– Kam labiausiai trūksta pinigų, ir ar nepritrūks taip, kad sustos paslaugos, tarp kurių ir vakcinavimas?
– Nėra taip, kad kažkam trūktų pinigų, tiesiog dabar matome, kad lėšų poreikis yra gerokai didesnis. Atitinkamai, tam yra numatyta procedūra – biudžeto atsinaujinimas, skirtas tam, kad jokie procesai nesustotų, ir kad lėšų visiems su COVID-19 valdymu susijusiems sektoriams užtektų.
– Kam pinigų trūksta labiausiai ir kodėl?
Manau, kad lėšų ateityje reikės dar daugiau, ir visas jas reikia numatyti.
– Mes esame numatę su koronavirusu susijusias išlaidas, jas galima išskirti į keturias pagrindines grupes: vakcinos ir su vakcinavimu susijusios išlaidos, testavimas ir su testavimu susijusios išlaidos, medikų ir visų kitų specialistų, kurie dirba priešakinėse gretose, atlyginimai ir priedai bei visos kitos priemonės – vaistai, skirti sunkiems pacientams gydyti, apsaugos priemonės, informavimo kompanijų lėšos ir kt. Visos šios sritys turi būti adekvačiai finansuojamos. Lietuvoje šiuo metu turime nemažą testavimo apimtį, kurią ateityje norėtume kalbant apie tą galimybių sertifikatą dar labiau praplėsti. Manau, kad lėšų ateityje reikės dar daugiau, ir visas jas reikia numatyti.
– Kodėl šis trūkumas atsirado, ir ar lėšų nebuvo numatyta jau buvusios valdžios? Tačiau tai, ką jūs vardijate apie testavimą, darbo užmokestį, vaistus, tarsi jau ši, dabartinė valdžia, tvirtindama biudžetą turėjo nusimatyti. Kodėl tas trūkumas yra?
– Lėšos visoms šitoms kategorijoms buvo numatytos. Tiesiog tuo metu, kai buvo rengiamas biudžetas, atnaujinamas biudžetas ir įtraukiamos šitos papildomos lėšos. Nes taip, nauja Vyriausybė atėjusi pamatė, kad iš viso tos lėšos nebuvo įtrauktos. Tai tuo metu, kai jos buvo įtraukiamos, galbūt buvo daugiau faktinių duomenų apie praėjusių metų pavasarį, kai lyginant tuos pandemijos kalnelius numatytų lėšų dalis tikrai buvo gerokai mažesnė ir tos sumos, kurios buvo įtrauktos, dabartinėmis aplinkybėmis pagal dabartinius testavimo kiekius, apimtys yra gerokai per mažos.
– Papildomų lėšų poreikis atsirado dėl išaugusio didesnio paslaugų poreikio?
– Iš esmės – taip. Pavyzdžiui, kalbant apie medikų darbo užmokestį – jų darbo užmokesčio priedai už praėjusių metų balandį siekė nepilnus 8 mln. eurų, o gruodžio, sausio, vasario, kovo mėnesių patirtys rodo, kad tie priedai per mėnesį siekia beveik 20 mln. eurų. COVID-19 pacientų turime žymiai daugiau, tad natūralu, kad lėšų poreikis yra gerokai didesnis, negu buvo pavasarį.
– Kodėl išaugo suma, skirta vakcinų įsigijimui?
– Todėl, kad praėjusių metų rudenį, kai buvo rengiamas biudžeto atnaujinimas, buvo žinoma apie šešias vakcinas, dėl kurių tiekimo Lietuva buvo sudariusi sutartis. Mes darėme papildomus vakcinų įsigijimus tam, kad gautume jų daugiau ir greičiau. Manome, kad tai buvo geri sprendimai. Pavyzdžiui, Latvija, kuri vakcinų įsigijo šiek tiek mažiau, dabar turi gerokai mažesnį šalies gyventojų vakcinavimo mastą. Reiktų lyginti, kiek mums tiesiogiai kainuoja vakcinos, ir kiek – viena diena „uždarytos“ ekonomikos. Papildomos lėšos didesniam vakcinų kiekiui, gaunamam greičiau, yra gerokai mažesnės, negu „uždarytai“ ir pilnai negalinčiai veikti ekonomikai.
Kalbant apie sveikatos srities išlaidas – pats karantinas savaime tam neturi įtakos, nes šios išlaidos, kaip minėjau, susideda iš keturių pagrindinių elementų.
– Kiek išlaidų augimui įtakos daro vis nesibaigiantis ir vis tęsiamas karantinas?
– Kalbant apie sveikatos srities išlaidas – pats karantinas savaime tam neturi įtakos, nes šios išlaidos, kaip minėjau, susideda iš keturių pagrindinių elementų. Tad ar formaliai vadinsime karantinu, ar pereisime jau į tą kitą stadiją, nes tikiu, kad praeisime tą ekstremalios situacijos stadiją, tačiau bet kokiu atveju, jeigu mes turėsime kovidinių pacientų, tai mes vis tiek juos turėsime gydyti, toliau turėsime vakcinuoti žmones, ir lygiai taip pat turėsime užtikrinti tuo metu ir testavimą. Tad, iš esmės, ar tuo metu yra Valstybėje paskelbtas karantinas, ar ne – tiesiogiai sveikatos srities išlaidoms tai įtakos neturi.
– Ar Seime jūsų įvardintos reikalingos papildomos lėšos yra galutinės, ar jos dar gali augti? Iš kur tos lėšos bus paimtos?
– Pandemijos valdyme labai tiksliai kažką žinoti ir pasakyti yra labai sudėtinga. Anglų kalboje yra terminas „Educated guess“ (liet. pagrįstas spėjimas). Tai yra geriausias įmanomas suplanuoti sprendimas, šiuo metu mes jį esame pateikę Finansų ministerijai. Dėl sprendimo ir jo įgyvendinimo diskutuosime su Finansų ministerija. Kiek žinome, Finansų ministerija renka lėšų atnaujinimo informaciją iš kitų ministerijų – tiek iš Ekonomikos ministerijos, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios užsiima kitų sričių išmokomis. Ekonomikos ministerija – kiek tai susiję su verslu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – kiek tai susiję su prastovomis, nedarbo išmokomis ir visomis kitomis kompensacijomis. Natūralu, jog matant bendrą vaizdą bus rengiamas biudžeto atnaujinimas.
