„Man, kaip žmogui gimusiam Kaune ir visą gyvenimą praleidusiam Vilniuje, švyturiai yra ypatinga traukos vieta. Klaipėda pirmiausiai asocijuojasi su uostu. Uostamiestis – su švyturiu. Kai turime tokį turtą, o gyventojai ar svečiai negali į jį patekti, man atrodo yra pernelyg didelis praradimas“, – sako Susisiekimo ministras.

Ministro teigimu procesą labiausiai stabdo teisiniai reguliavimai.

„Labai sudėtingi klausimai dėl apsaugos zonų. Pakilę į viršų matome dujotiekius, todėl svarbu išsiaiškinti, ką galima daryti, ko ne. Galbūt reikėtų keisti teisės aktus. Natūralu, kad reikės ir remonto“, – paaiškino M.Skuodis.

Švyturį valdo transporto saugos administracija, jis stovi uosto teritorijoje, o šią vasarą jį perimti ketina savivaldybė.

Ministras norėtų, kad švyturys būtų atvertas jau nuo kito sezono. Kad tai realus terminas sutinka ir Klaipėdos meras.

„Derinimo procedūros aišku šiek tiek užtruks. Bet tikiu, kad miesto ambicija, kurią inicijavo susisiekimo ministerija, taps kūnu. Ir sekantį rugpjūtį, Švyturių dieną, klaipėdiečiai galės lankytis miestui priklausančiame švyturyje“, – teigė Vytautas Grubliauskas.

Savivaldybei perėmus ir atvėrus švyturį, jo pagrindinė paskirtis, padėti laivams įplaukti į uostą, išliktų.

40 metrų aukščio Klaipėdos švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje. Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1945 m. vėl atstatytas.

Privataus asmens – švyturių tyrinėtojo arba farologo palangiškio Aido Jurkšto iniciatyva šį savaitgalį, rugpjūčio 16 dieną, Klaipėdos švyturyje pirmą kartą bus švenčiama Pasaulinė švyturių diena.

Švyturys laukia lankytojų

Klaipėdos švyturio lankymas prasidės 12 valandą. Toks renginys čia vyks pirmą kartą.

Lankymo laiką nuo bokšto viršaus trimito garsais paskelbs miesto meras Vytautas Grubliauskas. Apačioje jam pritars Palangos pučiamųjų orkestras. Visą dieną tęsis koncertas, veiks paroda, lankytojai mėgausis unikalia galimybe pažvelgti į Baltijos jūrą, Kuršių neriją bei marias, į Klaipėdos miestą iš 45 metrų aukščio.

Klaipėdos švyturys yra seniausias lietuviškas švyturys. Jis įžiebtas 1796 metų rugsėjo 1 dieną. Nuo to momento praėjo 218 metų. Nuspręsta, kad per švyturių dieną (International Lighthouse Lightship Weekend 2014), kuri pasaulyje švenčiama nuo 1989 m. rugpjūčio 8 d., į Klaipėdos švyturį galės užlipti 218 lankytojų.

Klaipėdos švyturio lankymo šventės iniciatorius, žinomas farologas A.Jurkštas yra „Baltijos švyturių Enciklopedijos“ sudarytojas, parodų, renginių bei leidinių švyturių tematika organizatorius.

Idėja surengti Klaipėdos švyturio lankymą jo galvoje šmėžavo jau seniai. Niekaip nepavykdavo įtikinti Klaipėdos švyturio valdytojų – Lietuvos saugios laivybos administracijos, kad kartą per metus būtina atverti švyturį žmonėms.

Švyturio lankymas svarbus ir kaip Klaipėdos uosto vardo sklaidos renginys, Lietuvos, kaip jūrinės valstybės sampratos įtvirtinimas.

Žinomas kitose šalyse

Neseniai su A.Jurkštu netiesiogiai teko susitikti Lenkijos Wzorka švyturyje. Čia vyko jo pieštų švyturių paroda. Atskiruose stenduose buvo pristatyti visų aplink Baltijos jūrą esančių šalių švyturiai.

A.Jurkštas aistrą švyturiams pajuto 1998 m., kai atvykęs iš Vilniaus ir apsistojęs Palangoje, įkūrė įmonę „Jūros užeiga“. A.Jurkštas pradėjo kolekcionuoti švyturių modelius. Vėliau – atvirukus, pašto ženklus, monetas, knygas...

"Supratau, kad turiu surinkti padriką medžiagą apie Baltijos jūros švyturius, praeityje buvusius, išnykusius ir esamus. Vaizdinį chaosą norėjau sutvarkyti, standartizuoti, suteikti formatą. Neradęs tinkamesnio būdo, nusprendžiau piešti. Pradžioje – Kanados, Venesuelos švyturiai. Vėliau – Baltijos jūra. „Įveikiau“ Kaliningrado srities, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos (Suomijos įlanka), švyturius", – prisipažino architektūrą ir dailę studijavęs A.Jurkštas.

Baltijos jūros švyturių piešimas prasidėjo nuo Estijos švyturių. Vėliau – Latvijos, Kaliningrado srities, Lietuvos, Rusijos švyturiai Suomių įlankoje. Dabar jau aplankyti ir nupiešti visi švyturiai aplink Baltijos jūrą. Ypač jų gausu Suomijoje, Švedijoje, Danijoje.

Nupiešta per tūkstantis švyturių. Mano matytoje Lenkijos Wzorka švyturio parodoje pristatyti visų Baltijos jūros šalių švyturiai. Iš jų per 25 Lietuvos švyturių ir navigacinių ženklų.
A.Jurkšto piešti švyturiai ne kartą pristatyti ir kituose Baltijos jūros šalių švyturiuose, įvairiuose renginiuose. Ne viename Baltijos jūros kampelyje surengtos parodos "600 Baltijos jūros švyturių". A.Jurkštas išleido Baltijos jūros švyturių enciklopedinį žinyną.

Švyturiais sudomino moksleivius
Šiuo metu A.Jurkšto įkurta viešoji įstaiga "Aido švyturiai" vykdo Lietuvos kultūros tarybos iš dalies remiamą projektą „Jūrinio paveldo parodų ir paskaitų ciklas pamario regione “Baltijos švyturiai“ bei atvirukų rinkinio „Senieji Lietuvos švyturiai“ išleidimas“.

Švyturių pristatymai jau įvyko Šilutėje, Pašyšiuose. Šilutės rajone paskaitų ciklą „Baltijos švyturiai“ skaitęs A.Jurkštas pastebėjo, kad ši tema domina ne tik suaugusius pamario krašto gyventojus, bet ir moksleivius. Ypač tuos, kurie gyvena arčiau Kuršių marių arba Nemuno – ten žybsi įvairūs kelią laivams rodantys navigaciniai ženklai.
Į užsiėmimus piešti švyturius įtraukė vaikus. Tuo susidomėjo Pašyšiuose stovyklavę moksleiviai.

„Su moksleiviais tik dalijausi savo patirtimi, į kūrybą nesikišau, mėginau juos padrąsinti, bet nereikalavau, kad jie pieštų taip, kaip aš. Vaikai patys išsirinko patinkančius švyturius, spalvas, fantazavo, kūrė kompozicijas. Kiekvienas piešė taip, kaip norėjo“, – pasakojo A.Jurkštas.

Jaunieji farologai pranoko jo lūkesčius: „ Jų eskizai žaižaruoja spalvomis, romantiški, kai kuriuose šiek tiek juntama mokytojo įtaka. Vaikai stengėsi tiksliau pavaizduoti švyturių geografinę situaciją, inžinerinius ir architektūrinius sprendimus".

Panašūs renginiai rugsėjį ir spalį vyks Švėkšnoje, Gargžduose ir Jurbarke.