Štabo vadovas Valerijus Kovalevskis BNS antradienį sakė, kad Baltarusija taip siekia daugybės tikslų: finansinio palaikymo dėl Vakarų sankcijų kenčiančiai ekonomikai, išnaudoti tai propagandos, o galiausiai – ir žvalgybos tikslais.

„Turite suprasti, kad kada ten atvyksite, specialiosios tarnybos jus vertins savaip, jie galvos, kaip pasinaudojant jumis paveikti jūsų šalis. Tai gali būti ir kokie nors pokalbiai apie tai, kaip pas jus viskas blogai, taip pat tai gali būt ir bandymai verbuoti, nes jiems reikalingi agentai“, – kalbėjo V. Kovalevskis.

Jis pabrėžia, kad lietuviams ir latviams bevizį režimą siūlantis Minskas tikisi ir lėšų srauto.

„Jis juk pakvietė į svečius ne dėl to, kad jūs atsivežate kokias nors savo europietiškas vertybes, pagarbą demokratijai. Jis nori, kad jūs atvyktumėte ir paliktumėte pinigus. Tie pinigai, už kuriuos jūs perkate benziną, dyzeliną ar bet kuriuos kitus produktus, nes jie ten pigesni, šie pinigai keliauja režimo palaikymui“, – įspėjo S. Cichanouskajos štabo vadovas.

Pasak V. Kovalevskio, Baltarusijos valdžia ypač palankiai vertina vakariečių pasirinkimą dideliais kiekiais pirkti baltarusiškus rūkalus, siekiant juos pervežti nelegaliai. 

Anot jo, toks elgesys sukuria keistą kontrastą, kai lietuviai, latviai yra vieni labiausiai palaikančių Ukrainą, tačiau atvykę į Baltarusiją palieka savo pinigus ir taip „palaiko režimą, kuris kovoja su Ukraina“.

Iš vienos pusės, A. Lukašenkos režimas yra toks tarsi svetingas, kviečia – atvykite į svečius, prašome, džiaugsimės jus matydami.

Jis priminė, kad šiuo metu Baltarusijoje yra per 1,2 tūkst. politinių kalinių, išdrįsusių protestuoti prieš režimą, o prieš Baltarusijos piliečius toliau taikomos nuožmios represijos.

„Ir Lietuva, ir Latvija žino, ką reiškia patirti represijas. Ir mes, žinoma, tikimės, kad šis solidarumas bus parodytas ir tuo, jog lietuviai bei latviai nevyks į Baltarusiją, būtent, suprasdami šiandieninės Baltarusijos situacijos kontekstą“, – kalbėjo V. Kovalevskis.

Anot jo, „šimtai tūkstančių baltarusių“, palikusių šalį po 2020-ųjų rugpjūtį sustiprėjusių Aliaksandro Lukašenkos režimo represijų, negalėtų grįžti į Baltarusiją, nes jie būtų iškart sulaikyti, jiems grėstų ilgos įkalinimo bausmės.

„Iš vienos pusės, A. Lukašenkos režimas yra toks tarsi svetingas, kviečia – atvykite į svečius, prašome, džiaugsimės jus matydami. Bet kai kalbama apie savus piliečius – jums visiems vieta kalėjime“, – sakė S. Cichanouskajos štabo vadovas.

V. Kovalevskio teigimu, Minskas šią situaciją taip pat išnaudoja ir aktyviai propagandai, skelbdamas, kiek lietuvių vyksta į Baltarusiją neva bėgdami nuo nepritekliaus.

„Pats Lukašenka sako: jie ten visai nuskurdo, pas juos nieko nebeliko – nei grikių, nei druskos, atvažiuokite į Baltarusiją, mes jus pamaitinsim. T.y., propaganda pradeda tiesiog tyčiotis iš lietuvių, latvių, vaizduoja jus tarsi vargetomis, kurie elgetauja, kurie neturi ko valgyti Lietuvoje ir Latvijoje“, – tvirtino jis.

Balandžio viduryje Minskui pranešus apie mėnesiui įvedamą bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos piliečiams, Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į pas juos atvykstančius Lietuvos piliečius.

Šiuo metu bevizis režimas pratęstas jau iki metų pabaigos.

Pasak Lietuvos žvalgybos, atrenkant potencialų taikinį, įvertinamos ne tik asmens galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti, arba, tarnybų manymu, asmens pažeidžiamumas.

Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas savo interneto svetainėje pirmadienį pranešė, kad per mėnesį beviziu režimu pasinaudojo 22 tūkst. 454 Lietuvos piliečių.

S. Cichanouskajos atstovų kabineto vadovas Valerijus Kovalevskis tvirtino, kad Europos Komisijos vadovės penktadienį atsiųstame laiške S. Cichanouskajai ir kitiems demokratinio Baltarusijos judėjimo lyderiams pristatytas planas turėtų įsigalioti, „kuomet Baltarusijoje įvyks demokratiniai pasikeitimai“.

„Tai, ką siūlo Europos Sąjunga, pagalbos apimtys siekia apie 3 mlrd. eurų. Mūsų vertinimu, dalyvaujant kitiems suinteresuotiems žaidėjams – šalims, tarptautinėms organizacijoms – šis pagalbos paketas išaugtų iki 10 mlrd. JAV dolerių“, – per nuotolinę spaudos konferenciją penktadienį sakė V. Kovalevskis.

Pasak jo, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pažymėjo, kad „impulsą veikti“ ES suteikė nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas Minske bei juo skridusio opozicionieriaus Ramano Pratasevičiaus suėmimas. V. Kovalevskis priminė, kad be šio įvykio Baltarusijoje šiomis dienomis mirė mažiausiai du įkalinti opozicijos atstovai, uždaryti keli laisvos žiniasklaidos kanalai, įskaitant portalą tut.by.

„Šiomis sąlygomis ypač svarbu gauti žinutę apie tai, kad Europos Komisija palaiko Baltarusius kovojant dėl demokratinių permainų, ir tai, kad patvirtintas toks ekonominės pagalbos planas rodo labai aiškią alternatyvą, aiškų kontrastą tarp to, kas vyksta šalyje šiuo metu – tamsios, depresyvios, beviltiškos atmosferos, kai šalyje situaciją kontroliuoja faktiškai okupacinis Lukašenkos režimas, ir to, kas mums siūloma ateityje, jei šalyje įvyks permainos“, – teigė V. Kovalevskis.

Šiomis sąlygomis ypač svarbu gauti žinutę apie tai, kad Europos Komisija palaiko Baltarusius kovojant dėl demokratinių permainų.

Parama – tik po rinkimų

S. Cichanouskajos atstovas ekonominėms reformoms Alesis Aliachnovičius tvirtino, kad planas, apimantis ir negrąžintiną paramą, ir lengvatines paskolas, būtų skirtas Baltarusijai „tik įvykus laisviems, demokratiniams rinkimams“.

„Planą sudaro skirtingi mechanizmai, bendra suma yra 3 mlrd. eurų arba 3,6 mlrd. JAV dolerių. Jie skirstomi į tris pagrindines kryptis: pirma – finansinės injekcijos palaikant ekonominį augimą, t. y. makrofinansinė parama. Ji skiriama, kai su valstybe pasirašoma nauja stabilizacijos programa, kaip buvo su Ukraina, Gruzija, kitomis šalimis“, – pasakojo A. Aliachnovičius.

Anot jo, opozicija pasiekė, jog šis planas būtų „visiškai atsietas“ nuo susitarimų, kurie galėtų būti pasirašyti su Tarptautiniu valiutos fondu, o minėtą makrofinansinę paramą valstybė galėtų naudoti savo nuožiūra, pavyzdžiui, skiriant ją nuo represijų nukentėjusiems asmenims, įmonėms ar tiesiog padengti biudžeto deficitą.

Antroji paramos dalis, anot jo, apimtų techninę pagalbą finansuojant ekspertus, reguliacines, teisines, teisėsaugos, medicinos sistemos reformas. Trečioji kryptis būtų investicijos į infrastruktūrą.

Planą detaliau tikimasi pristatyti Europos Komisijai, tą ketina padaryti ir S. Cichanouskajos štabas.

Tikisi ir atskirų valstybių paramos

A. Aliachnovičiaus teigimu, minėti 3 mlrd. eurų yra ES pažadėta bazinė parama, ji būtų paskirstyta per pirmuosius dvejus-trejus metus įgyvendinant esmines reformas, tačiau judant demokratine linkme šalis, anot jo, galėtų tikėtis ir didesnės paramos iš ES.

Paketą, anot jo, sudarytų negrąžintina parama bei „pigūs kreditai“, t. y. dalį lėšų Baltarusijai tektų grąžinti.

Be ES, numatyta, kad stabilizacinę naujosios Baltarusijos valdžios programą galėtų finansuoti ir Tarptautinės valiutos fondas. Jis, A. Aliachnovičiaus teigimu, galėtų skirti dar apie „3-4 mlrd. JAV dolerių“.

Anot opozicijos atstovo, „pakankamai didelę sumą“ galėtų skirti ir Pasaulio bankas, ir Pasaulio banko grupei priklausanti Tarptautinė finansų korporacija, taip pat kai kurios atskiros valstybės – Jungtinė Karalystė, Norvegija, Kanada, JAV.

„Taigi, yra daug šaltinių ir visi jie, teisingai naudojant, galėtų suteikti Baltarusijai apie 10 mlrd. dolerių paramą. Mes darome viską, kad jau kitą dieną po naujų laisvų rinkimų ši parama būtų pradėta mokėti Baltarusijai, kad kiekvienas, kaip įmanoma, greičiau pajustų ekonominės situacijos gerėjimą“, – pasakojo A. Aliachovičius.

A. Lukašenka mūsų ekonomiką veda prie visiško žlugimo.

Jis priminė, kad EK pristatytą planą dar pernai rugsėjį inicijavo Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis), paramą iškart pareiškė Lietuva ir Višegrado valstybės – Čekija, Vengrija, Slovakija, taip pat Rumunija, o spalį visos 27 šalys pavedė Europos Komisijai parengti tokį planą – derinant jo detales dalyvavo S. Cechanauskaja ir jos atstovai.

Kaltę už nuostolius meta režimui

Anot A. Aliachnovičiaus, per pastarąjį „prarastą dešimtmetį“ prastėjant Baltarusijos ekonominei situacijai, šalis gerokai atsiliko nuo regiono valstybių.

Jo teigimu, pagal minimalų atlyginimą Baltarusija yra paskutinė Europoje, pagal vidutinį – trečia nuo galo, mažiausios yra ir socialinės išmokos, pensijos. Jis pabrėžė, kad padėtis prastėjo dar iki 2020-ųjų rinkimų ir po jų sekusių Vakarų sankcijų.

A. Aliachnovičius teigė, kad ankstesnės ir planuojamos sektorinės ES sankcijos, Bendrijos ir kitų valstybių oro erdvės uždarymas Baltarusijos avialinijoms ekonominę situaciją gerokai pablogins.

„A. Lukašenka mūsų ekonomiką veda prie visiško žlugimo. Atkreipkite dėmesį, kad niekas iš demokratinių jėgų niekada neprašė uždaryti Baltarusijos oro erdvės ar ES oro erdvės uždarymo Baltarusijos avialinijoms, tai padarė išimtinai pats Baltarusijos režimas. Todėl kaltę už bet kokias ekonomines sankcijas prieš Baltarusiją jau galima priskirti šiam režimui“, – sakė jis.