„Šiame posėdyje dalyvavo ir visuomenės sveikatos specialistai. “Viena sveikata” turėtų būti ne sąvoka, o tapti mąstymo būdu. Juk žmonės ir gyvūnai ligas gali perduoti vieni kitiems. O ligų valdymą ypač apsunkina besaikis antibiotikų naudojimas, todėl bakterijos ilgainiui tampa atsparios antimikrobinėms medžiagoms.

Lietuvoje šiuo metu turime tarp laukinių paukščių ypač išplitusį paukščių gripą, nustatytų atvejų skaičius beveik 3 kartus didesnis nei pernai.  Su kolegomis sutarėme, būtina imtis bendrų veiksmų siekiant užtikrinti žmonių ir gyvūnų apsaugą nuo ligų sukėlėjų. Vienas iš svarbiausių uždavinių: sumažinti  antimikrobinių medžiagų naudojimą.  Posėdyje iškeltas tikslas Europoje iki 2030 m. antibiotikų naudojimą sumažinti iki 20 proc. Todėl laukia nemažas iššūkis surasti, pritaikyti ir įgyvendinti priemones, kad šį tikslą pasiektume”, - pasakojo direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.

CVO posėdyje nuspręsta, kad vienos sveikatos klausimas šalyse turi būti keliamas ir ministrų lygmeniu, o ateityje būtina ir toliau organizuoti panašaus pobūdžio susitikimus, kuriuose dalyvauja veterinarijos ir visuomenės sveikatos atstovai. Daugelio valstybių narių delegatai sutarė, būtina didinti finansavimą ir pajėgumus veterinarijos sektoriui, nes šios srities specialistai atliekama gyvūnų sveikatos stebėsena ne tik užtikrina gyvūnų sveikatos apsaugą, tačiau tiesiogiai prisideda ir prie žmonių sveikatos stiprinimo. 

Ispanijos atstovai perimantys pirmininkavimą ES tarybai išsikėlė ambicingus tikslus ir temas, kurios yra aktualios ir Lietuvai. Didelis dėmesys bus skiriamas paukščių gripo vakcinacijos strategijos įgyvendinimui, kaip vienos iš prevencinių priemonių. Bus keliamas ir aktualus klausimas dėl priemonių, kuriomis reikia užtikrinti ūkinių gyvūnų sveikatą ir gerovę juos transportuojant. Jei vežant gyvūnus yra teisingai palaikoma higiena, švara, laikymo sąlygos gyvūnų vežimui skirtame transporte, gyvūnams nekyla rizika susirgti. Išsaugojus gyvūnų sveikatą - neprireikia antibiotikų. Taigi užtikrinus teisingą gyvūnų transportavimą kartu prisidedama ir prie antibiotikų vartojimo mažinimo. Visi gyvūnų priežiūros etapai vienodai svarbūs siekiant užtikrinti “Vienos sveikatos” principą.  Šios temos ir toliau bus keliamos sekančiuose CVO posėdžiuose.

Be kitų klausimų, viešosiomis konsultacijomis siekta nustatyti, kiek sveikatos priežiūros specialistus vienijančios organizacijos yra pasirengusios perimti kai kurias valstybės institucijų vykdomas funkcijas – licencijavimą, priežiūrą, kvalifikacijos tobulinimą, ir kokiomis kryptimis reikia stiprinti šių organizacijų savivaldą, kad perimtų funkcijų vykdymas būtų kokybiškas ir sklandus.

Viena iš galimybių stiprinti organizacijų savireguliaciją ir savivaldą galėtų būti aktyvesnis jų įsitraukimas į sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimo procesą. Organizacijos geriausiai žino savo narių poreikius ir galimybes tobulintis, kokios ilgalaikės programos yra būtinos visaverčiam specialistų augimui užtikrinti. Bendromis pastangomis būtų lengviau užtikrinti procesų kokybę, atsirastų galimybių inovatyvioms tobulinimosi programoms, tikslingiau būtų panaudojamos tam skirtos lėšos kvalifikacijai tobulinti. Tokiai pozicijai apklausos dalyviai pritarė tiek praėjusių, tiek šių metų viešosiose konsultacijose, tad numatyta, kad SAM ir organizacijų atstovai kartu parengs kvalifikacijos tobulinimo procesą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus.

Siekiant, kad organizacijos galėtų prisidėti ne tik prie tobulinimosi organizavimo, bet galimai perimtų ir dalį licencijavimo ir kontrolės funkcijų, būtina tam tinkamai pasiruošti ir išspręsti kai kuriuos klausimus. Šiuo metu sveikatos sektoriuje veikia daugiau negu 100 skirtingas specialistų grupes atstovaujančių organizacijų, tad skiriasi jų organizacinė branda, vidinių organizacijos procesų supratimas ir vykdymas, jų turimos kompetencijos ir ištekliai, atstovaujamų specialistų kiekiai. Dėl to pirmiausia būtina mažinti šiuos skirtumus – stiprinti specifines viešojo administravimo kompetencijas, teisines žinias, užsitikrinti administracinius ir finansinius išteklius.

Atsižvelgiant į tai, kad neretai tą pačią specialistų grupę atstovauja kelios skirtingos organizacijos su skirtinga veiklos trukme ir patirtimi, joms taip pat būtina formuoti stambesnes struktūras, turinčias aiškią valdyseną, užtikrintus skaidrius vidinius procesus, turėti veikiančius valdymo organus – svarstytini vienijimosi, skėtinių organizacijų susivienijimo konkrečiai veiklai modeliai.

Viešosios konsultacijos parodė, kad dėl minėtų brandos skirtumų sudėtinga užtikrinti ir lygiavertį visų organizacijų dalyvavimą – šiuo metu viena iš organizacijų, deja, neturi galimybių sistemiškai vykdyti licencijavimo ir kontrolės funkcijas.

Viešosiose konsultacijose, kuriose dalyvavo SAM, sveikatos priežiūros specialistų organizacijų ir universitetų atstovai, taip pat buvo aptartos sveikatos priežiūros specialistų organizacijų įtraukimo į kvalifikacijos tobulinimo procesą alternatyvos, sveikatos priežiūros specialistų organizacijų veikimo sveikatos sistemoje pagrindai, bei kaip galėtų būti atrenkamos organizacijos, pretenduojančios vykdyti viešojo administravimo funkcijas.

Viešosios konsultacijos metu savo įžvalgomis ir patirtimis dalinosi ir Odontologų rūmų atstovai, kurių savivaldos stiprinimo klausimai šiuo metu svarstomi Seime.

Slaugos simuliacijos centrui nupirkta modernios medicinos įrangos už beveik 200 tūkst. eurų. Jame simuliuojama moderni ligoninės aplinka, kurioje pacientus imituojančius manekenus ištinka įvairios klinikinės situacijos, kurias remdamiesi savo klinikine praktika sukuria dėstytojai.

„Tai yra vienintelis Vakarų Lietuvos regione modernus Slaugos simuliacijos centras, kuris suteikia galimybių ugdyti ne tik šiandienos ligoninėje reikiamus įgūdžius, bet jau dabar padeda ruoštis netolimai ateičiai, kai sveikatos priežiūros sistema bus pilnai skaitmenizuota“, – tvirtino Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakulteto dekanė dr. Asta Mažionienė.

Atkartoja realias gyvybines funkcijas

Slaugos simuliacijos centre esamiems ir būsimiems sveikatos priežiūros specialistams sudaromos sąlygos tobulinti praktinius įgūdžius, modeliuojant įvairias sudėtingas klinikines situacijas ir vengiant rizikos padaryti slaugos klaidų. Centre pacientus imituoja simuliaciniai manekenai „Smart Stat“ ir atskiras kūno dalis imituojantys muliažai.

Išmanūs manekenai imituoja realias pacientų gyvybines funkcijas bei parametrus pagal kiekvieną simuliacinį scenarijų. Manekenai kvėpuoja, jų akys reaguoja į šviesą, jiems tinsta liežuvis, mėlynuoja lūpos ir nagai, juose integruotos širdies ir plaučių veiklos funkcijos, užčiuopiami pulso ir arterijų taškai, sklinda balso, vėmimo garsai ir kt. Visa tai padeda įsijausti į realią situaciją ir greitai reaguoti į tariamos ligos simptomus. Centre studentai susiduria su kasdieniais ligoninės iššūkiais, tik yra apsaugomi nuo pasekmių.

„Centre esantys manekenai ir kompiuterinė įranga sujungti į vieną tinklą. Dėstytojas studentams gali skirti netikėtas užduotis, pvz., studentas staiga pamato, kad jo pacientui stoja kvėpavimas, krenta kraujo spaudimas, kad jis miršta ir studentas turi greitai priimti teisingą sprendimą, kaip gelbėti pacientą.

Šitokios mokymo sąlygos studentų mąstyme konstruoja skubios medicinos pagalbos algoritmus, moko ekstremaliose situacijose priimti gyvybei išsaugoti reikalingus sprendimus, lavina kritinį mąstymą“, – apie naujas studijų proceso galimybes pasakojo dekanė dr. A.Mažionienė.

Sumontuota ir gaivinimo įranga

Simuliacijos centro patalpos atkartoja realias ligoninės sąlygas. Centre įrengtos rankų higienos stotelės, deguonies koncentratoriai bei chirurginių skysčių atsiurbėjai, tirpalų šildytuvai, infuzinės bei enterinio maitinimo pompos, videolaringoskopai. Be centro pasididžiavimo – „Smart Stat“ manekenų, būtina paminėti ir gaivinimo priemones bei krūtinės ląstos paspaudimo sistemą LUCAS, kuri apima pažangias gyvybės gelbėjimo technologijas ir praplečia medicininę pagalbą, sumažina paciento transportavimo riziką, palaikydama krūtinės suspaudimą transportavimo metu.

Slaugos simuliacijos centro įranga nuolat atnaujinama, pildoma naujomis slaugos ir medicininėmis priemonėmis. Centras leidžia sparčiau integruoti ir plėtoti ne tik pažangių inovatyvių sveikatos technologijų žinias, bet ir sudaro galimybes tobulinti skaitmenines kompetencijas, plėtoti taikomąją mokslo veiklą.

Klaipėdos valstybinės kolegijos nuotr.

Netrukus slaugos simuliacijos centrą ketinama papildyti ir specialiais jutikliais, su kuriais siejamas ateities proveržis medicinoje. Šie jutikliai segami prie pacientų, nuolat registruoja jų sveikatos būklę ir siunčia duomenis į sveikatos priežiūros specialistams prieinamą kompiuterinę įrangą.

Tikimasi, kad nauja mokymo bazė bus sėkmingai naudojama ir suaugusiųjų kompetencijų tobulinimui. Joje kvalifikaciją galės kelti regiono sveikatos priežiūros specialistai – slaugytojai, gydytojai, paramedikai, skubiosios medicinos pagalbos paramedikai, taip pat skubiosios medicinos pagalbos besimokantys kariai.

Pradės rengti ir akušerius

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje profesinio bakalauro diplomus kasmet įgyja apie šimtas bendrosios praktikos slaugytojų. Jau ateinantį rudenį Klaipėdos valstybinė kolegija planuoja naujos sveikatos mokslų studijų programos – akušerijos – startą.

Akušerijos specialistų poreikio tyrimo duomenys parodė, jog (59,7 proc.) tyrime dalyvavusių sveikatos priežiūros įstaigų atstovų teigimu, akušerių poreikis regione neabejotinai aktualus. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių įstaigų atstovų (59,7 proc.) prognozuoja akušerių trūkumą regione iki 2030 m.

Tikimasi, kad šitokiu būdu pavyks užpildyti trūkstamas akušerių darbo vietas Vakarų Lietuvos regione. Skaičiuojama, kad akušerių poreikis nuolat didės ir didžiuosiuose miestuose dėl šiuo metu dirbančių senyvo akušerių amžiaus ir migracijos.

Klaipėdos valstybinė kolegijoje slaugytojų rengimo ištakos siekia 1934 m., o nuo 1945 iki 2000 m. Klaipėdos medicinos mokykloje (dabar – Klaipėdos valstybinėje kolegijoje) buvo rengiamos akušerės.

„Iš viso nuo pandemijos pradžios fiksuoti 7943 atvejai“, – teigė NVSC atstovė Justina Petravičienė.

Anot jos, absoliuti dauguma sveikatos priežiūros specialistų užsikrėtė nuo rugsėjo mėnesio.

„Vien per rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius patvirtinti 7526 atvejai sveikatos priežiūros specialistams. Tai yra 95 proc. per visą laikotarpį patvirtintų atvejų“, – komentavo įstaigos atstovė.

NVSC duomenimis, daugiausia medikų užsikrėtimų registruota Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 96 tūkst. 452 asmenys,  53 tūkst. 501  – tebeserga, 41 tūkst. 665 – pasveiko.

Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 863 žmonės, dėl kitų priežasčių mirė 423 užsikrėtusieji.

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), naujasis licencijavimo modelis nėra naujiena. Iki šiol Lietuvoje pagal jį buvo licencijuojami gydytojai, slaugytojai, akušeriai, gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai. Dabar pokyčiai palies ir kitus sveikatos priežiūros specialistus: ergoterapeutus, kineziterapeutus, masažuotojus, medicinos psichologus, medicinos biologus, medicinos genetikus, biomedicinos technologus, radiologijos technologus, dietistus, optometrininkus, paramedikus ir skubiosios medicinos pagalbos paramedikus.

Ši naujovė ne tik leis lygiuotis į Vakarų šalis, kur visi sveikatos sistemoje dirbantys specialistai yra licencijuojami panašiai, bet ir užtikrins didesnę teikiamų paslaugų saugą ir kokybę.

SAM pažymi, kad dėl poreikio licencijuoti visus specialistus buvo apklausta daugybė suinteresuotų atstovų. Didžioji dauguma pritarė minčiai, kad naujoji licencijavimo tvarka padės užkirsti kelią neteisėtai veiklai, prisidės prie pacientų saugos bei pagerins paslaugų kokybę.

Licencijavimas yra sudėtingas, nevienadienis procesas, tad pasiruošimui numatyta pakankamai laiko – iki 2023 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį specialistai galės pasiruošti: baigti atitinkamus kvalifikacijos tobulinimo kursus, gauti sveikatos pažymas ir kitus reikalingus dokumentus.

Pagal jau dabar galiojantį licencijavimo modelį, licencijavimą vykdys Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veikla tarnyba (Akreditavimo tarnyba). Išduota galiojanti licencija užtikrins, kad atitinkama veikla užsiimantis specialistas turės teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, bus įgijęs atitinkamą profesinę kvalifikaciją, nesirgs ligomis, trukdančiomis verstis atitinkama praktika ir tobulinti savo profesinę kvalifikaciją.

Pagal naują tvarką bus užtikrinama šių specialistų nuolatinio profesinio tobulinimosi priežiūra. Licenciją gavę specialistai Akreditavimo tarnybai kas penkerius metus turės pristatyti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, taip pat ir savo praktiką pagal įgytą kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Verstis gydymo praktika licencijuotas specialistas galės tik įstaigoje, turinčioje licenciją teikti atitinkamas gydymo paslaugas.

Naujoji tvarka, anot SAM, bus naudinga ir gydymo įstaigoms. Sumažės administracinė našta, vykdant personalo atranką ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, t. y. gydymo įstaigoms nebereikės pačioms rinkti duomenų ir dokumentų, kad įsitikintų, ar specialistas turi reikiamą kvalifikaciją ir gali užimti atitinkamas pareigas. Šiam faktui patikrinti pakaks viešai skelbiamos informacijos, kad kandidatas turi reikiamą licenciją.

Šiuo metu Lietuvoje yra licencijuojami gydytojai, slaugytojai, akušeriai, gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai. Pagal siūlymą, licencijos būtų įvestos ergoterapeutams, kineziterapeutams, masažuotojams, medicinos psichologams, biologams, genetikams, dietistams, optometrininkams, paramedikams ir kitiems specialistams.

Ministerija teigia, kad ši naujovė „ne tik leistų lygiuotis į užsienio šalis, kur visi sveikatos sistemoje dirbantys specialistai yra licencijuojami panašiai, bet ir užtikrintų didesnę teikiamų paslaugų saugą ir kokybę“.

Anot SAM, kadangi licencijavimas yra sudėtingas procesas, numatyta pakankamai laiko, kad specialistai galėtų tam pasiruošti –  baigti atitinkamus kvalifikacijos tobulinimo kursus, gauti sveikatos pažymas ir kitus reikalingus dokumentus. Jeigu Seimas siūlomiems pakeitimams pritars, licencijas specialistai privalėtų įgyti iki 2023 metų sausio 1 dienos.

Pagal jau dabar galiojantį licencijavimo modelį, licencijavimą vykdytų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veikla tarnyba.

Išduota galiojanti licencija užtikrintų, kad atitinkama veikla užsiimantis specialistas turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, yra įgijęs atitinkamą profesinę kvalifikaciją, neserga ligomis, trukdančiomis verstis atitinkama praktika ir tobulina savo profesinę kvalifikaciją.

Taip pat būtų užtikrinama šių specialistų nuolatinio profesinio tobulinimosi priežiūra. Jei būtų pritarta naujai tvarkai, licenciją gavę specialistai Akreditavimo tarnybai kas penkerius metus turėtų pristatyti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, taip pat ir savo praktiką pagal įgytą kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Verstis gydymo praktika licencijuotas specialistas galėtų tik įstaigoje, turinčioje licenciją teikti atitinkamas gydymo paslaugas.

Siūlomas licencijavimo modelis nėra naujiena. Iki šiol Lietuvoje pagal jį buvo licencijuojami gydytojai, slaugytojai, akušeriai, gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai. Dabar pokyčiai paliestų ir kitus sveikatos priežiūros specialistus: ergoterapeutus, kineziterapeutus, masažuotojus, medicinos psichologus, medicinos biologus, medicinos genetikus, biomedicinos technologus, radiologijos technologus, dietistus, optometrininkus, paramedikus ir skubiosios medicinos pagalbos paramedikus.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, ši naujovė ne tik leistų lygiuotis į užsienio šalis, kur visi sveikatos sistemoje dirbantys specialistai yra licencijuojami panašiai, bet ir užtikrintų didesnę teikiamų paslaugų saugą ir kokybę.

„Licencija leidžia užtikrinti, kad specialistas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, reguliariai kelia kvalifikaciją, atnaujina turimas žinias. Tai ypač svarbu, kai mokslo ir technikos pažanga sparti, o specialistai turi žengti koja kojon su naujovėmis norint, kad žmonės gautų aukščiausios kokybės paslaugas. Šiuo metu, kai ne visi specialistai licencijuojami, to užtikrinti negalima. Džiaugiuosi, kad idėjos svarbą supranta ir palaiko patys specialistai, kad diskusijos buvo produktyvios ir dabar rasti geriausi sprendimai“, – sako ministras A. Veryga.

Pagal jau dabar galiojantį licencijavimo modelį, licencijavimą vykdytų Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veikla tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Akreditavimo tarnyba). Jos direktorės Noros Ribokienės teigimu, planuojamus pokyčius diktuoja ir laikmetis, ir kylantys iššūkiai sveikatos apsaugos sistemoje.

„Dėl poreikio licencijuoti visus specialistus apklausta daugybė suinteresuotų atstovų. Didžioji dauguma pritaria, kad licencijavimas padėtų užkirsti kelią neteisėtai veiklai, prisidėtų prie pacientų saugos bei pagerintų paslaugų kokybę. Noriu atkreipti dėmesį, kad licencijavimas yra sudėtingas, nevienadienis procesas, tad numatyta pakankamai laiko, kad specialistai galėtų tam pasiruošti – baigti atitinkamus kvalifikacijos tobulinimo kursus, gauti sveikatos pažymas ir kitus reikalingus dokumentus‘, – teigia N. Ribokienė.

Jeigu Seimas siūlomiems pakeitimams pritars, licencijas specialistai privalėtų įgyti iki 2023 m. sausio 1 d.

Išduota galiojanti licencija užtikrintų, kad atitinkama veikla užsiimantis specialistas turi teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje, yra įgijęs atitinkamą profesinę kvalifikaciją, neserga ligomis, trukdančiomis verstis atitinkama praktika, ir tobulina savo profesinę kvalifikaciją.

Taip pat būtų užtikrinama šių specialistų nuolatinio profesinio tobulinimosi priežiūra. Jei būtų pritarta naujai tvarkai, licenciją gavę specialistai Akreditavimo tarnybai kas penkerius metus turėtų pristatyti kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, taip pat ir savo praktiką pagal įgytą kvalifikaciją įrodančius dokumentus. Verstis gydymo praktika licencijuotas specialistas galėtų tik įstaigoje, turinčioje licenciją teikti atitinkamas gydymo paslaugas.

Naujoji tvarka būtų naudinga ir gydymo įstaigoms. Sumažėtų administracinė našta, vykdant personalo atranką ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, t. y. gydymo įstaigoms nebereikėtų pačioms rinkti duomenų ir dokumentų, kad įsitikintų, ar specialistas turi reikiamą kvalifikaciją ir gali užimti atitinkamas pareigas. Šiam faktui patikrinti pakaktų viešai skelbiamos informacijos, kad kandidatas turi reikiamą licenciją.

Siūlomiems įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.