„(Taryba – BNS) mano, kad lietuvių aukos šiame kare turi būti tinkamai pagerbtos ir įamžintos Vilniuje“, – rašoma dokumente.

Patvirtinus rezoliuciją, pasiūlymą dėl Ukrainoje žuvusių lietuvių įamžinimo suformuluos Istorinės atminties komisija ir su juo vėl grįš į savivaldybės tarybą.

Iniciatyvos autorius – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Aurimas Navys.

„Manyčiau, kad šiuos žuvusius lietuvius turėtume atminti, jų atminimą įamžinti“, – tarybos posėdyje kalbėjo A. Navys.

Jis teigė, kad Vilniuje esančią Rusų gatvę būtų galima pavadinti T. Tumo vardu.

„Čia yra mano pozicija, jokiu būdu nenoriu spausti (Istorinės – BNS) atminties komisijos, ji priims pati sprendimą, kaip yra geriausia“, – sakė A. Navys.

Lietuvių aukos šiame kare turi būti tinkamai pagerbtos ir įamžintos Vilniuje.

Socialdemokratas Povilas Pinelis kritikavo idėją pervadinti Rusų gatvę.

„Kai suplakate karą, Rusų gatvę, jūs politikuojate, neįsigilinę nei į aplinkybes, kaip ta Rusų gatvė (atsirado – BNS), užsiimate kiršinimu, priešinimu, mūsų Vilniuje yra pilna rusų tautybės žmonių, yra mišrių šeimų“, – teigė P. Pinelis.

Jis siūlė pagerbti ne tik žuvusius, bet ir kitiems į Ukrainą padėti kariaujančiai šaliai padedantiems lietuviams, kurie neretai grįžta su sunkiomis traumomis.

„Komisija turėtų galvoti apie Vilniaus pagarbą visiems dalyvaujantiems, padedantiems, aukojantiems savo sveikatą, resursus, neatsiremiant į vieną ar du asmenis“, – sakė P. Pinelis.

A. Navys atsakė, kad Rusų gatvei pavadinimą 1907 metais suteikė Rusijos imperijos valdžia.

„O dėl įamžinimo visų kitų, tai reikėtų įamžinti visą mūsų Lietuvą, nes visa Lietuva prisideda prie to. (...) Siūlyčiau nesuplakti dviejų dalykų“, – kalbėjo tarybos narys.

Rezoliucijoje pažymima, kad T. Tumo žūtis prie Bachmuto „skatina mus suvokti, kad Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir viso Vakarų pasaulio laisvę bei vertybes“, o M. Kvedaravičiaus filmai „Mariupolis“ ir „Mariupolis 2“  „liudija tiek besiginančiųjų ukrainiečių drąsą, tiek rusų ginkluotojų pajėgų žiaurumą ir nusikaltimus žmoniškumui bei karo nusikaltimus“.

Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė BNS anksčiau teigė, kad nors sostinėje galioja nuostata, kad žmonių atminimas gali būti įamžinamas tik praėjus dešimt metų po jų mirties, rezoliucijos priėmimas reiškia, kad komisija skatinama padaryti išimtį.

K. Šeraitės-Gogelienės teigimu, išimčiai netaikomas laiko apribojimas, apie asmens atminimo įamžinimą tada galima spręsti kad ir praėjus vienai dienai po jo mirties.

Tadas Tumas, slapyvardžiu Milžinas, pirmasis kare Ukrainoje gyvybės netekęs lietuvis. Jis žuvo vasario 23-iąją. Kaip skelbta, T. Tumas kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas, kai į automobilį pataikė rusų dronas. T. Tumas kovo viduryje palaidotas Antakalnio kapinėse.

Būdamas 45-ių kino režisierius Mantas Kvedaravičius buvo nužudytas 2022 metų pavasarį Ukrainos Mariupolio mieste, į kurį atvyko jam jau esant apsuptyje. Režisierius šiame mieste 2015 metais nufilmavo dokumentinę kino juostą „Mariupolis“, o prieš žūtį fiksavo apsuptame ir karo niokojamame mieste likusius gyventojus ir jų istorijas.

T. Tumas, slapyvardžiu Milžinas, pirmasis kare Ukrainoje gyvybės netekęs lietuvis.

Prie kapinių vartų T. Tumą palydėti į amžinojo poilsio vietą susirinko kelios dešimtys žmonių: su nedideliais gėlių krepšeliais, pavieniais žiedais, su įvairaus dydžio Ukrainos ir Lietuvos vėliavomis. 

Kelias kalijas nešusi 81-erių Emilija BNS teigė, kad negalėjusi neateiti, nes laidojamas „tautietis, kuris žuvo ne už savo, o už kitos valstybės laisvę, bet kuris kovojo už visų taiką“.

„Kažin kiek dar tokių žmonių yra? Kurie pasiryžtų vykti į kitą šalį, kovoti už jos gerbūvį, žinodami, kad ten, kare gali žūti. Palikti artimuosius. Tėvai netektų sūnaus, vaikai – tėvų, žmonos – vyrų, seserys – brolių. Tai didvyriška. Išeiti į karą, kuris toli nuo tavo namų, bet kartu ir labai arti“, – susigraudinusi kalbėjo moteris.   

O. Gurevičiaus/ELTOS nuotr.

Tuo metu sutuoktinai Eduardas ir Pranciška Urbonai sakė savo gėles ne tik padės ant kapo žmogaus, kuris „išėjo į tikrų tikriausią karą“, bet ir nusilenks: „Kad mes numirtume taikoje, o ne vykstant karui. Va taip padėkosime. Daugiau nebėra kaip“.

Prie kapo T. Tumo žmonai buvo perduota Lietuvos vėliava bei T. Tumui įteiktas Ukrainos karo dalyvio medalis.

Per laidojimo ceremoniją buvo giedami Lietuvos ir Ukrainos himnai. T. Tumo atminimą salvėmis pagerbė VSAT pareigūnai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas T. Tumą pavadino drąsos simboliu.

Tai didvyriška. Išeiti į karą, kuris toli nuo tavo namų, bet kartu ir labai arti.

„Būtent dėl tokių žmonių šiandien galime džiautis taikiu dangumi, laisve ir nepriklausomybe“, – atsisveikinimo ceremonijoje kapinėse sakė L. Kasčiūnas.

„Savęs klausiu, kiek mūsų tautoje yra to, ko reiktų laisvės kovos dieną. Tadas savo gyvenimu įrodė, kad mes jų tikrai turime. Jeigu atsitiks taip, kad mūsų tautai ir valstybei teks susigrumti juodžiausiomis ir baisiausiomis valandomis, būtent tokių asmenybių, tokių išrinktųjų dėka mes nepasiduosime ir įrodysime, kad esame valstybingumo verta tauta, tauta, kuri gali ir turi valią bei  ryžtą priešintis“, – teigė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, valstybės uždavinys – kad T. Tumo atminimas būtų įamžintas.

VSAT Pasieniečių mokyklos viršininkas Deivydas Kaminskas pabrėžė, kad T. Tumas nemėgo garbės ir dėmesio, bet visada stengėsi padėti, kam nesiseka, kam yra grėsmė.

„Užauginote fantastišką sūnų, kuri vertybės buvo pačios didžiausios“, – dėkojo jis T. Tumo tėvams.

Beveik trimis dešimtimis uždegtų fajerių (signalinių deglų) T. Tumo atminimą pagerbė Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo sirgalių klubo „Pietų IV Ultras“ atstovai – šiuos tribūnos narys T. Tumas buvo.

Religinėms laidojimo apeigoms vadovavo vyriausiasis kariuomenės kapelionas Rimas Venckus.

T. Tumas žuvo vasario 23-iąją. Kaip skelbta, T. Tumas kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas, kai į automobilį pataikė rusų dronas.

T. Tumo palaikai į Lietuvą pervežti po atsisveikinimo Kyjive. Ceremonijoje Ukrainos sostinėje susirinko Rusijos pajėgų nužudyto kario bendražygiai, Ukrainos kariai.

Pagarbą žuvusiajam penktadienį Vilniuje išreiškė ir prezidentas Gitanas Nausėda.

„Atsakingi už karą ir žūtis yra tie, kurie tą karą pradėjo. Matome, kad neįmanoma jų sustabdyti užkalbėjimais, įtikinėjimais, telefoniniais skambučiais“, – penktadienį žurnalistams prie laidojimo namų komentavo G. Nausėda.

„Yra kitas, teisingesnis, kelias – duoti atkirtį mūšio lauke ir kitomis prasmėmis: sankcijomis, visišku izoliavimu“, – pabrėžė jis.

Ketvirtadienį į Lietuvą pargabenus Ukrainoje žuvusio užsieniečių legiono savanorio Tado Tumo palaikus, nuo penktadienio visuomenė kviečiama atsisveikinti su žuvusiuoju.

T. Tumas penktadienį pašarvotas Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje, visuomenė su juo atsisveikinti gali nuo 11 iki 20 val. ir šeštadienį nuo 9 iki 11 val.

Žuvusysis bus laidojamas Antakalnio kapinėse šeštadienį, 12 val. 30 minučių.

„Atėjau pagerbti laisvės kario. Lietuva yra unikali tuo, kad visi mūsų žmonės yra pasirengę remti Ukrainą. Ypač drąsūs žmonės yra pasirengę už tai sumokėti pačią aukščiausią kainą. Tai drąsus žmogus, kuriam laisvė yra aukščiausia vertybė. Pagarba jam“, – apie žuvusįjį kalbėjo G. Nausėda.

Su vasario pabaigoje Ukrainoje žuvusiu kariu „Milžinu“ penktadienį atvyko atsisveikinti ir prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.

Apie jo žūtį patvirtino instruktorių misijos Ukrainoje „Gyvačių salos“ vadovas Sigitas Maliauskas. Pasak jo, lietuvis kartu su ukrainiečių kariu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas. Į jų automobilį pataikė rusų FPV dronas.

Lietuvis kovojo su Rusijos okupantais ir tarnavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92 brigadoje.

Rusijos pajėgų vasario pabaigoje nužudytas lietuvis pašarvotas Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje, visuomenė su juo atsisveikinti gali penktadienį nuo 11 iki 20 val. ir šeštadienį nuo 9 iki 11 val.

Jis bus laidojamas Antakalnio kapinėse šeštadienį, 12.30 val. Prieš tai 11 val. Šv. Ignoto bažnyčioje Lietuvos kariuomenės kapelionas plk. ltn. Rimas Venckus aukos šv. Mišias, 11.55 val. numatytas urnos išnešimas, 12 val. laidotuvių procesija išvyks į kapines.

Kaip skelbia ministerija, Ukrainoje užsieniečių legione tarnavęs ir Rusijos pajėgų vasario pabaigoje nužudytas lietuvis penktadienį bus pašarvotas Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje, visuomenė su juo atsisveikinti gali penktadienį nuo 11 iki 20 val. ir šeštadienį nuo 9 iki 11 val.

Jis bus laidojamas Antakalnio kapinėse šeštadienį, 12 val. 30 minučių. Prieš tai 11 val. Šv. Ignoto bažnyčioje Lietuvos kariuomenės kapelionas plk. ltn. Rimas Venckus aukos šv. Mišias, 11.55 val. numatytas urnos išnešimas, 12 val. laidotuvių procesija išvyks į kapines.

T. Tumas, slapyvardžiu Milžinas yra pirmasis kare Ukrainoje žuvęs lietuvis, jis žuvo vasario 23-iąją. Kaip skelbta, T. Tumas kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas, kai į automobilį pataikė rusų dronas.

T. Tumo palaikai į Lietuvą pervežti po atsisveikinimo Kyjive. Ceremonijoje Ukrainos sostinėje susirinko Rusijos pajėgų nužudyto kario bendražygiai, Ukrainos kariai – iš viso iki šimto žmonių.

Informacija feisbuke pasidalijo „Pietų-IV Ultras“. Kaip pranešama, kovo 15 d., penktadienį, 11–20 val. atsisveikinimas su velioniu vyks Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salėje. Taip pat ir kovo 16 d., šeštadienį, 9–11 val.

11–11.50 val. už T. Tumą bus laikomos Šv. Mišios Šv. Ignoto bažnyčioje. 11.55 val. urna su velionio palaikais išnešama iš Šv. Ignoto bažnyčios šarvojimo salės bei formuojama laidotuvių procesija, kuri 12.10 val.  išvyks į Antakalnio kapines.

Primename, lietuvis žuvo vasario 23-iąją – jis kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas, kai į jų automobilį pataikė rusų karių dronas.

T. Tumas, slapyvardžiu Milžinas,  – pirmasis kare Ukrainoje žuvęs lietuvis.

Kaip teigė įvykio vietoje esantis BNS fotografas, į ceremoniją susirinko Rusijos pajėgų nužudyto kario bendražygiai, Ukrainos kariai.

Atsisveikinti su T. Tumu atvyko ir Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Valdemaras Sarapinas.

„Tadas žuvo kovodamas su rašistais okupantais, gindamas Ukrainos laisvę ir nepriklausomybę, kas reiškia visų mūsų laisvę ir nepriklausomybę“, – susirinkusiems sakė diplomatas.

„Šis siaubingas karas, deja, vis dar tęsiasi, ir prakeikti rašistai orkai, stengiasi daryti viską, kad sutrikdytų mūsų gyvenimus, bet jiems tai nepavyks, nes mes žinome, kokios nepalaužiamos Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kokia nepalaužiama paprastų ukrainiečių valia, kokia nepalaužiama Ukrainos partnerių ir draugų parama“, – kalbėjo ambasadorius.

„Lietuva buvo, yra ir visada bus su Ukraina, nes tai ir mūsų kova su prakeiktais rašistais orkais“, – pridūrė jis.

Kiek po vidurdienio į katedrą atvežti mirusiojo palaikai – pirmiausia jis pagerbtas maldos namuose, vėliau karstas išneštas į lauką, kur kiekvienas norintis galėjo atsisveikinti su kariu.

Po šios ceremonijos kūnas išvežtas kremuoti, o vėliau bus pargabentas į Lietuvą, kur galiausiai ir bus palaidotas.

Lietuvis žuvo vasario 23-iąją – jis kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas, kai į jų automobilį pataikė rusų dronas.

T. Tumas, slapyvardžiu Milžinas,  – pirmasis kare Ukrainoje žuvęs lietuvis.

Dvejus metus besitęsiantis karas Ukrainoje ir pirmasis kovos veiksmuose žuvęs lietuvis T. Tumas. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92-ojoje brigadoje tarnavusio lietuvio žūtį vasario 23-ąją patvirtino instruktorių misijos Ukrainoje „Gyvačių sala“ vadovas Sigitas Maliauskas.

Lietuvis kartu su ukrainiečių kariu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas. Tokia buvo jų užduotis. Į žuvusiųjų automobilį pataikė rusų FPV dronas. 

Tadas Tumas „Milžinas“ – nemirtingas.

T. Tumas gimė 1981 metais. Sukūrė šeimą, susilaukė dviejų vaikų. Pernai jis baigė pasieniečių mokyklą, įsidarbino Šalčininkų užkardoje, bet vėliau iš tarnybos pasitraukė ir išvyko kovoti į Ukrainą. T. Tumas buvo prisiekęs Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo gerbėjas, todėl žinia apie bičiulio žūtį netruko pasidalinti ir sportininkai, kurie gerai pažinojo T. Tumą, ir ištikimiausi Vilniaus „Žalgirio“ aistruoliai, šimtus kartų drauge skandavę palaikymo šūksnius savo komandai.

„Pietų IV ir Vyčio tribūnos narys, aktyvus futbolo mylėtojas, žuvo stabdymas okupantus Ukrainoje. Kaip kad kadaise Algirdo vedami lietuviai mūšyje prie mėlynųjų vandenų, stabdę ordą ten – Ukrainoje. Tadas Tumas „Milžinas“ – nemirtingas. Šlovė didvyriams. Ilsėkis ramybėje, Tadai. Liko žmona ir du mažamečiai vaikai“, – savo „Facebook“ paskyroje įrašą apie žuvusį draugą paliko  futbolo kultūros įvykius nušviečiančio žurnalo „Sveiks valio“ redakcija.

Visi Tado bendražygiai kvietė prisiminti žuvusį draugą, kurio kūnas po atsisveikinimo Kijeve, Maidano aikštėje bus kremuotas ir pargabentas į Lietuvą, o taip pat padėti našle likusiai žmonai ir dviem jo vaikams.   

Visi norintys finansiškai prisidėti prie paramo T. Tumo šeimai, tai gali daryti bankiniu pavedimu:

LINA TUMIENĖ

LT587300010116996241

Paskirtis: Tado šeimai