JAV nuo praeitos savaitės krečia dideli neramumai ir protestai, išprovokuoti neginkluoto juodaodžio George'o Floydo (Džordžo Floido) žūties dėl šiurkščių policijos veiksmų.
„Amerikoje išniekintas Tado Kosciuškos paminklas. Tikiuosi Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos protesto. Vašingtone išniekintas Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės generolo, 1794 m. sukilimo prieš Rusiją vado, kovotojo už JAV nepriklausomybę T. Kosciuškos paminklas. T. Kosciuška prasidėjus sukilimui lietuvių kalba viešai kreipėsi į valstiečius ir suteikė jiems laisvę“, – rašė S. Buškevičius.
Po politiko įrašu pasipylė internautų komentarai. „Ar šitie vandalai iš viso žino, kas toks T. Kosciuška buvo? Svarbu, kad naikinti“, – pasipiktino neslėpė Dalia.
„Lietuva turėtų reaguoti ir oficialiai, kad visu griežtumu būtų nubausti išniekinę mūsų tautos didvyrio paminklą“, – rašė Saulius.
Ar šitie vandalai iš viso žino, kas toks T. Kosciuška buvo? Svarbu, kad naikinti.
Į Sauliaus komentarą sureagavo kitas internautas – anot jo, išsiaiškinti, kas išniekino paminklą – sudėtinga. „Ir kaip siūlote išaiškinti, kas tai padarė? Ten bandom žmonės viską griauna“, – komentavo vyras.
Portalui susisiekus su Užsienio reikalų ministerijos atstove spaudai, buvo patikinta, kad diplomatai atkreipė dėmesį į šį incidentą. „Jokiomis aplinkybėmis negalima pateisinti vandalizmo. Tikime, kad JAV institucijos nustatys atsakingus už Lietuvos, Lenkijos ir JAV didvyrio T. Kosciuškos paminklo išniekinimą. Lietuvos ir Lenkijos diplomatai Vašingtone atkreipė dėmesį į šią situaciją, kviesdami JAV sutvarkyti monumentą ir apsaugoti jį nuo panašių incidentų“, – komentavo atstovė spaudai.
T. Kosciuška – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karo inžinierius, generolas, aktyviai dalyvavęs kovose už JAV nepriklausomybę, vyriausiasis 1794 metų sukilimo vadas. T. Kosčiuškos garbei pavadintas aukščiausias Australijoje Kosciuškos kalnas, o Vilniuje ir Kaune yra Tado Kosciuškos gatvės.
T. Kosciuškos paminklas Milvokyje, JAV/wikipedia.org nuotr.
Primename, kad 46-erių G. Floydas mirė po brutalaus sulaikymo Mineapolyje. Vienas iš keturių operacijoje dalyvavusių pareigūnų beveik devynias minutes keliu spaudė ant žemės gulinčio, antrankiais surakinto, beginklio juodaodžio G. Floydo kaklą, nors jis skundėsi, kad negali kvėpuoti, ir raitėsi iš skausmo. Netrukus jis mirė.
Šis incidentas paskatino JAV protestus. Šalyje rengiami dideli protestai prieš policijos smurtą ir rasizmą, kurie kartais perauga į riaušes, plėšikavimus, padeginėjus ir susirėmimus su policija.
Demonstrantai ragina sustabdyti policijos diskriminacinius veiksmus afroamerikiečių atžvilgiu, skanduodami „Juodaodžių gyvybės svarbios“.
G. Floydo brolis Terrence’as pareiškė, kad smurtiniai protestai daro žalą. Pasak jo, pernelyg dažnai policijos panaudotas smurtas paskatina smurtinius protestus, kurie nepadeda pasiekti jokių politinių pokyčių.
„Mes vis dar darysime tai, taikiai“, – teigė T. Floydas.
Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte.
„Ką jūs visi darote, jūs nedarote nieko, nes tai nesugrąžins mano brolio. Jis nenorėtų, kad jūs visi tai darytumėte“, – pridūrė Terrence’as.
Šeimos teisininkų teigimu, G. Floydo laidotuvės vyks birželio 9 d. Hiustone, Teksase, kur vyras praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.
Kaip pranešama, šeimos pareikalauta nepriklausoma autopsija parodė, kad G. Floydas mirė dėl uždusimo, taip paneigiant oficialią ataskaitą.
„Autopsija rodo, kad ponas G. Floydas neturėjo medicininio pobūdžio problemų, kurios galėjo lemti ar prisidėti prie jo mirties“, – teigė skrodimą atlikęs medikas Michaelis Badenas.
„Jo sveikata buvo gera. Mirties priežastis, mano nuomone, yra uždusimas dėl kaklo suspaudimo“, – aiškino M. Badenas.
„George’as mirė, nes jam trūko oro, jam reikėjo oro gurkšnio“, – teigė advokatas Benas Crumpas. Jis paragino tęsti protestus, bet pridūrė, kad smurtas yra nepriimtinas.
