Už šį ŠMSM siūlymą balsavo 8 komiteto nariai, vienas pasisakė prieš ir vienas – susilaikė.

Ministerijos siūlomas projektas neįtikino Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko. Parlamentaras, nors ir akcentavo matantis gerus ŠMSM ketinimus, tačiau įžvelgė riziką, kad siūlomas projektas galimai sujauktų mokslo daktarų pareigybių sistemą.

„Matydamas gerus ministerijos ketinimus, vis dėlto aš noriu atkreipti dėmesį, jog tai, kas siūloma aiškinamajame rašte, stokoja loginio pagrindo, kadangi pagal Mokslo ir studijų įstatymo 66 str. 5 dalį jaunesnieji mokslo darbuotojai nebūtinai yra mokslo daktarai. Ten parašyta, kad jaunesnieji mokslo darbuotojai turi turėti ne žemesnį nei magistro laipsnį ir jie turi rengtis stoti į doktorantūrą, kas savaime implikuoja, kad jie apskritai negali būti daktarai“, – atkreipė dėmesį Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas.

„Tokiu būdu tie argumentai, kurie yra išdėstyti aiškinamajame rašte, nėra pakankami, nes jie sukuria galimybę asmeniui, neturinčiam mokslo daktaro laipsnio, gauti atlyginimą didesnį negu pareigybėse su daktaro laipsniu“, – pridūrė jis.

A. Žukauskas akcentavo, kad šis siūlymas sukurtų prielaidas jaunesniesiems mokslo darbuotojams gauti didesnį atlyginimą nei aukštesnę kvalifikaciją turintiems mokslo darbuotojams.

„Tai sujauktų visą mokslo daktarų pareigybių sistemą, sumažintų motyvaciją turintiems aukštesnes pareigas: mokslo darbuotojų, vyresniųjų mokslo darbuotojų, nes atsiranda galimybė, kad jie gaus atlyginimą didesnį net negu mokslo darbuotojas ir beveik tokį atlyginimą kaip vyresnysis mokslo darbuotojas“, – savo nuomonę išsakė politikas.

Ministrė ragino nenuvilti jaunųjų mokslininkų

Savo ruožtu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ragino, nepaisant komiteto pirmininko pastabų, palaikyti ministerijos siūlymą ir nenuvilti jaunųjų mokslininkų.

„Matome, kad tikrai vis mažiau apsigynusių daktarų pasilieka universitetuose, jei yra nemotyvuoti, bet tikrai šiandieną baigus doktorantūrą gauti mažesnį atlygį, turbūt sutiksite, kad yra tikrai nemotyvuojanti situacija“, – akcentavo J. Šiugždinienė.

„Kitas dalykas, mes tikrai neiškraipome sistemos drastiškai, tai yra minimalus pakoregavimas, kad tas atlygis nebūtų mažesnis nei doktoranto stipendija. Man atrodo, kad tai yra labai svarbu ir tai nėra kažkoks sprendimas, kuris kardinaliai iškraipo ar pakreipia sistemą“, – pabrėždama, kad universitetai turi autonomiją ir skirtingas vertinimo sistemas, pridūrė ji.

ELTA primena, kad šiam ŠMSM siūlymui trečiadienį pritarė ir Vyriausybė.

Ministerijos pateiktais duomenimis, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus jaunesniojo mokslo darbuotojo pareiginė alga neto yra 643–785 eurai. Nuo 2019 m. sausio 1 d. padidinus pirmųjų metų doktorantams paramą iki 19 BSI, o 2–4 metų – iki 22 BSI, susiduriama su situacija, kai, pabaigus doktorantūros studijas ir pradėjus dirbti, pajamos ne padidėja, o net sumažėja.

Pritarus siūlomiems pakeitimams, valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose jaunesniojo mokslo darbuotojo pareiginė alga neto galėtų kilti preliminariai 234 eurais. Tokiu atveju darbuotojai „į rankas“ gautų nuo 880 eurų iki 1022 eurų.

Skelbiama, kad įstatymo projektui įgyvendinti 2021 m. reikės 1 043 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų, kurios numatytos 2021 m. valstybės biudžeto projekte.

Jo teigimu, Vyriausybė stengsis maksimaliai atliepti švietimo bendruomenės lūkesčius, tačiau tik ne tokiomis sumomis. Kartu premjeras beda pirštu į Seimą, kuris, pasak jo, vengia priimti teisės aktą, įgalinsiantį atsakingai kelti pasiūlymus išlaidoms.

„Poelgiai keisti arba nevalstybiški, neatsakingi, o su švietimo bendruomene mes ir kalbamės, ir toliau kalbėsimės, ir laukiame susitikimų kada biudžetas vėl grįš į Vyriausybę. Tikrai stengiamės maksimaliai lūkesčius atliepti, bet ne tokiomis sumomis, kurios yra įvardintos“, - „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.  

Premjeras atkreipė dėmesį į Seime įstrigusią ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategiją. Būtent šį dokumentą Seimas ketino priimti dar šį rudenį, tačiau strategija užstrigo parlamento komitetuose.

Poelgiai keisti arba nevalstybiški, neatsakingi, o su švietimo bendruomene mes ir kalbamės, ir toliau kalbėsimės.

S. Skvernelio teigimu, jei Seimas patvirtintų šią strategiją, kartu prisiimtų atsakomybę ieškoti ir pajamų šaltinių siūlomoms išlaidoms padengti.

„Visi dabar nori išlaidauti, strategija nėra patvirtinta, nes jei ją (Seimas – ELTA) patvirtins – prisiims atsakomybę, kad reikės ieškoti ir pajamų, ne tik išlaidas dalinti. Tas dokumentas Seime nėra patvirtintas“, – sakė Vyriausybės vadovas, akcentuodamas, kad privalu priimti šį strateginį dokumentą. Jo teigimu, jei Seimas į siūlomas išlaidas žvelgtų neatsietai nuo galvojimo apie pajamas, parodytų ir politinės valios buvimą.

„Mes kalbame apie išmokas viešajam sektoriui, tvarų augimą, puikiai suprantame, kad tai turi būti susiję ir su pajamomis – tai parodo politinės valios buvimą“, - apibendrino premjeras.

ELTA primena, kad Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, kuriam vadovauja valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos narys Eugenijus Jovaiša, pastarąją savaitę nepritarė Vyriausybės pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui. Kartu komitetas pateikė savo siūlymų už 180 mln. eurų.