Ji taip pat žada bylinėtis su koncertų sale „Compensa“ dėl atsisakymo suteikti jai sceną.

„Ta situacija labai pakenkė mums, nes buvome suplanavę keturis koncertus Lietuvoje Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje. Organizatoriai išgirdę šią žinią sustabdė bilietų pardavimą, „Compensa“ neteisėtai atsisakė rengti mūsų koncertą, neatsiuntusi jokio įspėjimo raštu (...) tik pranešė, kad mūsų koncertas yra nepageidautinas“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė dainininkė.

Ji pranešė, kad jos advokatai rengia ieškinį prieš „Compensą“ areną, nes ši nutraukė sutartį dėl koncerto surengimo. S. Lobodos pasirodymas perkeltas į Vilnius pramogų areną, visi kiti koncertai atšaukti.

Atlikėja sakė, kad viešoje erdvėje apie ją paskelbta daug melo. Ji tvirtino niekada po 2014 metų aneksijos Kryme nesilankė nei darbo, nei asmeniniais tikslais, taip pat niekada nekoncertavo gegužės 9-ąją Rusijos minimos Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare renginyje.

Būtent dėl šių pranešimų Lietuvos užsienio reikalų ministerija svarstė S. Lobodą įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą, tačiau vėliau patikslino, kad tokiam sprendimui nėra pagrindo.

Niekada nekoncertavau Rusijos vyriausybiniuose koncertuose, tai melas. 

„Niekada nekoncertavau Rusijos vyriausybiniuose koncertuose, tai melas. (...) Tai buvo mano principinė pozicija dėl koncertų Kryme ir Gegužės 9-osios renginiuose, visada save pozicionavau kaip Ukrainos artistę“, – sakė S. Loboda.

Į klausimą „kam priklauso Krymas“, dainininkė iš pradžių sakė, kad Krymo gyventojams, o vėliau patikslino, jog tai Ukrainos dalis, kaip ir Doneckas, Luhanskas.

Iš Kyjivo priemiesčio Irpinės kilusi dainininkė teigė koncertuojanti su labdaros turu po buvusias Sovietų Sąjungos valstybes, JAV, Europą, o surinktas lėšas skirianti gimtajam miestui padėti.

S. Loboda tvirtino per koncertus pasakojanti apie tai, kas dabar vyksta Ukrainoje ir kas dėl to kaltas, savo vienareikšmę poziciją ji sakė skelbianti ir socialiniuose tinkluose.

„Visuose savo labdaringuose koncertuose kalbu apie tai, kad esu prieš karą, raginu visus savo gerbėjus būti mano pusėje, Ukrainos pusėje“, – sakė ji.

Ji teigė, kad vasario 24 dieną Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą visiškai nutraukė savo veiklą Rusijoje ir išvyko iš jos. Šiuo metu S. Loboda gyvena Rygoje.

Dainininkė klaida vadino ankstesnį sprendimą savo darbinę karjerą koncentruoti Rusijoje.

Suprantu, kad tai buvo klaida, bet sekiau savo vaikystės svajonę, norėjau būti žinoma artiste, negalvojau apie politiką.

„Taip, dabar būdama čia su jumis, žinoma, suprantu, kad tai buvo klaida, bet sekiau savo vaikystės svajonę, norėjau būti žinoma artiste, negalvojau apie politiką, buvau moteris, kuris siekė savo rezultatų, kuri be rėmėjų pagalbos pasiekė tai, ką turiu dabar“, – sakė S. Loboda.

Anot jos, po 2014 metų iki šių metų vasario 24-osios daug ukrainiečių dirbo Rusijoje ir bendradarbiavo su rusais. Juoba, kad tai nedraudė ir Ukrainos įstatymai.

„Kada esi artistas numeris vienas tam tikroje šalyje, šalyje, kuri laiko save galinga ir kuri mano, kad ji gali viską, kada atsisakai šitos šalies, esu sulaukusi daugybės pasiūlymų grįžti į Rusiją už labai didelius pinigus ir palaikyti Rusijos režimą. Aš, žinoma, nesutikau. Jiems tai didelė tragedija, didelė netektis, nes kiekvienas žinomas žmogus, kuris išvyksta iš šalies, tai didelis praradimas, dėl to vykdoma aktyvi propaganda“, – sakė S. Loboda.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais, po to, kai per Ukrainą apėmusias masines demonstracijas buvo nuverstas prokremliškas prezidentas Viktoras Janukovyčius, o šių metų vasario pabaigoje Rusijos kariuomenė atvirai įsiveržė į Ukrainą.

„Manau, kad privatūs renginių organizatoriai turėtų prisiimti daugiau atsakomybės“, – pirmadienį žurnalistams sakė jis, vertindamas Rusijoje karjerą padariusios ukrainiečių kilmės popdainininkės Svitlanos Lodobos gastroles Lietuvoje.

„Priminsiu Latvijos atvejį, ten ne valstybė, o pats organizatorius ar salė išėmė šitą atlikėją iš programos. Manau, kad būtent taip pilietinė visuomenė turėtų veikti ir taip reaguoti, neįveliant valstybės institucijų, nes kada įveli valstybės institucijas, pradeda dominuoti ne moraliniai klausimai, o teisiniai“, – teigė ministras.

Pasak jo, kol vyksta karas, visuomet išliks rizika dėl kurio nors Rusijoje koncertavusio atlikėjo reputacijos.

„Kol karas vyks, visada ta rizika išliks, nepaisant pilietybių ar kas ką pasakė iki karo ar po karo, ar koncertavo Kryme, ar nekoncertavo. Penktadienį dar kartą išplatinome rekomendacijas būtent privatiems organizatoriams, kad visada tą riziką vertintų ir stengtųsi nei valstybės, nei valstybės institucijų vėl neįvelti į tokias dviprasmiškas situacijas“, – sakė S. Kairys.

Anot jo, iš S. Lobodos atvejo turėtų pasimokyti ir renginių organizatoriai, ir valstybės institucijos.

Šis konkretus atvejis rodo tai, kad pagaliau turime ką nors išmokti iš to.

„Šis konkretus atvejis rodo tai, kad pagaliau turime ką nors išmokti iš to. Pirma, galbūt nepulti ir staigiai kaip nors teisti ar ieškoti sprendimų, nes informacija, kuri buvo pradžioje, nepasitvirtino. Kita vertus, tai yra natūralu, nes kol turėsime karo situaciją, kol turėsime tokią ženklią dalį ukrainiečių mūsų visuomenėje, tie klausimai kils, ir tikrai niekam nėra smagu – nei valstybėms, nei atlikėjams, nei renginių organizatoriams – būti įsivėlus į tokią temą ir komentuoti“, – tvirtino kultūros ministras.

S. Lobodos koncertai planuoti šią savaitę Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Vilniuje. Tačiau Užsienio reikalų ministerijai pranešus, kad svarsto dainininkę įtraukti į nepageidaujamų Lietuvoje asmenų sąrašą, beveik visi jie atšaukti, o pasirodymas Vilniuje perkeltas į kitą salę.

Užsienio reikalų ministerijai kliuvo S. Lobodos koncertinė veikla Rusijoje po Krymo okupacijos, 2015-aisiais ji dainavo ir gegužės 9-ąją Rusijos minimos Sovietų Sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare renginyje.

Tačiau vėliau užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pranešė, kad nerasta teisinio pagrindo įtraukti šią atlikėją į nepageidaujamų asmenų sąrašą. Tokiam sprendimui įtakos turėjo ir tai, kad šiemet kovą S. Loboda buvo išbraukta iš Ukrainos nepageidaujamų asmenų sąrašo.

Dėl agresyvios Kremliaus politikos palaikymo Lietuvoje nepageidaujamais asmenimis yra paskelbti Rusijos atlikėjai Khabibas Šaripovas, Nataša Koroliova, Olegas Gazmanovas, Grigorijus Lepsveridzė, Filipas Kirkorovas.

2009-aisiais S. Loboda „Eurovizijos“ scenoje stovėjo po Ukrainos vėliava. Ukrainos pilietybę turinti atlikėja labai populiari Rusijoje. Buvo pripažinta ir „Metų dainininke“ ir „Metų moterimi“. Tačiau ne titulai atlikėjai užtraukė nemalonę. Po Krymo okupacijos S. Loboda aktyviai koncertavo Rusijoje, dainavo rusų armiją šlovinančias dainas gegužės 9-osios minėjime. Planavo kitą savaitę pradėti ir koncertinį turą didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Kilus pasipiktinimui viešojoje erdvėje, praeitą savaitę Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad atlikėja skelbiama persona non grata Lietuvoje ir yra traukiama į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą. 

„Yra konsultuojamasi ir su Ukraina, kaip jie yra pasielgę ir ką jie yra įtraukę į nepageidaujamų asmenų sąrašus, – komentavo kultūros ministras Simonas Kairys.

Tačiau vėliau paaiškėjo, kad teisinių argumentų įtraukti atlikėją į nepageidaujamųjų sąrašą nėra.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Ištyrus paaiškėjo, kad objektyvių duomenų, įrodančių, kad atlikėja pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus gali būti įtraukta į persona non grata sąrašą šiuo metu nėra“, – kalbėjo Užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

Atlikėjos koncertų Lietuvoje organizatoriai pasipiktinę.

„Reakcija begalinė, tūkstančiai žmonių skambina ir klausia, ar koncertai įvyks. Savaime aišku, kad koncertai greičiausiai jau neįvyks, nes net bilietų sistemos sustabdė prekybą“, – komentavo pasipiktinęs „Šou idėjos“ direktorius Redas Misiulis.

„Lietuvoje, kol vyksta karas su Rusija, kol ukrainiečių karo pabėgėliai yra nemaža mūsų visuomenės dalis, tokie klausimai visada kils. Ir privatiems renginių organizatoriams visada išliks rizika, kad vienas ar kitas asmuo bus įtrauktas į nepageidaujamų asmenų sąrašą“, – teigė S. Kairys.  

Kad atlikėja yra koncertavusi Kryme, organizatoriai sako nematantys problemų. Esą S. Loboda prasidėjus karui savo pažiūras pakeitė – pasitraukė į Vakarus.

„Pasidomėjome, kad ji yra išreiškusi poziciją prieš karą. Išvažiavo iš Rusijos, – sakė R. Misiulis. – Nutraukė savo milijoninius kontraktus, karjerą. Įkūrė savo Svitlanos Lobodos fondą ir tęsė veiklą, galima sakyti, Europos Sąjungoje“, – pažėrė atlikėją reabilituojančių faktų R. Misiulis.

Svarbi aplinkybė yra tai, kad kovo mėnesį pati Ukraina išbraukė dainininkę S. Lobodą iš nepageidaujamų asmenų sąrašo.

Galiausiai paaiškėjo, kad ir patys ukrainiečiai atlikėjos nelaiko nepageidaujama. 

„Svarbi aplinkybė yra tai, kad kovo mėnesį pati Ukraina išbraukė dainininkę S. Lobodą iš nepageidaujamų asmenų sąrašo“, – konstatavo M. Adomėnas.

Atlikėjos praeitis abejonių sukėlė ir latviams. Vieno renginio organizatoriai neleido dainininkei dalyvauti Ukrainai palaikyti skirtame labdaros renginyje. Tačiau jos koncerto organizatoriai Lietuvoje sako apskritai nesuprantantys, pagal kokius kriterijus vertinama, kurie atlikėjai kelia grėsmę, o kurie ne.

„Turėtų matuoti vienu matu, nes dabar buvo Maksimo Galkino koncertas, kuris yra koncertavęs Kryme, pasisakęs, kad Krymas yra mažoji Rusija. Labai sėkmingai prieš savaitę praėjo koncertai ir niekas nesujudino to klausimo“, – savo nuomonę dėstė R. Misiulis.

Ministerijų teigimu, niekas iš anksto jokių sąrašų nesudarinėja.

„Tas klausimas dabar svarstomas, medžiaga yra renkama. Gavus naujos informacijos, sprendimas gali būti priimtas ir kitoks“, – sakė M. Adomėnas.

Nepageidaujamais Lietuvoje laikomos tokios Rusijos žvaigždės kaip Filipas Kirkorovas, Grigorijus Lepsas, Olegas Gazmanovas, Nataša Koroliova ir Khabibas Šaripovas.

Kaip žurnalistams penktadienį sakė viceministras Mantas Adomėnas, procedūra dėl atlikėjos galimo įtraukimo į minėtą sąrašą pradėta „trečiadienį Lietuvos visuomenėje kilus klausimams dėl nevienareikšmiškai vertinamos Ukrainos dainininkės S. Lobodos būsimų koncertų Lietuvoje“.

„Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į partnerius Ukrainoje, prašydama įvertinti dainininkės viešus pareiškimus, laikyseną Rusijos agresijos akivaizdoje. Pirminiai duomenys, kurie buvo gauti, indikavo, kad gali būti pagrindo ją įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą“, – sakė viceministras.

„Ištyrus juridinius faktus paaiškėjo, kad objektyvaus pagrindo ar objektyvių duomenų, įrodančių, kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus ji gali būti įtraukta į tą persona non grata sąrašą, nėra (...). Kadangi esame teisinė valstybė, klausimas tebesvarstomas, medžiaga renkama, gavus naujos informacijos, gali būti priimtas ir kitoks sprendimas, tačiau šiuo metu nėra pagrindo kitokiam sprendimui “, – tvirtino jis.

Pasak M. Adomėno, sprendimui įtakos turėjo ir tai, kad buvo išsiaškinta, jog šiemet kovą atlikėja buvo išbraukta iš Ukrainos nepageidaujamų asmenų sąrašo.

Kaip skelbė LRT,  atlikėja po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos vykdė aktyvią koncertinę veiklą Rusijoje, 2015-aisiais dainavo ir gegužės 9-ąją Rusijos minimos Sovietų sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare renginyje.

Pasak LRT, šį vasarį prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai, dainininkė nusprendė pakeisti pažiūras, reiškė palaikymą Ukrainai, tačiau dėl jos ankstesnės veiklos Rusijoje paramos Ukrainai koncerte Latvijoje jai nebuvo leista dalyvauti.

Atlikėja planuoja lapkričio paskutinėmis dienomis ir gruodžio pradžioje planuoja surengti koncertinį turą Lietuvos didmiesčiuose, įtraukimas į minėtą sąrašą jai būtų užkirtęs šią galimybę.

Koncertinį S. Lobodos turą organizuojančios bendrovės „Šou idėjos“ vadovas Redas Misiulis BNS informavo, kad kilus neaiškumams dėl atlikėjos pasirodymų, po naujausio ministerijos pranešimo, organizatoriai „dės visas pastangas“, jog koncertai įvyktų.

„Dedame visas pastangas, kad koncertai įvyktų, žmonės kviečiami į koncertus. Taikome „juodojo penktadienio“ nuolaidas, kviečiame pirkti bilietus – turas įvyks“, – sakė jis.

Tuo metu M. Adomėnas pabrėžė, kad yra svarbu atskirti reputacinį ir teisinį vertinimą.

„Tai tikrai nėra vienareikšmiškai vertinama asmenybė – aštuoneri metai tarp Krymo aneksijos ir karo pradžios, iš tiesų, kelia daugeliui institucijų pagrįstų abejonių“, – sakė M. Adomėnas.

„Kitas momentas yra teisiškai pagrindžiami, konkretūs įrodantys faktai, kurie gali būti traktuojami kaip pagrindas pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus įtraukti į persona non grata sąrašą – šiuo atveju, Užsienio reikalų ministerija tokiais neginčytinais, akivaizdžiais objektyviais faktais ministerija nedisponuoja“, – pridūrė jis.

Klausiamas, kodėl URM nekėlė klausimo dėl nevienareikšmiškai vertinamo Rusijos dainininko, komiko Maksimo Galkino, lapkritį taip pat rengusio pasirodymus Lietuvoje, M. Adomėnas teigė, kad viešuose pareiškimuose jis „nedviprasmiškai pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje“.

„(Tai – BNS) leidžia, galbūt, daryti kitokias išvadas“, – sakė jis.

M. Adomėnas priminė, kad dar kovą Kultūros ministerija išplatino atmintinę kultūrinių renginių organizatoriams. Jame atkreipiamas dėmesys, jog prieš kviečiant menininkus, kurių reputacija gali būti vertinama nevienareikšmiškai Rusijos karo Ukrainoje kontekste, „derėtų konsultuotis ir įsitikinti, kad jie nekels jokių problemų Lietuvos teisės atveju“.

„Organizatoriai prisiima tam tikrą riziką“, – sakė jis.

„Pasikonsultavę su Ukrainos partneriais, traukiame atlikėją į persona non grata sąrašą“, – BNS nurodė Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai.

Kaip BNS teigė kultūros ministras Simonas Kairys, ši atlikėja yra Ukrainos pilietė ir šiuo metu gyvena Latvijoje, tad priešingai, nei atlikėjams iš Rusijos, jai automatiniai draudimai atvykti į šalį negalioja.

„Kadangi kalbama apie privatų renginių organizatorių, privačias erdves, yra vienintelė išeitis – svarstyti, ar tokį žmogų įtraukti į nepageidaujamų asmenų sąrašą Lietuvoje“, – BNS sakė ministras.

Bene populiariausia pastarųjų metų Rusijos estrados dainininkė Lietuvoje lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje planavo keturis koncertus: Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje ir Vilniuje.

Kaip skelbė LRT,  atlikėja po Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos vykdė aktyvią koncertinę veiklą Rusijoje, 2015-aisiais dainavo ir gegužės 9-ąją Rusijos minimos Sovietų sąjungos pergalės Antrajame pasauliniame kare renginyje.

Pasak LRT, šį vasarį prasidėjus intensyviems karo veiksmams, dainininkė patraukė į Vakarus, siekė pasirodyti Ukrainai palaikyti skirtame labdaringame renginyje Latvijoje, tačiau organizatoriai jos neįsileido.

S. Kairys sako, kad atlikėja kelia riziką, turint omenyje jos ankstesnę laikyseną dėl Rusijos.

„Vienareikšmiškai – visada kelia (riziką – BNS). Nes turint omeny ir Lietuvos vaidmenį, kalbant apie karą, suvokiant ukrainiečių ženklią dalį, visuomenę, natūralu, kad šis klausimas negali praeiti kažkaip tyliai“, – sakė jis, pridūręs, kad sprendimas turėtų būti priimtas dar iki S. Lobodos koncertų Lietuvoje.

Kartu jis pabrėžė, kad Latvijoje S. Lobodos pasirodymus atšaukė patys kai kurių renginių organizatoriai bei ragino šio verslo atstovus Lietuvoje pasekti kolegų pavyzdžiu, kai kyla abejonės dėl atlikėjų laikysenos Rusijos agresijos atžvilgiu.

„Privatūs renginių organizatoriai turėtų žinoti, kad jie rizikuoja, kad toks asmuo, kuris kelia kažkokių rizikų, jis gali bet kada į sąrašą patekti – jau yra ir teismų praktika tokia. Ir jie tada taip pat rizikuoja savo investicijomis, renginiu, o valstybė bus teisiojo pusėje“, – kalbėjo S. Kairys.