Pasak jų, siekiama, kad 70 tonų sveriantys tankai į karo zoną būtų pristatyti per 8–10 mėnesių,

Iš pradžių planuota į Ukrainą nusiųsti 31 naujesnį „M1A2 Abrams“, kurių gamyba ir siuntimas galėjo užtrukti metus ar dvejus. Tačiau, pareigūnų teigimu, galiausiai buvo nuspręsta siųsti senesnę jų versiją „M1A1 Abrams“, kurią galima paimti iš kariuomenės atsargų ir kurią Ukrainos pajėgoms bus lengviau išmokti naudoti ir prižiūrėti.

Tikimasi, kad Pentagonas apie šiuos planus viešai paskelbs netrukus.

J. Bideno administracija sausį paskelbė, kad nusiųs ukrainiečiams tankų, nors kelis mėnesius tvirtino, kad jų priežiūra ir remontas yra per sudėtingi. Šis sprendimas tapo platesnio politinio manevro dalimi – apie tankų „Leopard 2“ siuntimą paskelbė ir Vokietija, taip pat leidusi šią ginkluotę Kyjivui siųsti Lenkijai bei kitoms sąjungininkėms.

Neaišku, kada JAV pradės mokyti Ukrainos pajėgas, kaip tankus naudoti, prižiūrėti ir remontuoti. Šis mokymo procesas gali nulemti, per kiek laiko jie bus panaudoti mūšyje.

Pentagonas taip pat turės užtikrinti, kad ukrainiečiai turėtų tinkamą visų dalių, reikalingų tankams eksploatuoti, tiekimo grandinę.

„Kalbame apie sunkiųjų tankų batalioną, kuris Lenkijos atveju jau pristatytas, o mūsų sąjungininkų atveju jie bus pristatyti Ukrainai labai greitai“, – žurnalistams sakė gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas (Marjušas Blaščakas).

Varšuva pažadėjo Kyjivui atsiųsti iš viso 14 Vokietijoje pagamintų sunkiųjų tankų „Leopard 2“.

Pirmieji keturi buvo pristatyti vasario pabaigoje, per pirmąsias Rusijos puolimo Ukrainoje metines.

M. Blaszczakas sakė, kad iš sąjungininkių šalių turi atvykti aštuoni tankai iš Kanados, aštuoni iš Norvegijos ir mažiausiai šeši iš Ispanijos.

„Kalbėjausi su Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles. Gali būti, kad bus dar keturi“, – sakė M. Blaszczakas.

Lenkija stovi iniciatyvos siųsti modernius tankus „Leopard 2“ į Ukrainą priešakyje.

Iš pradžių Vokietija priešinosi sąjungininkių spaudimui uždegti žalią šviesą šiam žingsniui, tačiau šių metų pradžioje Berlynas sutiko atsiųsti savo „Leopardų“ ir pritarė tankų tiekimui iš kitų šalių.

M. Blaszczakas taip pat sakė, kad Lenkija įsteigs Ukrainoje naudojamų kovinių tankų techninės priežiūros centrą.

„Pradedame kurti centrą, kuris bus atsakingas už tankų, jau pristatytų į Ukrainą arba netrukus pristatysimų, techninę priežiūrą ir remontą“, – sakė jis.

Jis pridūrė, kad šį klausimą iškėlė derybose su savo kolega iš Vokietijos Borisu Pistorius (Borisu Pistorijumi).

„Iššūkis – atsarginės dalys šiems tankams. Prieš dvidešimt metų jie nustojo gaminti šias dalis, bet mes esame pasirengę atnaujinti jų gamybą, žinoma, bendradarbiaudami su vokiečiais“, – sakė jis.

Norvegijos kariuomenėje šiuo metu naudojami 36 tankai „Leopard 2“.

„Norvegija Ukrainai padovanos aštuonis tankus ir iki keturių pagalbinių transporto priemonių. Be to, skiriame lėšų šaudmenims ir atsarginėms dalims“, – sakė gynybos ministras Bjornas Arildas Gramas.

Norvegijos žiniasklaidai jis teigė, kad tai įvyks netrukus.

B. A. Gramas sakė, kad 250 mln. Norvegijos kronų (22,9 mln. eurų) bus skirta amunicijai ir „Leopardų“ atsarginėms dalims per Europos taikos priemonę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms remti.

„Padėtis Ukrainoje artėja prie kritinės fazės, todėl jai reikia skubios ir visapusiškos Vakarų paramos“, – sakė ministras.

B. A. Gramas sakė, kad Norvegija „taip pat prisidės prie Ukrainos tankų įgulų mokymo Lenkijoje kartu su kitomis sąjungininkėmis šalimis“.

Po nenuilstamos Kyjivo ir kitų šalių kampanijos Vokietija neseniai uždegė žalią šviesą modernių vokiečių gamybos tankų siuntimui į Ukrainą.

Berlynas sutiko atsiųsti 14 „Leopard 2“ vienetų iš savo karinių atsargų ir pritarė sąjungininkų vykdomam kovinių tankų reeksportui į Ukrainą.

Lenkija taip pat pažadėjo atsiųsti 14 tankų, Kanada atsiųs keturis, o Suomija, Ispanija ir Portugalija nurodė, kad irgi dalyvaus šioje iniciatyvoje, tačiau konkretaus kovinių mašinų skaičiaus nepateikė.

Praėjusį trečiadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) pareiškė, kad Berlynas ir jo sąjungininkai siekia pristatyti pirmąjį tankų batalioną iki balandžio mėnesio, o kiti bus pristatyti vėliau šiais ir kitais metais.

Danija, Vokietija ir Nyderlandai taip pat pažadėjo, kad Ukraina artimiausiais mėnesiais gaus bent 100 senesnių tankų „Leopard 1“.

Mechanizuotas kumštis

Neskelbiama, kiek tiksliai tankų „Leopard“ pasieks Ukrainą. Įvairūs šaltiniai skaičiuoja, kad jų gali būti net ir 200. Iš Bundesvero atsargų Ukrainai bus suteikta 14 tankų „Leopard 2 A6“. Šaliai gamintojai suteikus leidimą, „Leopard“ Ukrainai galės atiduoti ir kitos jų turinčios šalys. Sąjungininkai duos tuos „Leopard“ modelius, kuriuos galės. Vokietija ir Nyderlandai – XXI a. tanku vadinamo modelio „Leopard 2A6“. Bus keletas „Leopard 2A4“  – Šaltojo karo laikų tankų, sukurtų kovai su ankstesnių modifikacijų rusiškuoju T-72.

Be to, iš Jungtinės Karalystės Kyjivas gaus britiškų tankų „Challenger“. Kalbama ir apie prancūziškus „Leclerc“. Vašingtonas atsiųs 31 tanką „Abrams“ – vieną galingiausių ir sudėtingiausių JAV kariuomenės ginklų. Be tankų, sąjungininkai Ukrainai skirs įvairių šarvuotų kovos mašinų.

Dėl naujos technikos ukrainiečiai kol kas pranašesni tik didelio tikslumo artilerija, galės įgyti persvarą ir mūšio lauke. Skirtingai nei Rusijos vis dažniau naudojami tankai T-62, vakarietiški tankai geriau šarvuoti, veiksmingesnė jų ugnies valdymo sistema, jie aprūpinti moderniais termovizoriais, todėl gali kovoti ir naktį. Savaime suprantama, jų įgulai sudarytos komfortiškos sąlygos.

„Vakarietiškus tankus pradėsime gauti po kokio mėnesio. Per tą laiką mūsų tankistai prisijaukins tuos žvėris. Vargu ar šie puolamieji ginklai bus naudojami gynybai, greičiausiai jie įsijungs į puolamąją operaciją – išėjimą į Azovo jūrą“, – kanalui „UkrLife TV“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Romanas Svitanas.

Jo manymu, naujieji tankai veikiausiai bus naudojami Zaporižios, o ne Luhansko ar Donecko fronte. Tačiau ne tik dėl mažesnio atstumo iki vakarinės sienos ir ten būsiančių remonto bazių.

Kur Ukrainos generalinis štabas pasirinks surengti pagrindinį kontrpuolimą – tai RF generaliniam štabui turi būti staigmena.

Vos tik Ukrainoje bus pakankamas technikos kiekis, R. Svitano manymu, bus pradėta pagrindinė operacija, siekiant perkirsti Rusijos kariuomenės naudojamą sausumos koridorių į Krymą. „Tankas, šarvuotos kovinės mašinos „Bradley“, keli visureigiai „Humwee“– tokia mechanizuota brigada taps pagrindiniu koviniu daliniu, kuris vykdys užduotis. Kiekviena brigada turės vienos rūšies tankų“, – svarstė karininkas.

Ekspertai pabrėžia: tankai efektyvūs tada, kai darniai sąveikauja su pėstininkais, artilerija, bepiločiais orlaiviais, aviacija.

Daug klaidinančių krypčių

Anot R. Svitano, rusai pasielgė kariniu požiūriu kvailai: įšliaužė į bene 1 tūkst. km ilgio ir 100 km pločio žarną, todėl dabar yra prispausti prie Azovo ir Juodosios jūrų. „Bet kuris žemėlapį skaityti mokantis vyresnis karininkas nubraižys dvi ar tris kryptis, kaip šią žarną perkirsti. Ar tai būtų nuo Orechovo link Melitopolio ir Tokmako, ar nuo Huliaipolės link Berdiansko, ar nuo Vuhledaro į Mariupolį. Kurią iš šių krypčių, kokius operatyvinius veiksmus pasirinks, – apie tai žino tik generalinis štabas“, – anot R. Svitano, sąjungininkai taip pat supranta, kiek tokiai Ukrainos operacijai reikia pajėgų.

Nors Vašingtonas yra siūlęs Kyjivui neskubėti rengti kontrpuolimo, kai kurie karo ekspertai svarsto, kad Ukrainos generalinis štabas nenorės delsti: priešą esą geriau užklupti netikėtai.

„Galima sakyti, kad artimiausiu metu – tada, kai atkeliaus tam tikras skaičius ginklų, – vyriausiasis armijos vadas priims sprendimą. Tai gali būti kad ir rytoj“, – kanalui „UkrLife TV“ sakė R. Svitanas.

Izraelio atsargos karininkas Ygalis Levinas mano, kad Ukrainos kontrpuolimą žymės serija kontrpuolimų. „Kai kurie bus nukreipiantys dėmesį, kai kurie bus sulaikantys priešą, ir tik vienas bus pagrindinis, – televizijai „24“ sakė Y. Levinas. –  Pagal karo meną, puolimo krypčių gali būti kad ir 20, tačiau pagrindinė – tik viena. Kur Ukrainos generalinis štabas pasirinks surengti pagrindinį kontrpuolimą, – tai RF generaliniam štabui turi būti staigmena.“

Žmonės prieš geležį

Į žinią apie Ukrainai skiriamus vakarietiškus tankus Maskva reagavo minėdama savąjį pasididžiavimą – naujausius tankus T-90. Tačiau kiek šio ir kitokių modelių tankų RF turi iš tikrųjų, ekspertai nesiryžta sakyti.

Kiek tinkamų naudoti tankų dar turi RF, nežinia: duomenys svyruoja tarp 3–10 tūkst. Kai kuriais duomenimis, per metus RF gali suremontuoti iki 600 tankų, tačiau gamyklos susiduria su darbo jėgos ir komponentų problemomis: pastebėti nauji tankai T-80BVM su senais taikikliais.

Prieš leopardus RF teks išleisti tai, ką turi, – net ir senuosius T-62, kurie buvo išlydėti į atsargą dar SSRS laikais. Blogiausiu atveju jie būtų panaudoti kaip savaeigė artilerijos sistema ar gynybos patranka.

„Ar Rusija grasins branduoliniu ginklu? Į tai jau niekas nereaguoja, tad Maskva prieš naujuosius tankus gali mesti tik žmones, – mano R. Svitanas. – Jie nebegali vystyti naujos technikos. Daugiausia, ką jie gali, – tai padidinti gyvosios jėgos kiekį. Šaulių kuopos, batalionai, net ne motorizuoti pėstininkai... Mus stabdys mėsa. Tačiau dar niekur niekada mėsa prie geležį nelaimėjo.“

Anot Y. Levino, Kremlius norėtų, kad karas baigtųsi RF visiškai užėmus Luhansko ir Donecko sritis, tačiau tokie planai, kaip ir tikslai užimti visą Ukrainą, Kyjivą, yra nerealūs – Rusija tam neturi jėgų. Todėl RF toliau vers Ukrainą naudoti kuo daugiau savo rezervų. Bandys apsupti Bachmutą, nors tam jiems trūksta jėgų, bandys perkirsti Ukrainos pajėgų logistikos kelius. „Zaporižios fronte iki pat Azovo jūros RF bando prisotinti naujomis pajėgomis. Išsiskirsto kiekviename kaime", – sakė R. Svitanas.

Ukrainiečiai sunkiosios puolamosios technikos lauks, laikydami Donecko, Luhansko frontus, stengdamiesi retinti RF armijos ir technikos gretas. Anot R. Svitano, kad būtų galima eliminuoti rusų armijos puolimą, kasdien reikia sunaikinti ne mažiau kaip 1 000 karių.

Nauja mobilizacijos banga

Naujausiais Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, Kryme rengiamasi naujai mobilizacijos bangai. Iki sausio 29 d. visoms vietos valstybinėms ir privačioms įstaigoms nurodyta pateikti darbuotojų, kurie nori atlikti karinę tarnybą, sąrašus. Nuo vasario 1 d. bus sustabdyti visi remonto ir statybos darbai valstybės finansuojamose įmonėse ir įstaigose, o šiam tikslui numatytos lėšos bus skirtos karinėms reikmėms.

Pastaruoju metu Ukraina ir Europos žvalgybos agentūros ne kartą skelbė pareiškimus apie RF būsiančią naują mobilizacijos bangą. Esą planuojama mobilizuoti 200–500 tūkst. žmonių. Jei išsipildys labiausiai nerimą keliančios prognozės, bendras nuo praėjusio rudens mobilizuotų rusų skaičius pasiektų 800 tūkst.

Žinias apie Maskvos planus mobilizuoti naujas pajėgas, ekspertai siūlo vertinti be emocijų.

„Neburkime, geriau pažiūrėkime į kompetentingus asmenis. Kas kompetentingiausi gynybos, ginkluotės, žvalgybos klausimu? Amerikiečiai. Susitikime Ramštaine generolas Markas Milley pasakė, kad RF sugebėjo mobilizuoti ne 300 tūkst., bet tik 250 tūkst. Jei iš šitų 250  tūkst. 100 tūkst. papildė Ukrainoje jau esančias pajėgas ir yra pietų ir rytų fronte, lieka 150 tūkst. Tarkime, amerikiečiai suklydo ir RF turi dar 200 tūkst. Tačiau viena yra mobilizuoti, kas kita – organizuoti“, – Y. Levinas atkreipė dėmesį į katastrofišką RF kariuomenės aprūpinimą. Jiems stinga visko – priešingu atveju nepirktų iš Irano šalmų ir liemenių.

„Jų ryšiai pasibaisėtini. Jie turi daug sovietinės technikos, bet nieko naujo ir dabar jau pasiekia informacija, kad Rusijoje formuojami šaulių pulkai, kuriems suteikiami Antrojo pasaulinio karo pulkų numeriai. Žinoma apie 20 tokių pulkų. Vienas pulkas – 1–3 tūkst. žmonių. Skurdžiai ginkluoti, su mažai technikos jie gali būti naudojami tik frontui laikyti, bet ne šturmuoti“, – sako Y. Levinas.

Antrasis frontas – ekonominis

Mitas, kad RF armija pati galingiausia, sugriautas. Ką gali jausti Rusijos generolai, žinodami artėjantį pralaimėjimą? „Pasakysiu kaip pulkininkas: generolo logiką sunku suprasti. Generolas – tai statusas. Jie dėvi kelnes su dviem antsiuvais, o tas statusas jiems trukdo adekvačiai suvokti padėtį. Jie kartais veikia nelogiškai, tačiau prisidengia: esą jie vykdo įsakymą. Užpulti Ukrainą buvo nelogiška, tačiau jie šį įsakymą įvykdė, retransliavo jį armijai puikiai suprasdami, kad teisme pasakys, jog gavo įsakymą ir jį įvykdė", – sakė R. Svitanas.

Karininkas kritikuoja politikų prognozes, esą mobilizuotųjų žūtys fronte ilgainiui išjudins Rusijos gyventojus ir šie pradės maištauti prieš valdžią.

„Kad ir kiek bus netekčių, rusai nesukils prieš valdžią. Rusai jau dabar prarado 100 tūkst. Jei skaičiuosime, kad Rusijoje gyvena 100 mln. žmonių, nebėra vieno žmogaus iš 1 tūkst. Jie to net nepastebėjo. Kai kurie žmonės per visą gyvenimą pažino ne daugiau kaip 100 žmonių. Kad rusai pastebėtų netektis, reikia sunaikinti bent 1 mln. per metus, kad būtų dingęs ar žuvęs bent jau vienas iš 100. Tik tada jie susimąstys“, – R. Svitanas įsitikinęs, kad rusai gali pajusti tik ekonominį spaudimą.

„Europos sostinės ir Vašingtonas nuolat skelbia pareiškimus, kad įvairių rūšių ginklų, įskaitant tankus, siuntimas jokiu būdu nereiškia jų dalyvavimo karo veiksmuose. Mes su tuo griežtai nesutinkame. Maskvoje tai suvokiama kaip tiesioginis dalyvavimas konflikte, ir matome, kad tai vis labiau plinta“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Turime visuomet aiškiai parodyti, kad darome viską, kas būtina ir įmanoma, kad paremtume Ukrainą, bet kartu neleidžiame karui peraugti į Rusijos ir NATO karą“, – sakė O. Scholzas parlamente.

„Šis itin pavojingas sprendimas perkelia konfliktą į naują konfrontacijos lygį ir prieštarauja Vokietijos politikų pareiškimams apie Vokietijos Federacijos nenorą į jį įsitraukti“, – ambasados išplatintame pareiškime cituojamas S. Nečajevas.

Pasak dienraščio, Madrido pozicija priklausė nuo to, ar bus pasiektas Europos lygmens susitarimas šiuo klausimu.

Pažymima, kad Ispanijos kariuomenės arsenale yra 347 „Leopard“ tankai.

Tikimasi, kad trečiadienį Berlynas paskelbs sprendimą dėl galingų vokiečių gamybos kovinių tankų „Leopard“, kurių seniai siekia Kyjivas, eksporto.

Vokietija taip pat paragino sąjungininkus pradėti mokyti Ukrainos pajėgas jais naudotis.

Pastarosiomis savaitėmis Vakarų šalys žadėjo ukrainiečiams padėti atremti Rusijos invaziją vis sudėtingesne karine technika, o Kyjivas labiausiai nori kovinių tankų.

Antradienį Berlynas sutikimo dar nedavė, tačiau Vokietijos žiniasklaida, įskaitant laikraštį „Der Spiegel“ ir naujienų kanalą NTV, pranešė, kad kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) jį suteiks.

Pranešimas turi pasirodyti trečiadienį, o kartu turėtų būti paskelbtas leidimas kitoms šalims, įskaitant Lenkiją, Ukrainai perduoti savo tankų „Leopard“, pranešė leidiniai.

Vašingtonas taip pat linksta link sprendimo nusiųsti Ukrainai nemažai tankų „Abrams M1“, laikraščiui „The Wall Street Journal“ teigė JAV pareigūnai.

V. Zelenskis: derybos dėl tankų perdavimo „turi baigtis sprendimais“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad diskusijos dėl modernių vakarietiškų tankų tiekimo jo šaliai „turi baigtis sprendimais“.

Pareiškimas pasirodė atsiradus pranešimams žiniasklaidoje, kad Vokietija ir Jungtinės Valstijos yra pasirengusios juos tiekti.

„Sąjungininkai turi reikiamą tankų skaičių“, kurio Ukraina reikalauja, kad sustiprintų savo pajėgas prieš Rusijos invaziją, savo vakaro kalboje sakė V. Zelenskis.

„Manau, kad tai bus kiekis, kuris tikrai leis kalbėti apie tam tikrą stiprų žingsnį į priekį ukrainiečiams mąstant, kaip atsiimti Rusijos užgrobtas teritorijas. Dabar yra būtent tas laikas, kai tai reikia padaryti, ta parama turi ateiti kuo greičiau. Tad bus dabar antras klausimas – kada tai ateis, kada iš visų sandėlių išvešime jau patikrintus „Leopardus“ ir atiduosime ukrainiečiams“, – Žinių radijui trečiadienį sakė L. Kasčiūnas.

Pastarosiomis savaitėmis Vakarų šalys žadėjo ukrainiečiams padėti atremti Rusijos invaziją vis sudėtingesne karine technika, o Kyjivas labiausiai nori kovinių tankų.

Antradienį Berlynas sutikimo dėl kovinių tankų „Leopard“ eksporto dar nedavė, tačiau Vokietijos žiniasklaida pranešė, kad kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) jį suteiks.

Vašingtonas taip pat linksta link sprendimo nusiųsti Ukrainai nemažai tankų „Abrams M1“, laikraščiui „The Wall Street Journal“ teigė JAV pareigūnai.

Švedijos ir Suomijos narystę NATO turkai galėtų ratifikuoti po rinkimų

Švedijos ir Suomijos narystę NATO Turkija galėtų ratifikuoti po rinkimų gegužę, taip sudarant galimybę šalims spėti prisijungti prie Aljanso iki Vilniaus viršūnių susitikimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas.

Dabar yra būtent tas laikas, kai tai reikia padaryti, ta parama turi ateiti kuo greičiau.

„Vienas dalykas, vidaus politika, gegužės viduryje yra rinkimai, Erdoganui reikia populiarumo, jis turi problemų su opozicija, kol kas apklausos rodo, kad jis pralaiminėja“, – Žinių radijui trečiadienį sakė parlamentaras.

„Iki rinkimų tikėtis kažko gali būti sudėtinga“, – pridūrė jis.

Turkija antradienį neribotam laikui atidėjo naują derybų su Švedija ir Suomija raundą dėl šių šalių narystės NATO.

Turkija šį sprendimą priėmė praėjus dienai po to, kai prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) įspėjo Švediją, kad nepritars jos siekiui prisijungti prie JAV vadovaujamo Vakarų gynybos aljanso.

Ankarą taip pat papiktino savaitgalį prie jos ambasados Stokholme įvykęs incidentas, kuomet prieš islamą nusiteikęs politikas sudegino Koraną.

„Viskas šiek tiek dabar yra susikomplikavę“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak jo, tokį Ankaros delsimą dėl Skandinavijos šalių narystės NATO ratifikavimo galima vertinti ir kaip derybinę poziciją, siekiant įsigyti amerikietiškų F-16 naikintuvų.

Įsigijusi pažangią rusišką priešraketinės gynybos sistemą, kuri Turkiją pasiekė 2019 metais, šalis buvo pašalinta iš naikintuvų F-35 programos.

Tačiau po Rusijos invazijos į Ukrainą šiltėjant JAV ir Turkijos santykiams, amerikiečių prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) birželį R. T. Erdoganui sakė, kad pritartų ne tokių pažangių naikintuvų F-16 pardavimui.