Baltarusijoje pirmadienį buvo likviduotas nevyriausybinis PEN centras, vadovaujamas Nobelio literatūros premijos laureatės Sviatlanos Aleksijevič.

„Po antrojo teismo posėdžio organizacijos byloje Baltarusijos PEN centras likviduotas“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė ši NVO.

Užsienyje dirbanti S. Aleksijevič 1989 metais įsteigtam PEN centrui vadovauja nuo 2019-ųjų.

Liepos 14–15 dienomis Baltarusijoje buvo atliktos kratos virtinės nevyriausybinių ir žiniasklaidos organizacijų biuruose. Tyrimų komiteto teigimu, tokių veiksmų imtasi dėl įtariamų šešėlinių pinigų srautų ir vengimo mokėti mokesčius.

Baltarusiją kelis mėnesius krėtė masiniai protestai Aliaksandrui Lukašenkai pasiskelbus 2020 metų rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų nugalėtoju. Opozicija ir Vakarai tą balsavimą laiko suklastotu.

Baltarusijos valdžia į opozicijos demonstracijas sureagavo itin griežtomis priemonėmis: milicija sulaikė per 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų skundėsi patyrę jėgos struktūrų pareigūnų smurtą.

Svarbiausi opozicijos veikėjai buvo įkalinti arba priversti palikti šalį, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių redakcijos buvo apieškotos, o jų žurnalistai – areštuoti.

Tai yra daugiau nei per visus 2020 metus, kuomet tokių faktų buvo 593, rodo rašytojų asociacijos surinkta statistika.

„Galima teigti, kad spaudimas ir represijos, ypač stipriai pasireiškusios nuo 2020 metų rugpjūčio, pradedant prezidento rinkimų kampanijos laikotarpiu, vis dar nesilpnėja, įgyja naujų formų ir paveikia vis platesnį baltarusių kultūros subjektų ratą“, – pareiškė Nobelio literatūros premijos laureatės Sviatlanos Aleksijevič įkurto PEN centro atstovai.

„Iki 2021 metų birželio 30 dienos 526 žmonės Baltarusijoje pripažinti politiniais kaliniais. Tarp visų politinių kalinių 39 yra kultūros veikėjai“, kaip jie apibrėžiami pagal šios stebėsenos tikslus, sakoma centro pranešime.

Tarp pastarųjų yra rašytojas ir visuomenininkas Pavelas Seviarynecas, kuriam skirti septyneri metai pataisos kolonijoje, advokatas, poetas ir muzikantas Maksimas Znakas, laikomas suimtas nuo rugsėjo, mecenatas Viktaras Babaryka (nuteistas kalėti 14 metų), literatė ir kultūrologė Julija Čarniauskaja (namų arešte nuo gegužės), žurnalistė ir rašytoja Kaciaryna Andrejeva (dveji metai kolonijos), muzikantė ir kultūros projektų vadovė Maryja Kalesnikava (areštinėje nuo rugsėjo).

„2021 metų pirmąjį pusmetį neteisėtai nuteisti buvo 24 kultūros veikėjai iš tų, kurių atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas; tarp jų esama tiek pripažintų politiniais kaliniais, tiek šio statuso neturinčių asmenų“, – rašoma ataskaitoje.

„Trylika kultūros veikėjų teismas nuteisė kalėti kolonijoje 2–8 metus (septynis žmones – griežtojo režimo kolonijoje), devyniems žmonėms skyrė 1,5–3 metų „chemijos“, dviem – 1–2 metus „namų chemijos“ (laisvės apribojimo nesiunčiant į atviro tipą pataisos įstaigą)“, – priduriama dokumente.

Sviatlana Aleksijevič – baltarusių rašytoja, žurnalistė, scenaristė, kuriai 2015-aisiais suteikta Nobelio literatūros premija. Ji tapo 14-ąja rašytoja moterimi ir pirmąja baltarusių rašytoja, gavusia šį apdovanojimą. Kaip teigiama Švedijos akademijos, skiriančios šią prestižinę premiją, pristatyme, „S. Aleksijevič laureate tapo jos polifoninės prozos dėka, kuri tapo paminklu kančiai bei mūsų laiko heroizmui“. Tarp garsiausių rašytojos kūrinių – dokumentinės prozos knygos „Karo veidas nemoteriškas“, „Cinko berniukai“ bei „Černobylio malda“. Pasitelkiant kai kuriuos pastarosios knygos motyvus, sukurtas garsus HBO mini serialas „Černobylis“.

„Mūsų universitetas džiaugiasi ir didžiuojasi, kad gerbiama rašytoja Sviatlana Aleksijevič priima VDU daktaro regalijas ir planuoja atvykti į Lietuvą susitikti su bendruomene, kai tik leis galimybės. Šis doctor honoris causa titulas rašytojai skiriamas už indėlį dokumentinės grožinės literatūros, demokratijos ir žmogaus teisių stiprinimo srityse, išsaugojant žmonių istorinę ir daugiabalsę atmintį bei reikšmingas pastangas ginant laisvės ir teisingumo vertybes“, – teigia VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Pasak VDU pranešimo, pati Sviatlana Aleksijevič siunčia linkėjimus lietuviams, su kuriais nekantrauja susitikti gyvai, ir prisipažįsta, kad jos pasaulyje ypatingą reikšmę ir galią turi žodžiai: „Mieli draugai, bendraminčiai, ačiū už man parodytą garbę. Kartais mane vadina katastrofų rašytoja, bet aš jaučiuosi kitaip Žodžio pasaulyje, jaučiuosi kaip žmogaus dvasios rinkėjas. Vaikystę ir paauglystę praleidau Baltarusijos kaime ir visą gyvenimą prisiminiau savo nutirpusią širdį paprastos valstietės, atradusios savuosius žodžius kalbėtis su Dievu, istorijos akivaizdoje. Tie žodžiai buvo tokie ryškūs, turėjo tokią jėgą, kokios dabar visada ieškau tikrame gyvenime. Paslaptyje, kuri saugoma, gyvena kiekviename iš mūsų. Taip gimė idėja sukurti romanus iš gyvų balsų, iš to, kaip kiekvienas iš mūsų įgyja žmogų savyje. Mūsų laikais, susidūrus su naujais išbandymais – naujomis revoliucijomis ir kosminiais tekstais, kuriuos rašo paslaptingasis COVID, džiaugiuosi, būdama su Jumis ir ieškodama žmogaus žmoguje“, – sako rašytoja S. Aleksijevič.

VDU atstovės Rimgailės Dikšaitės teigimu, tarp Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktarų yra Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas, rašytojas Tomas Venclova, avangardinio kino kūrėjas Jonas Mekas, sociologas, mąstytojas ir profesorius Zygmuntas Baumanas, Yale universiteto (JAV) prezidentas Peteris Salovey, antropologė ir gamtosaugininkė prof. Birutė Galdikas, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, taip pat Airijos, Lenkijos ir Latvijos prezidentai – Michaelis D. Higginsas, Bronisławas Komorowskis, Vaira Vike Freiberga.

Universiteto rektoriaus prof. Juozo Augučio teigimu, VDU savo tapatybę visuomet formavo demokratijos, žmogaus ir pilietinių teisių bei laisvių fone.

„Šios vertybės yra neatsiejama akademinės bendruomenės gyvenimo dalis ne tik vykdant mokslines veiklas ar studijas, bet ir aktyviai dalyvaujant valstybės, regiono ir pasaulio politinių, kultūrinių įvykių aptarime, įsijungiant į tarptautinių organizacijų veiklas bei ginant laisvę, teisingumą ir autonomiją. Idealus, kurių žmonija pasiekė dar prieš tūkstantį metų, įkūrusi pirmąjį universitetą ir išmokusi gyventi kaip bendrija“, – tikina prof. J. Augutis ir papildo, kad „ir Sviatlanai Aleksijevič be galo artimos visos šios vertybės, už kurias ji kovoja savo „aštria plunksna“.

Festivalio rengėjai praneša, kad dar praėjusių metų pabaigoje savo dalyvavimą festivalyje patvirtinusi Baltarusijos žurnalistė, rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič dėl susiklosčiusių aplinkybių Baltarusijoje ir sveikatos problemų į Lietuvą nebeatvyks.

„Sviatlanos dalyvavimas mūsų festivalyje buvo suderintas dar praėjusių metų lapkritį, kuomet aplinkybės pasaulyje buvo visai kitokios. Iki pat paskutinės dienos buvo tikimasi, kad ji galės atvykti ir kad visos kliūtys bus įveiktos. Šiandien jau žinome, kad šių metų festivalyje jos neišvysime. Svetlana perduoda nuoširdžiausius atsiprašymus visiems Lietuvos skaitytojams ir tikisi atvykti į Lietuvą, kai tik leis aplinkybės. Mes, savo ruožtu, operatyviai pakeitėme programą ir, tęsdami šių metų laisvės temą, rengiame diskusiją apie tai, kaip kūrėjo laisvė persiduoda visuomenei. Diskusijoje dalyvaus profesorius Tomas Venclova, Birutė Jonuškaitė ir Herkus Kunčius”, – sako festivalio organizatorė Ieva Davydenko.

Antrą kartą rengiamame festivalyje lankytojai galės susitikti ir gyvai pabendrauti su žymiausiais šių dienų lietuvių rašytojais, išleidusiais knygas 2019–2020 metais. Festivalio „Autorių galerijoje” savo naujausius kūrinius pristatys: Sigitas Parulskis, Vytautas Landsbergis, Jurga Tumasonytė, Aušra Kaziliūnaitė, Marijus Povilas Elijus Martynenko, Gabija Lunevičiūtė, Herkus Kunčius ir kiti. „Autorių galerijos” susitikimus moderuos du literatūros ekspertai – Jūratė Čerškutė ir Audrius Ožalas.

Festivalyje netrūks ir naujienų – dar labai „šviežią” knygą apie režisierių Arūną Žebriūną pristatys kino kritikė Rūta Oginskaitė, o Genutė Bončkutė–Petronienė papasakos apie jos naujojo psichoterapinio romano „Pakelk mane aukštai” ypatumus. Aušros Kaziliūnaitės kūrybos gerbėjai turės galimybę vieni pirmųjų išgirsti eilėraščius iš dar tik pasirodysiančios eilėraščių knygos „Jūros nėra”. O du šiuolaikiniai jaunieji novelistai – Saulius Vasiliauskas ir Lina Simutytė – pristatys ką tik pasirodžiusias savo trumpųjų pasakojimų knygas. Festivalio programoje – ir labai aktuali diskusija apie paauglių literatūrą ir jos ypatumus su stipriausiais Lietuvoje paauglių literatūros autoriais: Ilona Ežerinyte, Kotryna Zyle, Justinu Žilinsku, Vytautu Varaniumi, Viktorija Urbonaite ir Viktorija Aprimaite.

Ypatingas festivalio svečias – per pastaruosius kelis dešimtmečius išgarsėjęs performansų kūrėjas, skulptorius, piešėjas, teatro režisierius, choreografas, operų statytojas, scenografas ir dramaturgas iš Belgijos – Janas Fabre. Pokalbį apie jo kūrybą moderuos teatrologė Elona Bajorinienė, o visi norintys bus kviečiami spalio 9, 10, 11 dienomis išvysti specialiai šiam festivaliui drauge su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru (LNDT) kuriamą šio menininko spektaklio „Nakties rašytojas“ eskizą, sukurtą pagal jo gyvenimo faktus.

Antrą kartą rengiamo literatūros festivalio „Open books“ („Atviros knygos”) tikslas – apžvelgti pastaraisiais metais išleistus arba dar planuojamus išleisti lietuvių autorių kūrinius, susitikti su žymiausiais užsienio ir lietuvių meno kūrėjais ir kritikais, diskutuoti aktualiausiomis šių dienų temomis.

Mintis kurti literatūrai dedikuotą šventę kilo bendraminčiams Ignui Staškevičiui, Mykolui Katkui, Gintautui Bartkui, Šarūnui Skyriui, Violetai Jurgaitienei ir Gintarui Steponui Vyšniauskui, kurie ne tik patys nuolat domisi bei skaito, bet ir dažnai sulaukia prašymų parekomenduoti, kurioms knygoms verta skirti savo laiko.

„Kol kas nemanau, kad esu emigracijoje“, – pareiškė S. Aleksijevič spaudos konferencijoje Taorminos knygų mugėje Italijoje ir pridūrė, kad kelionės į Europą tikslas buvo apsilankyti įvairiuose renginiuose, taip pat susitikti su gydytoju Berlyne.

„Daugelis namie [Baltarusijoje] galvoja, kad manęs nebeįleis. Pas mus taip būna, – kalbėjo rašytoja. – Tačiau aš vis tiek pabandysiu gyventi savo namuose.“

S. Aleksijevič priminė, kad dauguma Koordinacinės tarybos prezidiumo narių šiuo metu yra už Baltarusijos ribų arba suimti.

S. Aleksijevič taip pat buvo pakviesta atvykti į apklausą Baltarusijos Tyrimų komitete ir mano, kad ją taip pat „norėta suimti“, tačiau tuokart ją apsaugojo Nobelio premijos laureatės statusas bei pilietinės visuomenės ir diplomatinio korpuso nuomonė.

Visgi S. Aleksijevič mano, kad Baltarusijos valdžia „anksčiau ar vėliau“ atnaujins mėginimus ją suimti.

Nobelio premijos laureatė taip pat pasisakė už griežtesnes sankcijas Baltarusijos valdžiai ir paragino įvesti sankcijas ne tik konkretiems asmenims, bet ir jų šeimų nariams.

Ją cituoja naujienų portalas tut.by.

„Kodėl Sviatlana Aliaksandrovna turėtų išvykti iš savo šalies visam laikui? Nieko panašaus, ji išvyko savo asmeniniais reikalais. Ji turi suplanavusi susitikimų, [planuoja dalyvauti] knygų mugėje Švedijoje, Sicilijoje jai įteiks apdovanojimą“, – nurodė S. Aleksijevič padėjėja.

Kaip pranešė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“, 72-ejų rašytoja vyksta planinio patikrinimo pas gydytoją, kuris seniai ją konsultuoja.

„Po mėnesio ji sugrįš į Baltarusiją. Ji nemeta savo veiklos kaip Koordinacinės tarybos narė“, – naujienų agentūrai AFP sakė jos draugė Maryja Voitešonok.

Rusų kalba rašanti S. Aleksijevič savo knygose pasakoja apie sovietų laikus, taip pat Antrąjį pasaulinį karą ir Černobylio katastrofą. Ji taip pat nevengė viešų pasisakymų prieš Aliaksandrą Lukašenką.

Tuo metu, kai 2015 metais rašytojai buvo skirta Nobelio literatūros premija, jos knygos net nebuvo išleistos Baltarusijoje.

S. Aleksijevič vaidmuo opozicijoje yra simbolinis, iki šiol ji nedalyvavo opozicinės Koordinacinės tarybos posėdžiuose.

Praėjusį mėnesį rašytoja atsisakė duoti parodymus tyrėjams, iškvietusiems ją apklausai kaip liudininkę, kai buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas dėl įtariamų opozicijos bandymų perimti valdžią.

Baltarusijoje jau antrą mėnesį vyksta protestai prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų rezultatus. Jų laimėtoju buvo paskelbtas nuo 1994-ųjų šalį valdantis prezidentas A. Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Koordinacinė taryba buvo įsteigta siekiant užtikrinti taikų valdžios perdavimą, pagrindinei opozicijos kandidatei Sviatlanai Cichanouskajai nepripažinus A. Lukašenkos perrinkimo šeštai kadencijai.

Į Koordinacinės tarybos prezidiumą įėjo S. Aleksijevič, tarptautinio tarpininkavimo paslaugų bendrovės įkūrėja Lilija Vlasava, Minsko traktorių bendrovės (MTZ) streiko komiteto pirmininkas Siarhejus Dyleuskis, teisininkas Maksimas Znakas, S. Cichanouskajos patikėtinė Volha Kavalkova, prie rinkimų neprileisto kandidato Viktaro Babarykos štabo koordinatorė Maryja Kalesnikava ir buvęs Jankos Kupalos nacionalinio akademinio teatro direktorius Pavelas Latuška.

A. Lukašenkos vyriausybė Koordinacinę tarybą kaltina antikonstituciniais veiksmais ir dėl jų iškėlė bylą, numatančią iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Lig šiol visi Tarybos prezidiumo nariai, išskyrus S. Aleksijevič ir S. Dyleuskį, yra sulaikyti arba pasitraukė į užsienį.

Anksčiau šį mėnesį buvo pranešta, kad nežinomi asmenys bando patekti į S. Aleksijevič butą. Siekdami apsaugoti rašytoją nuo galimo sulaikymo, pas ją atvyko Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių diplomatai.

„Raginame JT Generalinę Asamblėją išsiųsti stebėtojų misiją stebėti piktnaudžiavimo žurnalistų atžvilgiu“, – sakoma pareiškime.

S. Aleksijevič, A. Bastunecas ir Ch. Deloire'as taip pat paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO) „spaudos laisvę kaip prioritetą įtraukti į savo pasiūlymą dėl tarpininkavimo sureguliuojant krizę“.

„Raginame NVS (Nepriklausomų Valstybių Sandraugos) šalis Baltarusijos pirmininkavimą šioje organizacijoje, numatomą 2021 metais, susieti su smurto žiniasklaidos atžvilgiu nutraukimu“, – nurodoma pareiškime.

Kiek anksčiau šešiems baltarusių žurnalistams, kurie rugsėjo pradžioje buvo sulaikyti Minske, kai rengė reportažus apie nesankcionuotą protestą, buvo skirta po tris paras arešto, pripažinus jų kaltę dėl dalyvavimo toje akcijoje.

Rugpjūčio pabaigoje baltarusių Užsienio reikalų ministerija atšaukė 17 Baltarusijoje dirbusių užsienio žiniasklaidos žurnalistų akreditacijas.

Savo buvimu jie nori užkirsti kelią opozicinės Koordinacijos tarybos narės sulaikymui. Anot agentūros APA, svarstoma budėti ir naktimis.

„Mes stebimės ponios S. Aleksijevič, visų kitų Baltarusijos Koordinacinės tarybos narių bei piliečių iniciatyvų, kovojančių už teisinį valstybingumą, gyventojų orumą bei savo šalies suverenumą ir nepriklausomybę, drąsa ir ištverme“, - sakoma ES delegacijos Minske pareiškime.

72 metų rašytojos bute ketvirtadienio popietę buvo iš viso 16 aukštų ES šalių diplomatų.

S. Aleksijevič šiuo metu yra paskutinioji Koordinacijos tarybos narė, kuri vis dar yra laisvėje Baltarusijoje.

„Sviatlana yra pas save, kol kas saugi. Mes ir toliau lankysimės pas ją asmeniškai, tam dėmesys tikrai nemažės“, – BNS telefonu iš Minsko teigė A. Pulokas.

Jis trečiadienį popiet Minske su kitų Europos Sąjungos šalių diplomatais kelioms valandoms buvo nuvykęs pas S. Aleksijevič į butą, po to, kai žurnalistai pranešė, jog jai skambino ir bandė patekti į butą nežinomi asmenys.

S. Aleksijevič yra paskutinė Koordinacinės tarybos prezidiumo narė, kuri dar nesulaikyta arba išsiųsta iš Baltarusijos.

Ambasadorius teigė, kad situacija rimsta, bet su ja likę draugai, advokatė, o esant poreikiui diplomatai sutarė operatyviai atvykti į butą.

Sviatlana yra pas save, kol kas saugi. Mes ir toliau lankysimės pas ją asmeniškai, tam dėmesys tikrai nemažės.

Pasak jo, rašytoja jaučiasi gerai ir yra pasiryžusi toliau likti šalyje.

„Visokių variantų yra, bet kol kas atrodo, kad Sviatlana yra linkusi tiesiog likti ten, kur ji yra – savo bute ir būti Baltarusijos tautos, žmonių simboliu ir herojumi, asmenybe, kuri toliau vienytų ir rodytų vidinį, savo kelią“, – kiek anksčiau trečiadienį BNS teigė diplomatas.

S. Aleksijevič yra opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė. Rugpjūčio 26 dieną ji buvo iškviesta į apklausą Baltarusijos tyrimų komitete kaip liudininkė Koordinacinės tarybos byloje ir tuomet atsisakė duoti parodymus.

Šiuo metu praktiškai visi Koordinacinės tarybos prezidiumo nariai yra sulaikyti arba išvaryti iš Baltarusijos.