„Pats baisiausias dalykas yra nekęsti savęs“, –  prisipažino žinomo dainininko Merūno žmona Erika Vitulskienė. Moteris pasakoja, kad kovoja su svoriu kone visą gyvenimą. „Mano svoris banguoja 35 kg aukštyn ir žemyn, kaip amerikietiški kalneliai. Daugiausiai esu svėrusi 110 kg. Taip pat buvo laikas, kai buvau gerokai sulieknėjusi, bet dėl to aš pusę metų per dieną suvalgydavau tik pusę lėkštelės salotų ir išgerdavau penkis puodelius kavos“, – apie svorio metimo kančias pasakojo Erika ir pridūrė, kad po tokios dietos blogiausiai darosi su galva.

„Visur mačiau tik kalorijas. Įsivaizduokit, keliu vandens stiklinę nuo stalo ir stresuoju, kiek kalorijų turi vanduo. Skaičiuodavau, kiek kalorijų turi uoga ir kiek tų uogų galiu suvalgyti, kiek salotų lapai turi kalorijų ir taip toliau. Rankinėje nešiodavausi svarstykles ir sverdavau visą maistą. 600 kalorijų per dieną buvo maksimumas, kiek galima suvalgyti.  Taip gyventi neįmanoma, tai nesąmonė ir beprotiška kančia“, – sakė savo vardo mados namų įkūrėja E. Vitulskienė.

LNK nuotr. 

Atlikėja ir žurnalistė Sandra Žutautienė sakė puikiai suprantanti Eriką: „Buvo laikas, kai leisdavau sau suvartoti tik 200 kalorijų. Atsipjauni ketvirtadalį banano, suvalgai agurką, kiaušinį ir viskas, daugiau nieko negalima. Po tokios dietos nualpau ir net ligoninėje atsidūriau. Taip pat laikiausi bado, skysčių dietos, kai 30 dienų gėriau tik sriubos skystį ir visokius skystus gėrimus. Nukrito 15 kg, bet vos per du mėnesius viskas grįžo su kaupu.“

Sandros svoris, kaip ir Erikos, taip pat nuolatos šokinėja – tai plius 15 kg, tai minus 15 kg. Po skyrybų su vyru žinoma moteris pajuto, kad liūdnas emocijas skandina valgydama ir taip per trejetą mėnesių priaugo beveik 40 kg. „Pamenu, kai reikėjo darbui naują aprangą pasisiūti ir siuvėja pastebėjo, kad aš labai pasitaisius. Ji pamatavo mano krūtinę, liemenį ir matmenys buvo vienodi –138 cm. Man buvo smūgis“, – prisiminė Sandra.

LNK nuotr. 

Po kurio laiko moteris pasisvėrė pas bičiulę radusi svarstykles. Jos parodė net 105 kg. „Mano savivertė buvo žemiau grindų, bet aš, pamačiusi tuos skaičius, vis tiek nuėjau prie šaldytuvo ir gerai pavalgiau. Valgiau taip kelias dienas kol svoris pasiekė 107 kg. Atsistojau prieš veidrodį, apsiverkiau, pažiūrėjau į save ir garsiai pasakiau – aš tavęs nekenčiu. Kai aš sau pasakiau tai, tik tada supratau, kad turiu kažką daryti“, – neslėpė Sandra, dabar jau numetusi 50 kilogramų.

LNK nuotr. 

Bene įspūdingiausią pokytį pademonstravo klaipėdietis Mindaugas Salys. Būdamas 20-30 metų amžiaus, Mindaugas svėrė 210 kg. „Valgiau viską: po 4-5 cepelinus, mišraines, riebią mėsą, batoną, keptą duoną užgerdavau alumi, vakaro užkandis buvo du didžiausi pakeliai čipsų ir du litrai limonado“, – apie savo mitybą pasakojo Mindaugas.

LNK nuotr. 

Svorį mesti vyras nusprendė tada, kai gavo darbą aplinkos apsaugos inspekcijoje ir jam reikėjo gaudyti brakonierius: „Įsivaizduokit, kaip aš, sverdamas 210 kg, pasivyčiau ir pagaučiau bėgantį brakonierių? Niekaip. Naujas darbas tapo mano motyvacija.“ Vyras per trejus metus numetė daugiau nuo 100 kg, dabar ruošiasi fitneso varžyboms ir ketina tapti treneriu.

O štai E. Vitulskienė po ilgų kančių dėl svorio, šiandien sakė nusprendusi tiesiog būti laiminga. „Man svorio metimas yra nelaimė ir nuolatinė saviplaka. Aš savęs nekęsdavau net ir numetusi svorio. O dabar esu psichologinės ramybės kelyje, dėkoju savo kūnui, kad jis iškenčia stresus, leidžia man judėti ir gyventi. Atsikėlus ryte mano pirma frazė sau būna tokia: ačiū, kad nesergu, ačiū, kad galiu girdėti, matyti, paliesti, jausti“, – pasakojo Erika.

Visos istorijos – šį ketvirtadienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bučiuoju. Rūta“ .

Šiame tyrime buvo siekiama įvertinti septyniolikmečių paauglių su kūno svorio mažinimu susijusį maitinimosi bei fizinio aktyvumo elgesį.

Pasak tyrimą atlikusių mokslininkių, skatinant sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą svarbu suprasti, kokias mitybos ir fizinio aktyvumo strategijas paaugliai taiko kūno svoriui kontroliuoti.

Tyrimo, kuriame dalyvavo 736 paaugliai (59,4 proc. merginų) iš įvairių Kauno miesto mokyklų, rezultatai atskleidė, kad šioje srityje paauglių elgesys yra sveikatai nepalankus.

„Iš mokslinės literatūros ir praktikos žinoma, kad paaugliai savo svorio kontrolei taiko įvairias strategijas, kurios gana dažnai yra žalingos sveikatai. Tačiau mūsų tyrimas atskleidė, kad fizinis aktyvumas irgi gali būti labai neteisingai taikomas“, – teigia LSU prof. dr. R. Jankauskienė.

LSU mokslininkių tyrimas atskleidė, kad populiariausi paauglių svorio mažinimo metodai, susiję su neteisingu fizinio aktyvumo taikymu, yra ilgesnės nei dviejų valandų treniruotės, dalyvavimas daugiau nei vienoje treniruotėje iš eilės, pernelyg intensyvus fizinis krūvis. Be to, nemažai paauglių mano, kad sportuojant reikėtų dėvėti orui nepralaidžią ir prakaitavimą skatinančią aprangą, nevartoti skysčių per treniruotę ir po jos.

Paaugliai supranta, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti kūno svorį, tačiau nežino, kaip ir kokiomis dozėmis tą fizinį krūvį taikyti, nėra supažindinti su perdozuoto fizinio krūvio žala sveikatai.

„Toks elgesys yra sveikatai žalingas, nes, pavyzdžiui, skysčių stoka po treniruotės apsunkina širdies darbą. Orui nepralaidžių drabužių dėvėjimas irgi nėra moksliškai pagrįstas. Na, o per intensyvus ir per ilgas fizinis krūvis gali sukelti fizinį ir psichologinį organizmo išsekimą, ypač, jei dar laikomasi įvairių bado dietų ir kitų moksliškai nepagrįstų mitybos strategijų. Nekoreguojant tokio elgesio paaugliams gali atsirasti valgymo sutrikimų, kuriuos dažnai lydi disfunkcinis mankštinimosi režimas“, – sako prof. dr. R. Jankauskienė.

Tyrimas esą aiškiai parodė, kad paaugliams trūksta fizinio raštingumo – paaugliai supranta, kad fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti kūno svorį, tačiau nežino, kaip ir kokiomis dozėmis tą fizinį krūvį taikyti, nėra supažindinti su perdozuoto fizinio krūvio žala sveikatai.

Todėl, pasak mokslininkų, privalu šių žinių suteikti jiems per fizinio ugdymo pamokas. Be to, mokyklose būtina įgyvendinti sveikatos ugdymo programas, skatinančias sveiką gyvenseną, pozityvų požiūrį į savo kūną, gebėjimą atsispirti socialinės ir kultūrinės aplinkos spaudimui atitikti stereotipinius išvaizdos lūkesčius.

Tyrimą atlikusių specialistų teigimu, sporto treneriai, kurie dirba su paaugliais sveikatingumo centruose, irgi turi suprasti, kad dėl drastiškų kūno pokyčių paaugliai labai išgyvena, todėl ir sportuoti gali labai neteisingai. Treneriai paaugliams esą turėtų akcentuoti kūno funkcionalumo, o ne išvaizdos svarbą.