Trofėjai paspartino žengimą į rinką

„Švyturys-Utenos alus“ eksporto vadovas Raimundas Laurikėnas sako, kad Lietuvos aludarių prestižiškiausiuose pasaulio konkursuose laimėti aukso medaliai palengvina kelią į naujas rinkas. Tiesa, Azijoje užmegzti verslo santykius trunka gerokai ilgiau.

„Taivane, kaip ir daugelyje kitų Azijos šalių, viskas vyksta kitaip, nei mes esame įpratę. Europoje galima per savaitę surasti partnerį kitoje šalyje, susitarti dėl sąlygų ir jau kitą savaitę pradėti vežti produkciją. Azijoje – daugiausia dėl kultūrinių skirtumų – savaitės gali virsti mėnesiais ar net metais. Tad 2022-ieji mums buvo paieškų metai, o šiemet jau pradėjome eksportą. Įžengimas į rinką mums buvo itin sėkmingas – pavyko greitai išsikovoti savo gerbėjų ratą tiek tarp Taivano gyventojų, tiek tarp į šalį atvykstančių svečių“, – sakė R. Laurikėnas.

Pasak jo, augimo galimybės Taivane – milžiniškos, o augant tradicinio ir kraftinio alaus paklausai, šios šalies alaus gurmanams ketinama pasiūlyti ir daugiau alaus rūšių.

Vartai į Aziją

Taivano alaus kultūra prisikėlimą patyrė šaliai įstojus į Pasaulio prekybos organizaciją. Tuomet monopolininkė Taivano tabako ir alkoholinių gėrimų korporacija (angl. Taiwan Tobacco and Liquor Corporation), gaminusi vietos rinkoje gerai žinomą „Taivano alų“ (angl. „Taiwan Beer“), susidūrė su visa banga naujai besikuriančių mažųjų daryklų ir užsienio žaidėjų atėjimu.

R. Laurikėnas apžvelgė, kad šiandien konkurencija Taivane – dažnai vadinamoje vartais tarp Vakarų pasaulio ir besivystančių Azijos rinkų – aštri ir kupina iššūkių.

„Nors Taivanas garsėja pomėgiu viskiui – tai ketvirta pagal dydį pasaulyje viskio rinka, alus sudaro didžiąją alkoholio pardavimo dalį tiek pagal bendrą skaičių, tiek vertę, be to, alus rinka ir kultūra pastaraisiais metai toliau sparčiai augo. Tai matydami ir nepaisydami didelio atstumo, taivaniečiams nutarėme pasiūlyti ir lietuviško alaus. Dirbti tokioje rinkoje ne tik įdomu, bet ir perspektyvu, nes rinka – atvira, prieinama, su stipriomis vietinėmis alaus daryklomis ir nemaža importinio alaus dalimi“, – vertino R. Laurikėnas.

Dabar situacija rinkoje – visai kitokia nei prieš kelis dešimtmečius: apie 40 proc. Taivano rinkos užima importinis ir mažųjų daryklų alus.

Naujų skonių ieškanti karta

Taivano rinkoje šiandien susipynė, sako R. Laurikėnas, skirtingų žmonių kartų pomėgiai – tradicinio lagerio mėgėjus po truputį keičia naujų skonių ieškanti naujoji karta, auga vartojimas, o alaus mėgėjų nebegąsdina ir aukštesnės alaus kainos.

„Visos šios priežastys lėmė, kad „Taivano alus“ užleido vietą visai puokštei naujų skonių ir rūšių įvairovei. Skaičiuojama, kad dabar į šią šalį importuojama daugiau nei 2 000 alaus prekių ženklų. Tad konkurencija didelė, bet savo vietą randa ir mūsų lietuviškas alus, savo skoniu ir kokybe nenusileidžiantis į šalį vežamam belgiškam ar vokiškam alui“, – vertino R. Laurikėnas.

Iš senosios Klaipėdos daryklos – į Taivaną

„Švyturys-Utenos alus“ šioje šalyje dirba jau su keliais importuotojais. Vienas naujausių – verslininkas Edwardas Liu, į Taivaną importuojantis senojoje alaus darykloje Klaipėdoje įsikūrusių „Raudonų plytų“ alaus dirbtuvių alų.

„Importuoto alaus bangą Taivane paskatino į šalį pradėtas vežti alus iš Japonijos. Šios šalies alus – kokybiškas, jų pakuotės – gražaus dizaino, tad jie greitai tapo mėgstami šalies alaus gurmanų. Prie šios tendencijos ir prisidėjo kraftinio alaus atgimimas, ir šiandien alaus mėgėjai, ypač jaunoji karta, nori išbandyti įvairių rūšių ir skonių paletę, tad tiekėjai stengiasi užpildyti šią nišą. „Švyturio“ aludarių alus kokybe nė kiek nenusileidžia japoniškam, kuris šalyje laikomas kokybės standartu, tad nutarėme šalies vartotojams pasiūlyti ir lietuviško alaus“, – sako importuojančios įmonės vadovas E. Liu.

Anot jo, su bendrove „Švyturys-Utenos alus“ pradėta dirbti tik pastaraisiais mėnesiais.

„Importuotas alus pastaraisiais metais sparčiai populiarėja, tad, alaus mėgėjams ieškant naujų skonių, siekiame rinkai pasiūlyti įvairesnę produkciją, ne tik vietinį „Taivano alų“. Jau džiaugiamės rezultatais, kadangi „Švyturio“ produktai pasižymi kokybe, prezentacija, o pakuotės – unikalios, išskirtinės, tad toks alus itin populiarus šiandien. Vertiname naujai užgimusią partnerystę ir ateityje tikimės plėsti asortimentą“, – sako E. Liu.

Populiarėja nealkoholinio alaus rūšys

R. Laurikėnas teigė, kad su Taivano tiekėjais aktyviai dirbama ir dėl kitų alaus rūšių eksporto, pavyzdžiui, nealkoholinio alaus.

„Taivanas pastaraisiais metais nebeatsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Šalyje dar iki COVID-19 pandemijos tapo madinga rinktis sveikesnį ir mažiau kalorijų turintį alų. Pandemija šias tendencijas tik paryškino – pavyzdžiui, nealkoholinio alaus importas 2020 m., palyginti su 2019 m., paaugo net penkiais kartais, tad matome galimybę augti ir šioje rinkoje“, – pastebėjo „Švyturys-Utenos alus“ eksporto vadovas.

R. Laurikėnas teigė, kad, bendrovei visiškai nutraukus prekybą Rusijoje ir Baltarusijoje, „Švyturio“ alaus darykla šiuo metu didina pardavimų apimtį ne tik tradicinėse eksporto rinkose, bet ir atranda naujų egzotiškų ir tolimų alaus rinkų – nuo Tolimosios Azijos iki Afrikos šalių.

Praeitą savaitę vykusiuose jubiliejiniuose Investuotojų forumo apdovanojimuose įvertinti labiausiai prie investicinio klimato gerinimo prisidėję lyderiai. „Atsakingos įmonės 2020“ karūna atiteko gėrimų gamintojai „Švyturys-Utenos alus“, kuri šioje kategorijoje nugalėjo kitas stiprias pretendentes.

„Dėkojame už šį įvertinimą, didžiuojamės, kad mūsų veikla yra pastebėta, augant tvarios ekonomikos link. Noriu kartu pasidžiaugti, kad jau daugiau kaip metai mūsų veikloje nėra nė vieno nelaimingo atsitikimo, o tai yra didelis įvykis gamybos įmonėse. Tikiuosi, kad mums ir toliau pavyks vystyti įmonės kultūros bei verslo balansą kartu su skaidriais tikslais, dėmesiu visuomenei, darbuotojų rūpinimusi ir aplinkos tausojimu“, – sakė bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ ir „Carlsberg“ Baltijos šalyse vadovas Rolandas Viršilas.

Už neigiamo poveikio aplinkai mažinimą

Tarptautinei alaus gamintojai „Carlsberg“ grupei priklausanti įmonė „Švyturys-Utenos alus“, įgyvendinama aplinkosauginę programą „Kartu link nulio“, gali didžiuotis pavyzdingais rezultatais – bendrovės valdoma darykla Utenoje tapo pirmąja Lietuvoje, gavusia nulinį CO2 pėdsaką patvirtinantį „carbon neutral“ statusą.

„Šis įvertinimas įrodo, kad gamyba Utenoje vykdoma neteršiant atmosferos pridėtiniu anglies dioksidu, naudojant tik atsinaujinančius energijos šaltinius. Mes taip pat įgyvendiname ir kitus aplinkosauginius sprendimus, pavyzdžiui, nuolat diegiame plastiko eikvojimą mažinančias technologijas, tokias kaip lengvesni PET butelių ruošiniai, plonesnės pakavimo plėvelės ar mažiau plastiko turintys kamšteliai“, – sakė R.Viršilas.

„Švyturys-Utenos alus“ taip pat aktyviai integruoja vandens sąnaudos mažinimo sprendimus: modernizavo butelių plovimo įrengimą ir optimizavo gamybos vandenį, naudojant jį pakartotinai. Šiluminės energijos taupyme – pasiektas butelių plovimo mašinos, karštų paviršių izoliavimo ir energijos atgavimo sistemos modernizavimas.

Už skaidrų verslą ir rūpinimąsi darbuotojais

Tarp didžiausių mokesčių mokėtojų šalyje, 26 vietą tarp TOP500 užimanti įmonė, „Švyturys-Utenos alus“ yra pripažįstama kaip viena teisingiausių atlygį mokančių Lietuvos įmonių.

„Mes pasisakome prieš darbuotojų diskriminavimą, todėl taikome sąžiningo ir lygiaverčio atlygio sistemą. Daug dėmesio skiriame ir darbuotojų saugumui – dėl įdiegtos Darbuotojų saugos ir Sveikatos vadybos sistemos net 85 proc. pavojingų situacijų yra pašalinta, todėl nuo 2018 m. neįvyko nė vieno nelaimingo atsitikimo, Gamybos skyriuje – jau daugiau kaip 5 metus. O šiame pandeminiame kontekste taikome maksimalią apsaugą nuo COVID-19 plitimo, atliekame nuolatinius masinius testavimus bei vakcinaciją“, – komentavo R.Viršilas.

Teisingai vystomą vidinę organizacijos kultūrą pagrindžia laimėtas „Ateities organizacija 2020“ titulas. Praeitais metais „Švyturys-Utenos alus“ pademonstravo stipriausius darbuotojų įsitraukimo rodiklius – rezultatai atskleidė, kad 69 proc. darbuotojų yra aktyviai įsitraukę, o net 90 proc. jaučiasi patenkinti darbu šioje įmonėje.

Už aktyvų įsitraukimą į visuomenės veiklą

Pandemijos metu „Švyturys-Utenos alus“ skyrė ypatingą dėmesį ne tik savo darbuotojų apsaugai ir gerovei, bet ir prisidėjo platesniu masteliu, kovojant su virusu – Lietuvos medikams ir visuomenės pažeidžiamoms grupėms bendrovė skyrė paramą už daugiau kaip 100 tūkst. eurų.

Pastebimas ir aktyvus prisidėjimas prie bendruomeninės veiklos ir socialinių vertybių kūrimo – „Švyturys-Utenos alus“ kasmet organizuoja „Švyturio Klaipėdos ateities stipendijos“ apdovanojimus, o pernai įvairiems Lietuvos visuomenės kultūrą bei mokslą skatinantiems projektams skyrė apie 120 tūkst. eurų.

Tradicija tapęs aludarių renginys kasmet sulaukdavo didelio visuomenės susidomėjimo ir aktyvaus įsitraukimo, nes liepos 18 d. uostamiestyje šią šventę pasitikdavome su rekordiniu svečių skaičiumi, įdomiomis degustacijomis, kokybiška muzika ir virtuvės meistrų atradimais.

Nors alaus kultūros puoselėjimas, atsakingo vartojimo skatinimas išlieka vienu iš įmonės tikslų, tokiomis susiklosčiusiomis rizikingomis aplinkybėmis, pirmiausia mes atsižvelgiame ne į pelno siekį, o visuotinės gerovės užtikrinimą, todėl šios vasaros Tarptautinę aludarių profesijos šventę nukeliame į kitus metus.

Sekama socialiai atsakingo verslo principais

Su šia pandemija susidūrėme pirmą kartą, todėl būdami naujokai COVID-19 kontekste turime elgtis atsakingai ir apgalvotai. „Švyturys-Utenos alus“ laikosi atsakingo verslo pozicijos, todėl nors nemažai įmonių grįžta prie intensyvių renginių maratono ir žada laikytis visų saugumo reikalavimų, mes įžvelgiame virusui plisti išlikusį pavojų ir, matydami kitų pasaulio regionų pavyzdžius, neignoruojame antrosios pandemijos bangos tikimybės, dėl kurios šalis vėl sugrįžtų į ankstesnį sąstingį kartu su sugriežtintais saugumo reikalavimais.

Nuo pat pandemijos pradžios mes rimtai ir proaktyviai reaguojame bei įgyvendiname operatyvius veiksmus, siekdami prisidėti prie viruso sukeltų padarinių mažinimo. Įtempto karantino metu ne tik rūpinomės savo darbuotojais ir partneriais nuo išorinių grėsmių, bet ir teikėme paramą Lietuvos medikams bei socialinę atskirtį patiriantiems gyventojams – į šalies gydymo įstaigas ir „Maisto banko“ punktus buvo išvežta 130 tūkst. vienetų geriamojo vandens ir gaiviųjų gėrimų.

Už Lietuvos ribų taip pat buvo vykdoma iniciatyvi veikla – tarptautinės „Carlsberg“ grupės, kuriai priklauso ir „Švyturys-Utenos alus“, fondai skyrė apie 12,7 mln. Eur tarptautiniams moksliniams tyrimams ir viruso paveiktų šalių visuomeninių reikmių finansavimui.

Geri pavyzdžiai užkrečia

Būdami pirmaujanti gėrimų įmonė šalyje, mes jaučiame pareigą paskatinti daugelį verslo sektoriaus atstovų pasekti mūsų pavyzdžiu ir prisidėti prie socialiai atsakingo verslo gretų. Būkime pavyzdžiu vieni kitiems, žmogaus interesus iškeldami aukščiau pelno siekio ir naudos sau, ir bendromis jėgomis prisidėkime prie sklandesnio bei sėkmingesnio ištikusios krizės suvaldymo.

Šiais metais Tarptautinės aludarių dienos šventės atsisakome, kad galėtume visi kartu ir sveiki susitikti kitąmet.

Pavyzdžiui, tam, kad vartotojus pasiektų steriliai supakuoti produktai, jų aplinkos sterilizavimas karščiu vyksta 180 laipsnių temperatūroje. Nepaisant gamintojo užtikrinamo saugumo, vartojai taip pat raginami laikytis tam tikrų taisyklių.

„Produktų saugumą užtikrina du sterilizavimo įrenginiai, bei ultravioletinių spindulių lempos visoje grandinėje, įskaitant ir kamštelių sterilizavimą. Daugiau gaminame vadinamųjų „multipakų“, kuriuose gaminiai automatiškai, neliečiant rankomis, visiškoje švaroje supakuojami į vieną apsaugine plastiko plėvele uždengtą pakuotę“, – sustiprintas saugumo priemones vardija „Utenos“ daryklos vadovas Artūras Bernatavičius.

Saugumo garantas – gamybos ir pakavimo sterilumas

A. Bernatavičiaus teigimu, produktų švarai užtikrinti svarbūs keli esminiai dalykai: pirmasis jų – darykloje visi gamybos procesai yra automatizuoti, tad produktai gaminami uždarose talpose ir keliauja uždarais vamzdynais, o darbuotojai neturi jokio tiesioginio kontakto su produkcija.

„Jau daug metų mūsų daryklose yra taikomas uždaras gamybos ciklas, dėl kurio žmonių sąlyčio su gaminamais gėrimais galimybė – seniai pašalinta. Tad pagrindinis uždavinys yra maksimaliai sterilizuoti gėrimų pakuočių išorę pakavimo ir sandėliavimo metu, kad visoje grandinėje iki vartotojo namų ji išliktų apsaugota nuo išorės taršos“, – pasakoja A. Bernatavičius.

Tai padėjo išspręsti įmonės gamybos grandinėje taikomas antrasis produktų saugumo elementas – vadinamasis tunelinis pasterizatorius, kuris sterilizuoja pakuočių vidų bei išorę. Per šį įrengimą konvejeriu keliauja kiekviena pripildyta ir sandariai uždaryta gėrimo skardinė. Pasiekusios pasterizatoriaus vidų, skardinės yra įkaitinamos aukštoje temperatūroje, o po to staigiai atšaldomos. Tokiu būdu įvyksta produkto pasterizacija – tiek skardinių viduje, tiek išorėje nebelieka virusų bei bakterijų.

Pasak A. Bernatavičiaus, švarios ir sterilios skardinės toliau patenka į pakavimo mašiną, kur specialiame termotunelyje yra supakuojamos: apvyniojamos plėvele ir dar kartą kaitinamos iki maždaug 180 laipsnių Celsijaus, kad plėvelė apsitrauktų ir visiškai apsaugotų paketą nuo galimo užkrato. „Automatai dirba tiksliai ir greitai. Pavyzdžiui, per vieną pamainą pagaminama apie 200 tūkstančių gėrimų skardinių“, – pažymi daryklos vadovas.

Į plastikinius butelius išpilstytų gėrimų, kaip ir skardinių, saugumas taip pat užtikrinamas pasitelkiant termotunelio technologijas. Tiesa, prieš uždedant ant butelių, visų pakuočių rūšių kamšteliai dar yra sterilizuojami specialiomis ultravioletinių spindulių lempomis. Šie spinduliai sunaikina ant produkto taros likusius mikroorganizmus, todėl ant butelių automatiškai užsukami tik visiškai švarūs kamšteliai.

Kaip teigia A. Bernatavičius, ne mažiau svarbus ir trečiasis elementas – saugi aplinka, kurioje produktai yra pakuojami ir parengiami transportuoti į prekybos vietas. Pakavimo skyriuje naudojama vadinamoji „multipakų“ mašina absoliučiai sterilioje aplinkoje apsuka gaminius apsaugine plėvele, tad visiškai švarūs jie gali atkeliauti iki pirkėjų namų.

„Be galo svarbus ir pačių vartotojų sąmoningumas. Nei absoliuti švara gamyboje, nei gamintojų naudojamos skardinių folijos negelbės, jei namuose produktas bus atidaromas neplautomis rankomis, jomis liečiamas butelio ar skardinės viršus. Norime kartu su visais specialistais pabrėžti, kad rankų higiena yra svarbiausias visos šios ilgos kokybės grandinės elementas“, – teigia A. Bernatavičius.

Ypatingas dėmesys darbuotojų saugumui

Pasak „Utenos“ daryklos vadovo, įvertinus viruso plitimo rizikas, rūpestis darbuotojais, jų saugumu ir sveikata išlieka aukščiausias įmonės prioritetas. Nors pripažįstama, kad karantinas kiek koreguoja įprastą darbą, ir toliau siekiama dirbti nepertraukiamu režimu.

„Pagrindinis mūsų rūpestis karantino metu yra darbuotojų apsauga ir sveikata. Visi gamybos, logistikos ir prekybos darbuotojai aprūpinti visomis saugos priemonėmis: prekybininkai, kurie bendrauja su išorės žmonėmis, dėvi respiratorius, medicinines pirštines, visi gamybos ir logistikos darbuotojai – apsaugines kaukes, kurias keičia dukart dienoje. Esminių trukdžių tiekimo grandinėje neturime, nes absoliuti dauguma mūsų žaliavų yra lietuviškos. Gamybos ir logistikos darbuotojus esame suskirstę atskiromis nesusitinkančiomis pamainomis, kiekvienai pamainai persirengus, patalpas dezinfekuojame. Esu be galo dėkingas visiems darbuotojams už atsakingumą ir sąmoningą savo bei kolegų sveikatos apsaugą šiuo iššūkių kupinu metu“, – pabrėžia A. Bernatavičius.

Nuo Paryžiaus iki Utenos

13 tūkst. kv. m. plote išsidėstytos saulės elektrinės ekologiška energija padengs dešimtadalį visos daryklos sunaudojamos elektros.

„Imamės įgyvendinti „Carlsberg“ tvarumo politiką, kurioje greta atsakomybės mūsų vartotojams bei darbuotojams yra ir ekologinė atsakomybė. Gali pasirodyti, kad Paryžiaus klimato konferencija vyko kažkur toli ir su mumis nesusijusi, bet štai Utenoje matome jos padarinius – didžiausią Lietuvoje saulės elektrinę ant pastatų stogų.

Tai matomiausias, bet ne vienintelis mūsų žingsnis šia linkme. Kaip rinkos lyderiai privalome rodyti pavyzdį ir tvarumo srityje. Lyderystė be atsakomybės neįmanoma“, – sakė ŠUA vadovas Rolandas Viršilas.

Sąskaitos už elektrą mažės 12 proc.

Elektrinės projektavimo ir montavimo darbus atliko bendrovė „Modus Energy Solutions“, kuri ant 3 daryklos pastatų stogų sumontavo 3703 „Canadian solar“ gamintus modulius. Elektrinės elementų sujungimui panaudota daugiau nei 20 km  kabelių.

„Švyturio-Utenos alus“ – pirmoji iš didžiųjų Lietuvos aludarių, kuri naudos elektros energiją iš saulės šviesos. Mūsų pasiūlytas modelis, Utenos alaus daryklos metines sąskaitas už elektrą sumažins 12 proc.“, – sakė atsinaujinančios energetikos įmonių grupės „Modus Energy“ saulės energetikos verslo vystymo skyriaus vadovė Brigita Mačiulytė.

Anot B. Mačiulytės, Utenos daryklos saulės elektrinė – didžiausias Lietuvoje įgyvendintas saulės jėgainių ant pastatų stogų projektas. Jo įgyvendinimas truko 3 mėnesius, o saulės moduliai sumontuoti vos per 22 darbo dienas. Utenos alaus darykla yra viena pirmųjų didžiųjų pramonės įmonių, kuri ėmė diegtis decentralizuotus energijos išteklių vartojimo sprendimus.

Saulės elektrinių projektas įgyvendintas pagal priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“, kurią kuruoja Lietuvos verslo paramos agentūra.

Ne pirmas žingsnis

Neseniai „Carlsberg Group“ Baltijos šalyse paskelbė perkanti 257 naujus automobilius (123 Lietuvoje, 67 Latvijoje ir 67 Estijoje) – visuose juose įmontuota vairuotojo blaivumą tikrinanti įranga. Be to, tokia saugumą keliose didinanti įranga artimiausiais metais bus įdiegta visose koncerno automobiliuose. Pagal šio sprendimo mastus – „Carlsberg Group“ pirmauja visose Baltijos šalyse.

"Mūsų žiniomis, į Uteną yra iškeliama visa stiklinių alaus butelių pilstymo linija, o vasarą Klaipėdoje bus gaminamas tik barams skirtas alus ir "Raudonų plytų" linija. Apmaudu, bet "Švyturio" šalis iškeliauja į Uteną", - teigė "Švyturio" profesinės sąjungos komiteto pirmininkas Raimondas Tamošauskas.

Savo ruožtu "Švyturio-Utenos alaus" korporatyvinių reikalų direktorius Dainius Smailys tikino, jog gamybą Klaipėdoje išliks, o šiuo metu yra mažinamos tik jos apimtys.