Europos cheminių medžiagų agentūra siūlo uždrausti naudoti šviną tuomet, kai techniniu ir ekonominiu požiūriu galima alternatyva. Taip norima sumažinti riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Ribojimas turėtų būti taikomas parduodant švininius ginklo šratus ir kulkas, švininius svarelius ir masalus, naudojant šiuos reikmenis medžioklei, sportiniam šaudymui ir žvejybai.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Talmantas sako, kad svarstomi ribojimai nėra išdiskutuoti, be to, jie neproporcingi. Pasak jo, Lietuvoje paukščių sumedžiojama palyginti nedaug.

Tai aš manau, kad čia tikrai paankstintas reikalas. Bet šiaip, jokio monitoringo, tyrimo nėra padaryta išsamaus.

„Manau, kad Lietuvos medžiotojai labai nedaug tų paukščių medžioja sąlyginai, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis arba trečiosiomis šalimis. Tai aš manau, kad čia tikrai paankstintas reikalas. Bet šiaip, jokio monitoringo, tyrimo nėra padaryta išsamaus“, – BNS sakė J. Talmantas.

„Buvo išsakytos ir mūsų tarptautinės organizacijos FACE (Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijos – BNS) – nuomonė, bet nelabai kas atsižvelgė“, – pridūrė jis.

J. Talmantas teigė, kad medžiotojams ir žvejams pastebimai atsilieptų švino ribojimas ar uždraudimas, nes keičiant šaudmenis alternatyviais, reikia keisti ir šautuvus. O tai būtų sunki našta, pavyzdžiui, pensinio amžiaus entuziastams.

„Nesakau, kad tas švinas yra kaip vitaminai, bet reikia viską žiūrėti logiškai, ekonomiškai. Vis dėlto medžiotojų bendruomenė sukuria daug pridėtinės vertės, pasižiūrėkime: ir šaudmenys, ir ginklai, ir apranga, ir visa kita. Ir produktai žvėrienos. Pažiūrėkime, kiek pridėtinės vertės sukuria kiti, susiję su medžiokle verslai“, – kalbėjo J. Talmantas.

Aplinkos ministerijos teigimu, Europos Sąjungoje kasmet į aplinką išmetama apie 97 tūkst. tonų švino iš minėtų veiklų: 79 proc. iš sportinio šaudymo, 14 proc. iš medžioklės, ir likusioji dalis – iš žvejybos. Tai kelia riziką žmonių sveikatai ir paukščių gerovei.

Europos Sąjungoje viešosios konsultacijos dėl švino ribojimo medžioklės ir žvejybos reikmenyse vyks iki rugsėjo pabaigos.

Siekiant pagerinti pelkių būklę, nuo šio ketvirtadienio įsigaliojo draudimas medžioti paukščius švininiais arba švino junginių turinčiais šratais. Pasak ministerijos, per vandens paukščių medžiokles neretai „pasipila šratų kruša, paliekanti taršos švinu pėdsaką“, o pelkės ir kitos šlapynės itin jautrios taršai.

Sveikatos organizacijoms ištyrus užterštumo lygį, buvo smarkiai susirūpinta gyventojų sveikata, sustabdyti katedros restauracijos darbai. Paaiškėjo, kad teritorijoje aplink apanglėjusią bažnyčią – kaimyninėse mokyklose bei kituose pastatuose – galima rasti daug švino. Bijoma, kad, jei nebus imtasi tinkamų Dievo Motinos katedros valymo darbų, gyventojai gali apsinuodyti šiuo kenksmingu metalu – balandžio 15 dieną per gaisrą išsilydė šimtai tonų švino, kurio būta bažnyčios stogo ir smailės konstrukcijose.

Antradienį specialiais atitvarais buvo aptverta maždaug 10 200 kvadratinių metrų teritorija, jos valymo darbai, manoma, užtruks iki rugpjūčio 23 dienos. Darbininkai žada pasitelkti mišrią valymo technologiją – į vietą atvežtos specialios pompos ir vandens žarnos. Žadama nusiurbti grindinį, po to jį gerai nušveisti ir galiausiai aukšto slėgio vandens srove nuplauti žemę, susiurbti visas nuotekas. Ant kai kurių paviršių bus išlietas specialus gelis, kuris po trijų dienų sukietės ir bus nuimtas, kartu pašalinant kenksmingas daleles.

Paryžiaus vyriausybė apsinuodijimo grėsmę kelias savaites neigė, bet liepos pabaigoje galiausiai pripažino, kad kovos su užterštumu priemonės buvo nepakankamos.

„Visi tyrimai, atlikti 500 metrų spinduliu aplink Dievo Motinos katedrą, yra neigiami – tai reiškia, kad pavojaus nėra“, – televizijai LCI sakė Paryžiaus vicemeras Emmanuelis Gregoire'as (Emanuelis Greguaras).  

Netrukus po balandžio 15-osios gaisro aplinkosaugos organizacijos įspėjo, kad sudegė Paryžiaus architektūrinio paminklo stoge ir smailėje buvusios 300 tonų švino. Jam išsilydžius išsiskyrusios nuodingosios dalelės nusėdo gatvėse ir ant kaimynystėje esančių pastatų.

Liepos 25 dieną darbai gaisro nusiaubtoje katedroje buvo sustabdyti, kai pareigūnai nustatė, kad priemonės, kurių buvo imtasi apsaugai nuo taršos, neužkerta kelio plisti švino dalelėms. Darbus bažnyčioje numatyta atnaujinti ateinančią savaitę. 

Pirmadienį vakare miesto valdžia paskelbė virtinės naujų tyrimų, atliktų aplink katedrą esančiose mokyklose bei vaikų darželiuose, rezultatus. Jie rodo, kad švino koncentracija pastatuose nesiekia 70 mikrogramų kvadratiniame metre – toks rodiklis laikomas nekeliančiu pavojaus sveikatai.

Tačiau tyrimai taip pat parodė, kad kai kuriose mokymo įstaigose ir darželiuose, esančiuose didesniu nei 500 m atstumu nuo katedros, žaidimų aikštelėse ar ant palangių švino kocentracija siekė 1 tūkst. mikrogramų. 

E. Gregoire'as pažadėjo, kad iki rugsėjo, kai prasidės nauji mokslo metai, šios vietos bus „uoliai išvalytos“, o vaikai galės ten sugrįžti tik gavus atitinkamą regioninės sveikatos tarnybos ARS leidimą.  

„Miestas neketina rizikuoti“, – pabrėžė jis.

Tačiau vicemeras atmetė kai kurių gyventojų ir tėvų organizacijų raginimus apgaubti visą bažnyčios teritoriją apsauginiu apvalkalu, kad būtų užkirstas kelias toliau plisti nuodingosioms dalelėms. Toks metodas dažnai naudojamas šalinant asbestą.

„Techniniu ir finansiniu požiūriu tai būtų nepaprastai sudėtinga įgyvendinti“, – sakė E. Gregoire'as.    

Mokyklos – uždarytos

Daugelį savaičių tikinusi miestiečius, kad jokio pavojaus jų sveikatai nėra, Paryžiaus valdžia liepos 25 dieną staiga uždarė dvi mokyklas, kuriose tuo metu vaikams vyko vasaros atostogų programos. Šis žingsnis buvo žengtas tyrimais nustačius sveikatai pavojingą švino koncentracijos lygį.     

Dėl to viena aplinkosaugos organizacija kreipėsi į teismą, tvirtindama, kad valdžia laiku nesiėmė veiksmingų priemonių užteršimo grėsmei suvaldyti. Kiti aktyvistai kaltino pareigūnus, kad šie neinformavo visuomenės apie grėsmingus tyrimų rezultatus. 

Birželio 5 dieną tyrimai rodė, kad vieno kilometro atstumu nuo katedros esančiose gatvėse švino koncentracija siekė 7 500 mikrogramų kvadratiniame metre. Apie tai antradienį pranešė laikraštis „Le Parisien“, remdamasis regioninės sveikatos tarnybos ARS tyrimų rezultatais.

Švino tarša gali sukelti žmonėms, ypač vaikams, neurologinių, nervų sistemos ir inkstų sutrikimų.

Paryžiaus merija ketvirtadienį patikino, kad gaisro Švč. Dievo Motinos katedroje sukelta švino tarša nekelia pavojaus, žiniasklaidai pranešus, kad galimai buvo nuslėptas užteršimo lygis vietos mokyklose.

Netrukus po gaisro aplinkosaugos organizacijos įspėjo, kad sudegė Paryžiaus architektūrinio paminklo stoge buvusios 300 tonų švino, keliančio grėsmę vietos gyventojams, ypač vaikams.

Ketvirtadienį žurnalistinių tyrimų tinklalapyje „Mediapart“ paskelbtame straipsnyje nurodoma, kad aplink katedrą esančiose mokyklose ir darželiuose buvo užfiksuotas net 10 kartų saugią normą viršijantis švino lygis.

Tačiau Paryžiaus merės pavaduotojas Emmanuelis Gregoire'as (Emanuelis Greguaras) šio straipsnio nesureikšmino ir pareiškė, kad jo autorius klaidingai suprato tyrimų rezultatus, kurie esą iš tikrųjų rodo, kad švino taršos lygis yra pernelyg mažas, kad būtų laikomas grėsme gyventojų sveikatai.

„Jei būtų kokios nors rizikos, mokyklos ne tik nebūtų vėl atsidariusios, jos nebūtų atidarytos ir rugsėjį“, – kalbėjo jis per spaudos konferenciją.

„Mediapart“ straipsnyje sakoma, kad Paryžiaus valdžia laukė iki gegužės, kol galiausiai atliko tyrimus 10 mokyklų ir darželių, esančių 500 m atstumu nuo monumento Paryžiaus centrinėje Sitė saloje.

Vienas iš tyrimų, atliktų privačioje Šv. Kotrynos pagrindinėje mokykloje, parodė, kad švino koncentracija pastate siekia 698 mikrogramų kvadratiniame metre – toks rodiklis 10 kartų viršija 70 mikrogramų ribą, laikomą pavojingą sveikatai.

Tačiau E. Gregoire'as pažymėjo, kad teisės aktuose nustatyta riba yra 1 000 mikrogramų. Vicemeras pridūrė, kad 70 mikrogramų rodiklis terodo, kad tarnyboms reikia atlikti tyrimą.

„Viršijus šį lygį būtina imtis tam tikrų priemonių, bet iš tikrųjų jokio pavojaus sveikatai nėra“, – teigė jis.

Miesto sveikatos apsaugos departamento pareigūnas Arnaud Gauthier (Arno Gotjė) anksčiau ketvirtadienį pareiškė, kad aplink gaisro suniokotos Švč. Dievo Motinos katedros esančiose mokyklose per vasaros atostogas bus atlikti sanitariniai darbai.

Pasak pareigūno, tokių veiksmų imtasi siekiant „užtikrinti, kad rizika yra minimali“. Jis patikino, jog švino tarša, kurią sukėlė balandį įsiplieskęs gaisras, nekelia pavojaus gyventojams.

Švino tarša gali sukelti žmonėms, ypač vaikams, neurologinių, nervų sistemos ir inkstų sutrikimų.

„Nebent laižytumėte šaligatvius“

Trečiadienį apžiūrint apdegusią katedrą žurnalistai matė darbuotojus, dėvinčius specialiąsias kaukes, apsaugančias nuo švino, kuris dalinai nusėdo ant mūro.

Prie įėjimo į katedrą esanti aikštė tebėra uždaryta lankytojams dėl pavojaus sveikatai.

Paryžiaus policijos vadovas Didier Lallement'as (Didjė Lalemanas) taip pat patikino, kad aplink katedrą esanti teritorija yra saugi.

„Negaliu leisti sakyti, kad toje teritorijoje vaikščiojantys žmonės patiria riziką, – ankščiau šį mėnesį sakė D. Lallament'as. – Norėčiau nuraminti visuomenę... Nėra jokio pavojaus, nebent laižytumėte šaligatvius.“

Prancūzijos parlamentas neseniai priėmė įstatymą, nustatantį katedros rekonstrukcijos teisinį pagrindą. Prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) užsibrėžė ambicingą tikslą atstatymo darbus užbaigti per penkerius metus.

Vis tik E. Macronas išprovokavo pasipiktinimą savo pareiškimu, kad per gaisrą prarasta katedros smailė bus pakeista šiuolaikinio stiliaus špiliu.

Paryžiaus prokurorai birželį pranešė, kad gaisras galėjo kilti dėl neužgesintos cigaretės nuorūkos arba netvarkingos elektros sistemos. Jie pradėjo tyrimą dėl nusikalstamo aplaidumo, bet neiškėlė kaltinimų jokiam konkrečiam asmeniui.

Birželio 15 dieną, praėjus dviem mėnesiams po gaisro, dvasininkai surengė katedros viduje pirmąsias po nelaimingo atsitikimo mišias, saugumo sumetimais dėvėdami šalmus.

Birželį Paryžiaus sveikatos apsaugos institucijos paragino netoli Dievo Motinos katedros gyvenančius vaikus ir nėščias moteris pasitikrinti švino lygį kraujyje. Gyventojams taip pat patariama reguliariai valyti namus.

Lietuvoje žinoma toksikologė habil. dr. Marija Ramanauskaitė atkreipia dėmesį, kad šios rūšies apsinuodijimai nėra tokie reti, kaip daugeliui atrodo, o pavojingųjų atliekų ekspertai ragina gyventojus būti atsakingesniems su atliekomis, kurios gali smarkiai apkartinti gyvenimą.

Atsargiai: švinas

Habil. dr. M. Ramanauskaitė jau tris dešimtmečius tiria sunkiųjų metalų poveikį žmogaus organizmui bei apsinuodijimo atvejus. Jos teigimu, sunkieji metalai į mūsų organizmą gali patekti kuo įvairiausiais būdais. Jie apnuodija organizmą ir, priklausomai nuo to, koks tai metalas, pažeidžia įvairias organizmo sistemas, rašoma pranešime spaudai.

Švinas lengvai virsta dulkėmis, garais, jis tirpsta vandenyje – turi savybę tapti įvairių terpių dalimi.

„Įvairūs metalai sudaro net 8 proc. Žemės plutos. Dalis iš jų yra toksiški, kaip pavyzdžiui gyvsidabris, švinas, aliuminis ir kiti. Kita dalis metalų yra būtini žmogaus organizmui, kaip pavyzdžiui, geležis, kurios reikia svarbiam kraujo baltymui hemoglobinui susidaryti, ar selenas, magnis. O kada toksiški metalai patenka į organizmą, jie blokuoja ir išstumia iš organizmo jam reikalingus netoksiškus metalus, organizmo gyvybinei veiklai svarbius cheminius junginius. Gydant tokius asmenis, reikia skirti ne tik iš organizmo toksiškus metalus išvedančius vaistus, bet ir trūkstamų metalų papildus“, – sako gydytoja.

Iš pavojingiausių ir dažniausiai apsinuodijimus sukeliančių metalų ji išskiria šviną. Švinas lengvai virsta dulkėmis, garais, jis tirpsta vandenyje – turi savybę tapti įvairių terpių dalimi. Šis metalas visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, itin plačiai naudojamas iki šiol. Kažkada labai plačiai naudotas ir toksiškas gyvsidabris dabar naudojamas gerokai rečiau.

Neaiški liga? Ieškokite metalų

Kalbėdama apie sunkiųjų metalų poveikį gydytoja atkreipia dėmesį: jeigu žmogus skundžiasi daugeliu negalavimų, o gydytojai ligos neranda, tada reikėtų pagalvoti, ar tai  nėra apsinuodijimo metalais simptomai. Jos praktika, deja, rodo, kad gydytojai dažniausiai apie metalus nepagalvoja.

Kai berniukas sukarščiuoja trečią kartą, sušaukiamas visų specialybių gydytojų konsiliumas, tačiau diagnozė ir vėl nenustatoma. Aš atkreipiu dėmesį, kad jis ne tik karščiuoja, bet jam dreba rankos, pirštu nepataiko į nosį – matau, kad pakenkta nervų sistemai.

„Pavyzdžiui, sukarščiavo 13 metų berniukas, temperatūra pakilo iki 39–40 laipsnių Celsijaus. Paguldo į ligoninę, kraujo tyrimai – geri, jokių nukrypimų nerodo. Po poros dienų berniukas išrašomas. Bet praeina savaitė – ir vėl tas pats. Dabar jau atliekami nuodugnesni tyrimai – tiriamas pasėlis ir kita, tačiau ir vėl nieko neranda. Kai berniukas sukarščiuoja trečią kartą, sušaukiamas visų specialybių gydytojų konsiliumas, tačiau diagnozė ir vėl nenustatoma. Dabar jau pediatras atsiunčia pacientą pas mane. Aš atkreipiu dėmesį, kad jis ne tik karščiuoja, bet jam dreba rankos, pirštu nepataiko į nosį – matau, kad pakenkta nervų sistemai. Atlikus kraujo tyrimą ir nustačius metalų kiekį, randu daug švino. Paskyrus gydymą, nukrito temperatūra, o per mėnesį neliko jokių apsinuodijimo simptomų“, – pasakoja habil. dr. M. Ramanauskaitė.

Kaip vėliau paaiškėjo, vaikinukas kartu su draugais sąvartynuose rinkdavo senus akumuliatorius, kuriuos atnaujindavo. O juk akumuliatorius – tikras įvairių toksiškų metalų židinys.

Habil. dr. M. Ramanauskaitė taip pat prisimena ir sportininką, kuriam po kelio traumos buvo įstatytas sąnario implantas. Vaikinas nei iš šio, nei iš to ėmė karščiuoti, ir chirurgai svarstė, ar jo organizmas neatmeta implanto. Tačiau ištyrus metalų kiekį vaikino kraujyje, rasta labai daug švino. Po gydymo kurso vaikinas pasveiko, idėja apie neigiamą implanto poveikį buvo atmesta. „Sportininkai visur bėgioja, prisikvėpuoja užteršto oro – tai galėjo būti jo apsinuodijimo švinu priežastis“, – spėja gydytoja.

Kaip vieną iš taršos sunkiaisiais metalais šaltinių toksikologė įvardija ir katilines, kuriose, nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų, deginamos toksiškos medžiagos.

Pavojingų atliekų surinkimo ir tvarkymo bendrovės „Toksika“ duomenimis, tokia nelegaliai deginama medžiaga gali būti ir sunkiaisiais metalais užteršta panaudota alyva.

Pro kaminus – dūmai su sunkiaisiais metalais

„Mūsų žiniomis, Lietuvoje kasmet panaudojama apie 25 tūkst. tonų įvairios techninės alyvos, tačiau didžioji dalis – apie 21 tūkst. tonų, galima sakyti, paslaptingai dingsta, nes surenkama ir pagal visus pavojingųjų atliekų reikalavimus sutvarkoma vos 4 tūkst. tonų kasmet. Kaip galima spėti, dalis tos neva pradingusios alyvos yra nesaugiai bei pažeidžiant aplinkosaugos normas sudeginama šildant patalpas, dalis tiesiog išpilama, užteršiant dirvožemį, gruntinius vandenis. Deginant tokią užterštą alyvą, toksiškos medžiagos patenka į orą, nusėda ant žemės, dalį jų – per augalus, gruntinius vandenis – gali suvartoti gyvūnai, o galiausiai jos pakliūva į žmogaus organizmą“, – aiškina bendrovės generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas.

Jis primena, kad jau ne vienerius metus bendrovė panaudotą techninę alyvą priima nemokamai, ją pristatyti galima į įmonės padalinius Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ar Alytuje, o kai kuriais atvejais šią toksišką atlieką gali surinkti ir į vietą atvykę darbuotojai.

„Vairuotojai keičia automobilių tepalą, kurį pagal reikalavimus privalo priimti autoservisai. Kviečiame visus autoservisų darbuotojus būti atsakingais ir pasistengti, kad visa panaudota alyva patektų į sertifikuotą įrangą turinčių pavojingųjų atliekų tvarkytojų rankas. Viena – tokią alyvą deginti specialių filtrų neturinčiose krosnyse, kas kita – sutvarkyti ją saugiai ir pagal visus aplinkosaugos reikalavimus“, – atkreipia dėmesį A. Dirvinskas.

Apsinuodijo 16,1 proc. pacientų

Habil. dr. M. Ramanauskaitė taip pat ragina žmones būti atsakingesniems, dažniau susimąstyti apie tai, ką jie išmeta į aplinką, įskaitant ir tai, kas išrūksta per namų kaminus, nesaugiai deginant toksiškas medžiagas. Anot gydytojos, daugeliui žmonių nerūpi puoselėti švarią aplinką tik todėl, kad jie patys gerai jaučiasi. Tačiau aplinkotarša, anot jos, neretai ima rūpėti tiems, kuriuos ji paliečia asmeniškai.

„Žmonės manęs klausia: kodėl turiu tris vaikus, o metalais apsinuodijo tik vienas? Tokiems primenu maro laikus: ir tada sirgdavo ir mirdavo ne kiekvienas. Taip yra todėl, kad kiekvieno mūsų organizmas pasižymi įvairiomis savybėmis, nevienodu atsparumu aplinkos poveikiui. Tai, kas neliečia vieno, kitam gali būti labai pavojinga“, – aiškina gydytoja.

Bandydama nustatyti, kokiais metalais gali būti apsinuodiję pacientai, dr. M. Ramanauskaitė tyrė 10 skirtingų metalų kiekius. Šis tyrimas vyko 2005–2015 metais Vilniuje. Lėtinis apsinuodijimas sunkiaisiais metalais tyrimo laikotarpiu nustatytas 368 asmenims, arba net 16,1 procentų visų pacientų, kurie kreipėsi į medikus.

Maždaug šeši milijonai amerikiečių geria vandenį, kuriame švino kiekis viršija JAV nustatytas normas, ketvirtadienį pranešė „USA Today“.

Visuomenei susirūpinus dėl padėties Flinto mieste, Mičigano valstijoje, kur švinas iš senų vamzdžių patenka į savivaldybės vandentiekį, laikrašis pradėjo tyrimą, kuris parodė padidėjusią taršą švinu maždaug 2 tūkst. vandens sistemų visose Jungtinėse Valstijose.

Užterštas vanduo tiekiamas šimtams dienos centrų ir mokyklų, nurodoma tyrimo išvadose.

Vaikai yra labiausiai neatsparūs apsinuodijimu švinu, kuris veikia žmogaus nervų sistemą ir gali sukelti ilgalaikių mokymosi ir elgesio sutrikimų.

Didesnis nei leidžiamas švino kiekis nustatytas visose 50 JAV valstijų, pranešė „USA Today“.

Per šios vandentiekio tiekimo padėties svarstymą Kongreso rūmuose, Mičigano gubernatorius Rickas Snyderis (Rikas Snaideris), nesutikdamas su toku kritišku geriamo vandens vertinimu, net demonstratyviai atsigėrė Flinto vandens.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RASFF gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad kiniškose porcelianinėse lėkštėse "Dinner Plate" nustatytas 6 kartus viršijantis leistiną normą švino kiekis.

Šios nesaugios porcelianinės lėkštės (partijos numeris – ITEM FW130186-D) buvo išplatintos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Importuotojas į Europos Sąjungą – ,,Sia RIMI" (A. Deglava Iela 161, Riga Latvija), siuntėjas – Key Trade International LTD (Tsuen Wan, Honkongas). Į Lietuvą šių lėkščių įvežė UAB ,,RIMI Lietuva" (Savanorių pr. 16, Vilnius).

Tyrimą dėl nesaugių porcelianinių lėkščių mūsų šalyje atlieka Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, kuri vykdo medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, kontrolę rinkoje.

Vartotojai, įsigiję šių nesaugių porcelianinių lėkščių, gali jas grąžinti į prekybos vietas ir atgauti sumokėtus pinigus.

Cheminis elementas švinas žmogaus organizme sutrikdo baltymų, angliavandenių ir fosforo apykaitą, didesni jo kiekiai gali pažeisti kraujagyslių, nervų, kraujo ir virškinimo sistemas, kepenis ar širdį. Patekęs į organizmą švinas labiausiai kaupiasi kauluose, tačiau jo galima rasti ir kituose audiniuose.