Nebematė veido bruožų
"Mėgstu pasidairyti pro buto langą. Matau žydinčias gėles, nokstančias trešnes, matau, kaip jų paragauti atskrenda varnėnai. Sakau jiems: palikit ir mums. Tačiau aš ant tų paukščių visai nepykstu. Atvirkščiai: aš džiaugiuosi, kad visa tai matau", – šypsodamasi pasakoja 78-erių Taisija.
Dar prieš tris mėnesius pasaulį ji matė prigesintom spalvom, tarsi pro rūką. Regėjimą viena akimi iš viso buvo praradusi. Visa tai – dėl užleistos kataraktos. Keleri pastarieji metai Panemunės gyventojai buvo itin sunkūs.
"Susirgo vyras – karininkas, mano žmogus, su kuriuo, besirūpindami vienas kitu, nugyvenome 54 metus. Jis prarado atmintį, aš metus vyrą slaugiau – visai negalėjau palikti jo vieno. Pati pas gydytojus nėjau – apie save, savo sveikatą negalvojau. Tai buvo sunkiausias metas mano gyvenime. Iš pradžių nuo infarkto mirė 46-erių metų sūnus, lakūnas. Paskui – vyras. Kai vyras jau gulėjo karste, žiūrėjau į jį, norėdama prisiminti veido bruožus, tačiau jų nebemačiau", – po šių nelaimių T.Aksenenko pasakoja visus metus gyvenusi nuolatos verkdama.
Tik praėjus kuriam laikui po vyro mirties, viena akimi apakusi, moteris kreipėsi į gydytojus.
"Nuėjau į prestižinę Kauno ligoninę. Gydytojai nustatė, kad katarakta yra pažeidusi abi akis. Tą, kuria dar mačiau, operavo. O dėl dešinės akies mane operavusi gydytoja oftalmologė prisipažino neturinti tiek kompetencijos, kad galėtų operuoti pati. Ji nusiuntė mane pas savo kolegą, žinomą specialistą", – pernykščius įvykius dėliojo pašnekovė.
Tačiau po nepagarbaus mediko pokalbio su ja Taisija atsisakė akių operacijos toje aukšto lygio gydymo įstaigoje.
"Iš pradžių apsidžiaugiau, kad gydytojas su manimi kalba rusiškai, – prisipažino rusakalbė moteris. – Tačiau vos po pirmo klausimo, ar operacijos metu galėtų įdėti man minkštą lęšiuką, iš jo išgirdau: "Kaip man įkyrėjo tie senukai, jiems vis kažko reikia." Pasidalijau savo nuogąstavimais dėl operacijos, o gydytojas atrėžė: "Viskas dėl to, kad jūsų galva nesveika." Po šių žodžių operacijos atsisakiau. Tada gydytojas ciniškai atsakė: "Na, ir kurgi jūs dabar eisite? Netikiu, kad atsiras toks durnius, kuris operuos tavo akį."
30 metų mokytoja dirbusią senjorę toks šiurkštus pokalbis pravirkdė.
Buvo nusprendusi nebesigydyti
Patyrusi nepagarbą iš žinomo gydytojo, moteris jautėsi sugniuždyta, net buvo nusprendusi toliau nebesigydyti.
"Pagalvojau: viena akimi dar šiek tiek matau, to ir užteks", – tuomet apsisprendė kaunietė.
Tačiau vėliau T.Aksenenko sužinojo, kad panašios operacijos atliekamos Respublikinėje Kauno ligoninėje. Vėl gavusi siuntimą į gydytojo oftalmologo konsultaciją, nuėjo pas Remigijų Gricių. Prisimindama karčią patirtį, moteris iš pradžių bijojo praverti kabineto duris.
"Buvo baisu, kad vėl gali pasikartoti panaši situacija. R.Griciui pasakiau: "Išgyvenu tragediją – dešine akimi nieko nematau." Gydytojas nuoširdžiai nusišypsojo ir pradėjo apžiūrą. Paskui pasakė, kad viską reikia atlikti eilės tvarka", – po šio pokalbio moters laukė dvi sudėtingos dešinės akies ir viena – anksčiau operuotos akies operacijos.
"Dabar ta akimi, kuria visai nebemačiau, matau labai gerai, o kita, kuri buvo mažiau pažeista kataraktos – šiek tiek prasčiau", – užsiminė T.Aksenenko, kasdien besidžiaugianti atgauta akių šviesa.
Ne akinių, bet operacijos
Kaunietė neslepia dėkingumo gydytojui, o ją operavęs R.Gricius nesijaučia atlikęs žygdarbį. Tačiau pripažįsta, kad operuoti nebuvo lengva.
"Operacija buvo sudėtinga. Komplikuota forma, užleista liga. Sudrumstėjęs lęšiukas buvo labai kietas, jį laikantys saitai – labai silpni. Reikėjo specialų žiedą dėti, kad tas lęšiukas laikytųsi. O ant kitos, anksčiau operuotos, akies augo gana stora plėvelė – būna tokia patologija. Tą plėvelę reikėjo pašalinti", – reziumavo gydytojas.
Jo vertinimu, pacientės būklė po operacijų yra gera, daugiau jų greičiausiai nebereikės.
Pasidalijau savo nuogąstavimais dėl operacijos, o gydytojas atrėžė: "Viskas dėl to, kad jūsų galva nesveika." Po šių žodžių operacijos atsisakiau.
Katarakta – akies lęšiuko drumstėjimas – yra dažna liga tarp vyresnio amžiaus žmonių. Jos operacijas rekomenduojama daryti kuo anksčiau, nelaukiant, kol progresuodama liga dar smarkiau pažeis regėjimą.
"Laukti negalima, nes lęšiai kietėja ir drumstėja, o juos laikantys saitai darosi vis silpnesni, – pasak R.Griciaus, nepaisant visų raginimų dėl kataraktos kreiptis į gydytojus kuo anksčiau, pasitaiko ir uždelstų atvejų. – Svarbiausia, kad, prastėjant regėjimui, žmogus eitų ne į optiką pirkti akinių, o pas akių gydytoją. Visų pirma reikia išsiaiškinti, dėl ko prastėja regėjimas. Būna, kad žmogus vis vaikšto į optikas, o kai ateina pas mus, paaiškėja, kad jam ne akinių, o akių operacijos reikėjo. Pasitaiko ir įgimtos kataraktos atvejų, ir komplikuotų formų."
Katarakta išlieka pagrindinė aklumo priežastis pasaulyje, nors šiais laikais tai yra chirurginiu būdu pagydoma liga. Operuojant sergantis lęšiukas pakeičiamas dirbtiniu. Lietuvoje per Ligonių kasas šias operacijas apmoka "Sodra". Už pasirinktą brangesnį lęšiuką pacientai turi primokėti nekompensuojamą kainos dalį.
