„Mano misija yra prisidėti prie Baltijos regiono potencialo „blockchain“ srityje pristatymo tarptautiniu mastu. Tapdamas „Blockchain Centre Vilnius“ valdybos nariu siekiu užtikrinti gerokai aktyvesnį Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimą „blockchain“ technologijos srityje tiek verslo, tiek viešajame sektoriuose“, - pranešime tvirtina T. Roivas.

T. Roivas planuoja tapti aktyviu valdybos nariu: dalyvauti centro strateginiame planavime, įtraukti į regionines ir globalias iniciatyvas, taip pat steigti partnerį „blockchain“ centrą Estijoje.

„Taavi Roivo prisijungimas prie valdybos (...) padės išplėsti „Blockchain Centre Vilnius“ tinklą regione. Tokios mažos šalys, kaip Lietuva ir Estija, turi dirbti kartu, kad sustiprintų savo pozicijas pasaulio rinkose. Mūsų šalių reguliavimo aplinka yra viena patraukliausių inovatyvioms industrijoms. Tad mes turime suvienyti pastangas dalytis žiniomis ir rodyti skaitmeninę lyderystę Europoje“, - pranešime cituojama „Blockchain Center Vilnius“ vadovė Eglė Nemeikštytė.

„Blockchain Centre Vilnius“ įkūrėjas Antanas Guoga, pakvietęs T. Roivą prisijungti prie centro Vilniuje veiklos, sako, kad toks bendradarbiavimas bus labai vertingas.

„Strateginis bendradarbiavimas su p. Roivu, kuris yra žinomas dėl progresyvios skaitmeninės politikos, tampa labai vertingu „Blockchain Centrui Vilniuje“ tarptautiniu mastu“, - teigia europarlamentaras.

T. Roivas ėjo Estijos ministro pirmininko pareigas nuo 2014 iki 2016 metų. Jis yra Estijos parlamento narys.

„Blockchain Centre Vilnius“ yra užsienio kapitalo startuolis, investuotojus ir vietinę „blockchain“ technologijos bendruomenę buriantis centras.

Pažymėjęs, kad vienas didžiausių jo vyriausybės laimėjimų yra NATO karių dislokavimas Estijoje, T. Roivas išreiškė nuogąstavimą, kad Aljansas nesupras tokį susitarimą sudariusios partijos atėjimo į valdžią.

„Kalbos apie tai, kad šis susitarimas neveikia ir yra įšaldytos būklės, mažai įtikina. Premjerui, kuris vaidina svarbų vaidmenį bendraujant užsienio politikos (srityje), bus labai sunku NATO viršūnių susitikimuose dėl grėsmės saugumui prašyti daugiau sąjungininkų karių ir tuo pačiu metu rašomojo stalo stalčiuje laikyti susitarimą su pagrindine Rusijos partija, kuri yra susijusi su šiuo režimu“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Taline sakė T. Roivas.

„Įsivaizduoti tai bus labai labai sunku. Mano rekomendacija – nutraukti šį susitarimą“, – sakė jis.

„Nenoriu laikraščių antraštėse skaityti, kad Estijos vyriausybei vadovauja „prorusiškas“ ar „Kremlių remiantis“ politikas, kaip rašoma apie Bulgarijos išrinktąjį prezidentą“, – pridūrė T. Roivas.

Didžiausia Estijoje Centro partija, už kurią balsuoja dauguma rusakalbių rinkėjų, pritaria santykių su Rusija normalizavimui. 2004 metais ši partija sudarė bendradarbiavimo su „Vieningąja Rusija“ protokolą.

Dėl „prorusiško“ kurso būdavo atsisakoma priimti šią partiją į koalicijas ir 11 metų ji buvo opozicijoje.

Po to, kai parlamentas lapkričio 9 d. pareiškė nepasitikėjimą premjeru T. Roivu, Centro partija vis dėlto ėmė vadovauti deryboms dėl valdančiosios sąjungos sukūrimo ir premjeru siūlo savo lyderį J. Ratą.

Nors susitarimas dėl bendradarbiavimo su „Vieningąja Rusija“ praktiškai neveikė, dešiniųjų partijos reikalauja jį nutraukti. Tačiau pati Centro partija atsisako tai padaryti ir tvirtina, kad Estijos saugumui grėsmę kelia ne kontaktai su „Vieningąja Rusija“, o jų nebuvimas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius situaciją Estijoje apibūdina kaip neapibrėžtumo periodą ir viliasi, kad jis netruks ilgai.

„Čia yra Estijos vidaus reikalas, aišku, linkime greičiau sukurti naują Vyriausybę, nes laukia tikrai rimti darbai, Estijos netrukus laukia ir pirmininkavimas ES Tarybai, tikrai daug iššūkių. Tikimės, kad greitai neapibrėžtumo periodas baigsis“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto politologo Mindaugo Jurkyno, panašu, kad į naują Vyriausybę Estijoje pateks rusakalbius atstovaujanti Centro partija, kuri gali tapti net ir pagrindiniu naujos koalicijos partneriu.

„Žlugusioje koalicijoje nesutarimai dėl ekonominės ir kitos politikos buvo gana dideli, o pats premjeras nebuvo ypatingai veržlus reformų linkme ir autoriteto tarp partnerių labai neturėjo, tai panašu, kad gali Estijos Vyriausybė keistis į centro kairiąją ir daugiau matyti galime kairiosios politikos – kaip ir Lietuvoje galime matyti daugiau kairiosios politikos, kur valstybės reguliavimo ir dėmesio socialiniams klausimams, juos finansuojant, gali būti daugiau“, – BNS sakė M.Jurkynas.

Pasak politologo, jeigu socialdemokratams, konservatoriams ir Centro partijai iš tiesų pavyktų susitarti dėl valdančiosios daugumos, iš naujosios koalicijos galima daugiau dėmesio tikėtis socialinėms problemoms, tuo metu užsienio politikos šie pokyčiai paveikti neturėtų.

M.Jurkyno teigimu, tiek Estijoje, tiek Latvijoje, turinčiose didelį procentą rusakalbių gyventojų, kurių dalis neturi šių valstybių pilietybės, buvo stengiamasi išlaikyti jų interesams atstovaujančias partijas atokiai nuo valdžios. Todėl šis atvejis tiek Estijoje, tiek Baltijos šalyse gali būti pirmasis, kai Vyriausybėje svarbias pozicijas gaus šių gyventojų interesams atstovaujanti politinė jėga.

„Įtraukti į socialinius klausimus orientuotą rusakalbių Centro partiją yra būdas parodyti, jog reikia atkreipti dėmesį į tuos, kurie nelaimėjo nei globalizacijos, nei ekonomikos augime tiek, kiek tikėjosi“, – kalbėjo politologas.

Parlamentaras konservatorius Andrius Kubilius savo ruožtu sako negalįs vertinti, ar tikrai kritika dėl sprendimų nepriėmimo T.Roivas buvo pagrįsta. Jis pažymi, jog Reformų partija Estijoje jau 12 metų buvo valdžioje ir jo pozicijų susilpnėjimą galėjo, be kita ko, lemti tai, kad jų kandidatas partijos pirmininkas Siimas Kallas (Symas Kalas) šiemet nebuvo išrinktas prezidentu.

„Po šių prezidento rinkimų pačioje Reformų partijoje kilo didelė vidinį krizė“, – sakė A.Kubilius.

Šia krize, anot Seimo nario, pasinaudojo šalyje labai populiari Centro partija, praėjusią savaitę išsirinkusi naują vadovą.

„Centro partijai iki šeštadienio vadovavo Edgaras Savisaaras – tai yra prieštaringa asmenybė, jis bandė sutelkti rusakalbių ir nostalgiją jaučiančiųjų balsus, buvo traktuojamas kaip prorusiškos partijos vadovas, dėl to su juo visos kitos parlamentinės Estijos partijos nesudarydavo koalicijos, ta partija turėjo ilgą krizę, o šeštadienį Edgaras Savisaaras buvo pakeistas nauju vadovu Juriu Ratu. Jis kitų parlamentinių partijų yra priimamas kaip ne toks prorusiškas, todėl jau šeštadienį buvo aišku, kad kitos partijos, kurios įeina dabar į valdančiąją koaliciją, gali ieškoti būtų, kaip performuoti koaliciją“, – sakė parlamentaras.

A.Kubilius, premjero pareigas ėjęs tuo metu, kai Estijos Vyriausybei vadovavo Reformų partijos atstovas Andrusas Ansipas, sako jį buvus stipresnį lyderį nei T.Roivas, kas irgi galėjo lemti pastarojo sunkumus išlaikyti aukštai iškeltą kartelę.

„A.Ansipas sukūrė visą partijos sėkmės istoriją, jis ją pavertė valdančiąja partija, laiminčia daug balsų, bet kada jis apsisprendė, kad nebenori būti premjeru ir perėjo į Europos Komisiją, atėjo dabartinis buvęs premjeras – pakankamai jaunas, ir matyt, ir dėl to, kad partija jau per ilgai buvo valdžioje, ir gal jo paties savybės neleido užtikrinti ilgalaikio tęstinumo“, – svarstė A.Kubilius.

63 Estijos įstatymų leidėjai iš 101 trečiadienį balsavo už tai, kad Reformų partijos atstovas T.Roivas, Vyriausybei vadovaujantis nuo 2014-ųjų, būtų atleistas, prieš buvo 28 parlamentarai.

Valdančiąja galinti tapti prorusiška Centro partija turi 27 atstovus Estijos parlamente, o Reformų partija - 30 narių.

Balsavimą dėl nepasitikėjimo inicijavo opozicijos Centro partija, Laisvoji partija ir Estijos Konservatyvioji liaudies partija (EKRE).

63 įstatymų leidėjai iš 101 balsavo už tai, kad Centro partijos atstovas T.Roivas, vyriausybei vadovaujantis nuo 2014-ųjų, būtų atleistas, prieš buvo 28 parlamentarai, susilaikiusiųjų nebuvo, pranešė visuomeninis transliuotojas ERR.

Prezidentė Kersti Kaljulaid turėtų nedelsdama pradėti konsultacijas su partijų vadovais dėl naujos vyriausybės formavimo.

Centro partijos parlamentinės grupės vadovė Kadri Simson sakė, kad nepasitikėjimo votumą sužadino T.Roivo vyriausybės neveiklumas.

Laisvosios partijos grupės pirmininkas Andres Herkelis (Andris Herkelis) pažymėjo, kad Reformų partijos idėjos yra pasenusios. Pasak jo, nereikėtų kreipti dėmesio į Reformų partijos kalbas apie posūkį į kairę. Jis pabrėžė, kad T.Roivas vyriausybė nuo pat pradžių nebuvo sudaryta tinkamai.

Pasak EKRE parlamentinės grupės vadovo Marto Helme (Marto Helmės), Reformų partija sukūrė mitą ir dabar būdama vyriausybėje juo tiki. Jis pridūrė, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių reikėjo išreikšti nepasitikėjimą, yra korupcija, arogantiškumas ir tai, kad Reformų partija pavargo būti valdžioje.

Pagrindinė opozicinė Centro partija, kuri, kaip pranašaujama, turėtų perimti valdžios vairą, pažadėjo išlaikyti Estiją tvirtai įsišaknijusią euro zonoje ir NATO, šiai 1,3 mln. gyventojų turinčiai valstybei ruošiantis perimti pirmininkavimą ES antroje 2017 metų pusėje.

Savaitgalį ši partija išsirinko naują lyderį. Juo tapo 38 metų Juri Ratas (Juris Ratas), kuriam, kaip manoma, gali atitekti premjero postas.

27 vietas turinti Centro partiją palaiko nemažai Estijos rusakalbių, kurie sudaro ketvirtį šalies gyventojų.

J. Ratas pirmininko poste pakeitė 66-erių Edgarą Savisaarą (Edgarą Savisarą), kuris pasitraukė dėl partijos vidaus konflikto. Manoma, kad buvęs premjeras palaikęs artimus ryšius su Maskva, ir tuo sužadinęs Centro partijos populiarumą tarp etninių rusų.

„Juri Ratas šiandien sako, kad niekas nesikeis Estijos pozicijoje dėl NATO ir ES“, – sakė agentūrai AFP estų politologas Ahto Lobjakas (Ahtas Lobjakas).

„Jis rizikuotų sulaukti didžiulio visuomenės pasipriešinimo, jeigu atsisakytų šių įsipareigojimų. Neturiu pagrindo manyti, kad jis yra nenuoširdus“, – pridūrė ekspertas.

J.Ratas turėtų pradėti derybas dėl koalicijos formavimo su konservatyviąja IRL ir Socialdemokratų partija (SDE), kurios dirbo T.Roivas vyriausybėje.

2015 metų balandį sudaryta koalicija žlugo, kai IRL ir SDE lyderiai apkaltino 37 metų T.Roivas'ą, kad šis nevykdo pažadėtų ekonominių reformų ir bando sudaryti slaptą politinę sąjungą su populiariuoju J.Ratas'u.

Jeigu derybos bus sėkmingos, Centro partijos vadovaujama koalicija turės 56 vietų daugumą parlamente.

K.Kaljulaid turi paskirti naują ministrą pirmininką per dvi savaites.

„Visiškai aišku, kad šios koalicijos bendradarbiavimas baigėsi“, – trumpame pranešime pasibaigus partijos valdybos susirinkimui parlamente sakė T.Roivasas. Jis užsiminė apie koalicijos partnerių, socialdemokratų partijos (SDE) bei „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjungos (IRL) pirmadienio vakarą pateiktus pasiūlymus, kuriais jie ragino dabartinį premjerą atsistatydinti.

„Neverta laukti tylaus mūsų paklusnumo“, – sakė T.Roivas ir pridūrė, kad tęs kovą dėl dešiniojo sparno Estijos.

„Noriu surengti viešus debatus su visais, kas sako, kad vyriausybė padarė kažką ne taip“, – pareiškė jis.

„Dėl šios priežasties noriu, kad kuo greičiau, jau rytoj, būtų balsuojama dėl nepasitikėjimo, o prieš tai paskelbsiu politinį pareiškimą“, – sakė premjeras.

Estijos vyriausybė pirmadienį atsidūrė ties žlugimo riba - mažesnieji koalicijos partneriai socialdemokratai paragino T.Roivas atsistatydinti iš premjero pareigų ir nusprendė pradėti konsultacijas dėl naujos daugumos.

Balsuojant pirmadienį 41 Estijos opozicijos parlamentaras pareiškė nepasitikėjimą vyriausybės vadovu.

Kad parlamentas nušalintų premjerą ir priverstų pasitraukti vyriausybę, reikia mažiausiai 51 balso.

Parlamento frakcijų vadovai ragina atsistatydinti

Estijos penkių parlamento frakcijų lyderiai po antradienį įvykusio susitikimo paragino šalies vyriausybės vadovą ir Reformų partijos pirmininką Taavi Roivas (Tavį Reivą) iki trečiadienio 14 valandos atsistatydinti iš premjero posto, pagrasindamos, kad priešingu atveju partijos išreikš nepasitikėjimą premjeru.

Parlamentinių Centro partijos, Laisvosios partijos, Estijos socialdemokratų partijos (SDE),„Tėvynės“ partijos ir „Res Publica“ sąjungos (IRL) pirmininkai bei Estijos konservatyvi liaudies partija (EKRE) po antradienio posėdžio sakė, kad ministro pirmininko sprendimas laikytis savo posto, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, kelia grėsmę Estijos plėtrai, pranešė Centro partija.

Valstybės vadovas nesupranta, kad Reformų partija neprilygsta Estijos Respublikai, sakė partijų pirmininkai.

„Taavi Roivas sprendimas neatsistatydinti, o palaukti šios dienos balsavimo dėl pasitikėjimo, rodo Reformų partijos aroganciją ir nesugebėjimą priimti Estijos interesus atitinkančių sprendimų, – sakė partijų lyderiai. – Mes kviečiame ministrą pirmininką atsistatydinti iki rytojaus 14 val. Kitaip, visos penkios partijos išreikš precedento neturintį nepasitikėjimą. Estija yra demokratinė valstybė ir atėjo laikas ministrui pirmininkui pripažinti, kad koalicija baigėsi“.

Penkių parlamento frakcijų lyderiai pabrėžė, kad Reformų partijos, IRL ir SDE koalicija daugiau nebeegzistuoja. „Ministras pirmininkas, kuris, nepaisant nieko, laikosi savo posto, tik kenkia šiai šaliai. Jeigu mes norime išeiti iš šiandien susidariusios aklavietės, Estijai reikia naujos vyriausybės, ir pirmas žingsnis būtų nušalinti vyriausybės vadovą“, – sakė partijų vadovai.

„Socialdemokratams SDE ir konservatyviajai IRL partijai bendradarbiavimas su Reformų partija šioje vyriausybėje baigtas“, – sakė naujienų agentūrai AFP SDE atstovė Heidi Ojamaa (Heidi Ojama).

Estijos valdančiąją koaliciją 2015 metų balandį 30 vietų parlamente turinti T.Roivas'o Reformų partija sudarė su socialdemokratais ir konservatyviąja „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL) ir užsitikrino 59 deputatų iš 101 palaikymą.

Pasak Estijos visuomeninio transliuotojo, socialdemokratų lyderis Jevgenijus Osinovskis mano, kad jo partijos bendradarbiavimo su Reformų partija žlugimą paskatino ginčai dėl ekonominės, socialinės, švietimo ir regionų politikos.

Perspėjęs, kad Estija „juda kairiosios koalicijos link ir tai yra pavojinga“, vidaus reikalų ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras), Reformų partijos vicepirmininkas , sakė Estijos visuomeninei televizijai pirmadienį vėlai vakare, kad partijos valdyba susirinks anksti antradienį aptarti T.Roivas'o atsistatydinimo.

„Vyriausybė dabar yra žlugusi, SDE ir IRL abi oficialiai siekia naujų koalicijos derybų su (opozicine) Centro partija jau šįvakar“, – sakė agentūrai AFP estų politologas Ahto Lobjakas (Ahtas Lobjakas).

Parlamente turinti 27 deputatus Centro partija yra antroji pagal dydį politinė partija, populiari tarp etninės rusų mažumos šioje mažoje Baltijos valstybėje.

Ši partija praėjusį savaitgalį išsirinko naują vedlį, 38-erių Juri Ratas'ą (Jurį Ratą), ir ragina jį tapti ministru pirmininku.

„Atverti vartai“

J.Ratas pirmininko poste pakeitė 66-erių Edgarą Savisaarą (Edgarą Savisarą), kuris pasitraukė dėl partijos vidaus konflikto. Manoma, kad buvęs premjeras palaikęs artimus ryšius su Maskva, ir tuo sužadinęs Centro partijos populiarumą tarp etninių rusų, sudarančių ketvirtadalį iš 1,3 mln. Estijos gyventojų.

Tačiau juntami E.Savisaaro ryšiai su Maskva atbaidė potencialius koalicijos partnerius.

Pasak A.Lobajakas'o „A.Ratas'o išrinkimas Centro pirmininku atveria vartus“ vyriausybės formavimui.

Jeigu derybos tarp socialdemokratų ir konservatyviosios IRL bei Centro partijos bus „sėkmingos, tai bus didelis poslinkis šalies viduje, nes Reformų partija vyriausybėje buvo nuo 2001-ųjų“, pridūrė jis.

Tačiau A.Lobjakas tvirtina, kad tapęs ministru pirmininku A.Ratas „laikytųsi dabartinės užsienio politikos“, tai yra, Estija tvirtai išliktų NATO, Europos Sąjungoje ir euro zonoje.

„Rusija su ankstesniu užmoju tęsia karą į rytus ir pietus nuo Europos bei, tiesą sakant, pačioje Europoje, jeigu vertintume visus karo metodus“, – įstatymų leidėjams Taline sakė T.Rõivas, apžvelgdamas su Europos Sąjunga susijusios vyriausybės politikos klausimus.

„Mūsų rytinė kaimynė savo judėjimui naudoja tiek įprastus, tiek hibridinius karo metodus – visai kaip hibridinis automobilis judėdamas naudoja skirtingus degalus. Kišimasis į prezidento rinkimus kibernetinėmis priemonėmis, ekstremistinių partijų Europoje finansavimas ir jų indoktrinacija Kryme, trukdymas vykdyti nepriklausomą aviakatastrofos tyrimą, propagandos ir melo skleidimas patenka į antrosios kategorijos apibrėžimą“, – aiškino premjeras.

„Susidaro įspūdis, kad Rusija kaip mokyklos peštukas ieško konfliktų visur, kur tik jų įmanoma rasti“, – pridūrė jis.

„Dėl to dabartinę padėtį vėl pradedama vadinti kaip naują šaltąjį karą, nors (žurnalo „The Economist“ apžvalgininkas) Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas) jo apraiškas gana vaizdžiai aprašė savo knygoje tuo pačiu pavadinimu, išleistoje jau ne prieš vienerius metus, – sakė T.Rõivas. – Rusijos vadovybės nuomone, Vakarai kelia grėsmę jos egzistavimui, todėl mums nereikia stebėtis, kad (Maskva įsitikinusi), jog tikslai pateisina priemones.“

Pasak Estijos lyderio, Vakarų šalių visuomenės požiūris į dabartinę padėtį tapo labiau realistinis.

„Tai atspindi ne vien naujojoje ES pasaulinėje strategijoje pateikiamas vertinimas, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje ir Juodosios jūros regione iki pamatų supurtė Europos saugumo architektūrą, – pabrėžė jis. – Ukrainoje ir Sirijoje besitęsiantys ciniški konfliktai, taip pat pastarasis (oro bendrovės) „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lainerio katastrofos tyrimas ir daugelis kitų veiksnių vis labiau verčia Vakarų visuomenę atsimerkti ir atidžiau analizuoti, kas vyksta.“

Estijos ministras pirmininkas Taavi Roivas (Tavis Reivas) pirmadienį pareiškė, kad efektyviausias priešnuodis nuo propagandos yra laisva žiniasklaida. Taip jis atsakė į užklausą parlamente apie Rusijos propagandinį kanalą „Sputnik“.

„Estijos vyriausybinės įstaigos nelaiko (kanalo) „Sputnik“ nei žurnalistine organizacija, nei laisvosios žurnalistikos leidiniu, – sakė T.Roivas. – Estijos vyriausybinės įstaigos „Sputnik“ skleidžiamos informacijos nelaiko žurnalistine. Tačiau vyriausybė reaguoja į ją, remdamasi Estijos atvirumu ir žodžio laisvės vertybe“.

„Mes neuždarome jų veiklos, kol jie laikosi Estijos įstatymų, bet mes stebime jų veiklą; ir jeigu atsiranda neatitikimas su Estijos įstatymais arba pažeidžiama žodžio laisvė, atitinkami organai reaguos į tai“, – pabrėžė T.Roivas.

Pasak premjero, Estijos gyventojai pasirodė esą stebėtinai atsparūs priešiškai propagandai, skelbiamai Kremliaus propagandos kanalais.

T.Roivas pažymėjo, kad „Sputnik“ niekur Vakaruose netapo garsia žiniasklaidos priemone, tad Estijos vyriausybė nemano, kad šis kanalas kuo nors skirtųsi nuo kitų jau veikiančių Estijoje propagandinių kanalų.

Estija, siekdama užtikrinti daugybės į virtualią erdvę perkeltų duomenų saugumą, vykdo projektą, pagal kurį dalį duomenų talpyklų iš Estijos iškels į užsienį. Taip valstybė galėtų toliau veikti, net jeigu būtų okupuota.

Kad ir kas nutiktų – su tokia nuostata Estija vykdo projektą, kurį įgyvendinus, šalies piliečiai galės balsuoti, tuoktis ir tvarkyti administracinius reikalus, net jeigu šaliai smogtų stipri kibernetinė ataka arba teritoriją okupuotų priešas.

Tokią galimybę Estija gali pažadėti, nes jau dabar devyniasdešimt penki procentai valstybės paslaugų siūloma virtualioje erdvėje – nebereikia lankytis įvairiose valstybės įstaigose. Tačiau, kad sistema veiktų sklandžiai, Estijai dar trūksta vieno žingsnio. Reikia informacijos talpyklas išdėstyti po visą pasaulį, kad niekas negalėtų jų aptikti ir sunaikinti.

„Reikia, kad paslaugos nenutrūktų. Galima tai daryti iš ambasadų ar virtualių ambasadų, yra keli techniniai sprendimai. Mūsų pagrindinis tikslas – tęsti veiklą, kad ir kas nutiktų“, – aiškina Estijos premjeras Taavi Roivas.

Projektą Estija tikisi baigti kitąmet, kai didžioji dalis valstybės duomenų bus įkelta į bendrovių „Amazon“ ar „Microsoft“ saugyklas užsienyje. Tačiau ten Estija nesiųs jautrių duomenų, tokių, kaip policijos ar sveikatos įrašai.

„Iš tiesų, duomenų vientisumas yra iššūkis. Reikia užtikrinti, kad niekas negalėtų prie duomenų prieiti ir jų pakeisti, pavyzdžiui, suklastoti kokio nors piliečio kraujo grupės. Tai vis dar mums kelia nerimo. Mes tikri, kad „Google“ ar „Microsoft“ užtikrins fizinę apsaugą, bet nebūtinai duomenų vientisumą“, – sako Estijos vyriausias informacijos reikalų pareigūnas Taavi Kotka.

Todėl jautriausius duomenis Estija tebesaugos pati, o ateityje sieks dalį talpyklų perkelti į Estijos ambasadas sąjungininkų šalyse. Tačiau dėl teisinių subtilybių, net ir diplomatams turint visokeriopą apsaugą ambasadų viduje, susitarti nėra lengva. Juk Estija nevaldo kitų valstybių teritorijų, o siekia šimtaprocentinių garantijų, kad prie duomenų ambasadose niekas tikrai nekiš nagų.

Lietuva, Lenkija ir Europos Komisija ketvirtadienį pasirašė sutartį dėl bendro dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos projekto (GIPL) finansavimo. 555 mln. eurų vertės projekto statyboms skirta 295 mln. eurų iš Europos Sąjungos CEF fondo, o dar 10 mln. eurų - tyrimams. 

Sutartį pasirašė bendrovės „Amber Grid“ vadovas Saulius Bilys ir Lenkijos „Gaz System“ vadovas Janas Chadamas bei EK atstovas, o ceremonijoje dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerai Laimdota Straujuma, Taavi Roivas (Tavis Roivas) ir Ewa Kopacz (Eva Kopač), taip pat Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Junckeris (Žanas Klodas Junkeris).

Tai labai svarbus projektas Lietuvai ir visai ES, nes įgyvendina energetikos sąjungos idėją, be to, jis padidins Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų.