Tam, kad šis procesas vyktų kuo sklandžiau, mokytojas savo kalendoriaus dienotvarkę kelis mėnesius į priekį pildo nuotoliniais kursais, seminarais, konferencijomis.
Kaip pasirinkti, kaip planuoti laiką, kai šiandien pasiūla yra didesnė už mokytojo paros laiką?
Ar tai tampa problema, o gal kaip tik neįkainojamu patogumu, kai visur galime dalyvauti vos keliais išmaniojo įrenginio paspaudimais?
Jeigu prieš keletą metų jūsų būtų paklausę, kaip įsivaizduojate mokyklą po 20 metų? Daugelis būtumėte sakę, kad mokykla niekur nedings, pamokos vyks moderniose klasėse, mokytojai glaudžiai bendraus su mokiniais, su mokymu susijusi medžiaga suksis elektroninėje erdvėje, o tėveliai taps elektroninio dienyno didžiausi sekėjai.
Toli svajoti ir prognozuoti neteko, tai atsitiko tiesiog šiais mokslo metais. Visą šį virsmą švietimo sistema įvardino nuotoliniu mokymu(si).
Dėl vietos ir laiko lankstumo nuotolinis mokymas lengviau prieinamas visiems žmonėms, kurie nori pagerinti kompetenciją, dalytis savo nuotolinio darbo atradimais ir sunkumais, su kuriais susiduria kiekvieną dieną.
Nuotolinio mokymo reiškinys nėra naujas Lietuvoje, šiuolaikinė nuotolinio mokymo sistema, kuri jungė nuotolinį (tuo metu jis vadintas distanciniu) mokymą vykdančių universitetų centrų veiklą, pradėjo formuotis apie 1995 m.
Tuo pačiu metu nuotolinio mokymosi pradmenys atsirado ir bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose veikė nuotolinio mokymo sistema „Virtuali klasė“.
Privalomi nuotolinio mokymo(si) elementai yra savarankiškas mokymasis ir parama mokantis. Nuotolinio mokymosi pagrindas – mokymosi atvirumas, galimybė mokytoją ir mokinį išlaisvinti iš laiko bei erdvės apribojimo.
Kodėl nuotolinis mokymas tapo neatsiejamas reiškinys ne tik mokiniams, bet ir mokytojams? Dėl vietos ir laiko lankstumo nuotolinis mokymas lengviau prieinamas visiems žmonėms, kurie nori pagerinti kompetenciją, dalytis savo nuotolinio darbo atradimais ir sunkumais, su kuriais susiduria kiekvieną dieną.
Ne išimtis ir neformalusis vaikų švietimas visoje Lietuvoje. Jis yra sudedamoji Lietuvos švietimo sistemos dalis, todėl neformalusis vaikų švietimas lygiagrečiai su bendrojo lavinimo mokyklomis sėkmingai tęsia nuotolinio mokymo veiklą.
Nuotolinis mokymas(is) ir gerosios patirties sklaida yra glaudžiai susiję, todėl kovo mėnesį Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos bendruomenės savo kompetenciją tobulino dalydamiesi patirtimi.
Bendradarbiaudamos su kitomis Klaipėdos miesto („Medeinės“ mokykla, E.Balsio menų gimnazija, A.Brako dailės mokykla) ir Latvijos (Lielvardės apskrities muzikos ir meno mokykla, Jūrmalos dailės mokykla, Jūrmalos vidurinė muzikos mokykla) neformaliojo vaikų švietimo įstaigomis, jos dalijosi savo patirtimis tarptautinėje nuotolinėje konferencijoje „Ugdymo nuotoliniu būdu patirtys, galimybės, iššūkiai“.
Aptartos specialiojo ugdymo teorijos ir praktikos, neformaliojo ugdymo reikšmė, kalbant apie specialiųjų poreikių mokinių socializaciją. Kalbėta apie informacinių technologijų galimybes dailės pamokoje naudojant programą „Photo Collage Maker Photo“, rengiant vaikų piešinių parodas, programą „Xrecorder“ – kaip būdą įrašyti nuotolines pamokas.
Diskutuota, kaip mokyti mokinius solfedžio „krizinėje“ situacijoje. Pranešėjai pasidalijo patirtimi, kokiomis vizualiomis priemonėmis pavyksta sudominti, motyvuoti vaikus kūrybiškai spręsti menines užduotis.
Aptartas etninių tradicijų puoselėjimas šiuolaikinių technologijų aplinkoje ir kūrybiškumo bei vertybių ugdymas nuotolinėse dailės pamokose.
Buvo pasidalyta patirtimi, kaip organizuojami nuotoliniai atlikėjų konkursai, kai jauniesiems atlikėjams konkursai yra geriausios platformos muzikavimo įgūdžiams, meniškumui tobulinti, pasitikėjimui įgyti, o nuotolinis dalyvavimas leidžia „tapti žvaigžde“ net neišvykus iš gimtojo miesto.
Taip pat ne ką mažesniais atradimais gali pasidžiaugti Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro ir Šiaulių menų mokyklos bendruomenių mokytojai, papasakoję savo nuotolinio darbo paslaptis. Paliestos temos apie kūrybinę sėkmę taikomosios dailės srityje, apie streso valdymą dailės terapijos metodais, apie skaitmeninių ir interaktyvių technologijų naudojimą muzikavimo ir dainavimo virtualiose pamokose.
Susipažinome, kaip galima atlikti kūrybines ir pažintines keliones šokio pasaulyje naudojant literatūrą ir šokio vingrybes virtualioje erdvėje.
Palietėme temas, kaip yra dirbama nuotolinėse teatro pamokose kūrybiškai ieškant mokymo metodų, kokią naudą mokiniams duoda kūrybos džiaugsmas. Šias reikšmingas temas ir metodiką tyrinėdami galime teigti, kad, esant laimingam mokytojui, jo mokiniai taip pat bus laimingi.
Prasminga savo nuotolinio darbo patirtimi pasidalijo ir Palangos moksleivių klubo mokytojų bendruomenė.
Buvo pristatytos veiklos ir metodika dirbant virtualiai su robotika, programavimu ir įdomiąja laboratorija.
Visi iššūkiai, su kuriais šiandien susiduria kiekvienas mokytojas, yra neatsiejama darbo dalis. Ieškodami, tyrinėdami ir nebijodami klysti niekada nestovėsime vietoje, tai spartina žmogaus augimo procesą. Nesėkmės – tai galimybė tobulėti, spyris, kuris veda asmeninio augimo ir savęs pažinimo link.
