Kaip nurodoma trečiadienį išplatintame pranešime, gyva eile asmenys bus aptarnaujami tik tam tikrais išimtinais atvejais.

Tokių permainų departamentas teigia besiimantis, siekiant gerinti klientų aptarnavimą, efektyviau prognozuoti jų srautus ir tinkamai paskirstyti pajėgumus jiems aptarnauti.

Šių metų liepą asmenų aptarnavimas gyva eile su tam tikromis išimtimis buvo sustabdytas tik Vilniaus skyriuje ir tai, anot įstaigos, visiškai pasiteisino, todėl nuspręsta tokį modelį taikyti visoje šalyje.

„Sprendimas atsisakyti asmenų aptarnavimo gyva eile Vilniaus skyriuje, kuris iki tol turėdavo atlaikyti milžiniškus klientų antplūdžius, buvo teisingas. Pastebėjome, jog išsilygino asmenų srautai, gerokai sumažėjo skundų, mažiau streso darbe patiria ir mūsų įstaigos darbuotojai, kurie iki tol nuolat turėdavo atlaikyti milžinišką psichologinį spaudimą“, – sako Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Be išankstinės registracijos į klientų aptarnavimo skyrius galės atvykti pensininkai bei asmenys su negalia – jie bus aptarnaujami be eilės, vos tik atsiras laisvas klientų langelis. Išimtys bus taikomos ir Lietuvos piliečiams, kurie pasą pageidauja užsisakyti ir gauti ypatingos skubos tvarka, tą pačią dieną.

Vizito rezervuoti taip pat nereikės pagaminto dokumento atsiimti atvykstantiems klientams.

Atsisakius Lietuvos piliečių aptarnavimo gyva eile, bus atverti papildomi vizitų rezervacijos langeliai.

„Asmenų aptarnavimas iš anksto rezervavus laiką leis mums kur kas geriau prognozuoti ir valdyti klientų srautus, užtikrinti, kad kiekvienas asmuo paslaugą gaus rezervuotu laiku, o be rezervacijos atėję klientai neturės laukti eilėse keletą valandų. Be to, tokiu būdu normalizuosime Migracijos departamento specialistams tenkantį darbo krūvį“, – sakė E. Gudzinskaitė.

Migracijos departamentas primena, jog vizitai į klientų aptarnavimo skyrius yra rezervuojami migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS – portale migracija.lt. Apsilankymo datą bei laiką galima rezervuoti ir paskambinus telefonu +370 707 67 000.

Vyriausybė šią savaitę šį įkainį nuo 100 eurų sumažino iki 50 eurų.

Taip viliamasi paskatinti užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius kartu su pasu užsisakyti ir ID kortelę.

Naujo paso išdavimo įkainio keisti neplanuojama, ir toliau ši paslauga atsieis 100 eurų.

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu dėl didelės kainos ir dėl paso teikiamų didesnių galimybių keliauti užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai užsisako tik vieną asmens tapatybės dokumentą. Pavyzdžiui, 2021 metais priimti 48 tūkst. 439 prašymai išduoti ar pakeisti pasą bei 3929 prašymai dėl asmens tapatybės kortelės.

„Nustačius 50 eurų konsulinį mokestį už asmens tapatybės kortelės išdavimą ar keitimą, kai kartu keičiamas ar išduodamas pasas, siekiama paskatinti užsienyje gyvenančius Lietuvos piliečius kartu su pasu užsisakyti ir kortelę, kuri taptų viena iš esminių prielaidų patogiau naudotis Lietuvos institucijų ir įstaigų teikiamomis 646-ių rūšių elektroninėmis paslaugomis“, – teigiama dokumento lydraštyje.

Pabrėžiama, kad kortelėje įdiegti asmens elektroninės atpažinties ir kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikatai leidžia ja naudotis kaip elektronine tapatybės nustatymo bei elektroninio parašo priemone.

Be to, iš galiojančio Vyriausybės nutarimo išbrauktas 120 eurų mokestis už prašymų išduoti nacionalines vizas ir sprendimų dėl jų priėmimą.

Nuo liepos 1-osios nacionalinių vizų išdavimu rūpinsis nebe diplomatinės įstaigos, o Migracijos departamentas.

Užsienietis, norėdamas gauti nacionalinę vizą, turės kreiptis į išorės paslaugų tiekėją, su kuriuo Migracijos departamentas yra sudaręs sutartį.

Dėl Šengeno vizų išdavimo ir toliau bus galima kreiptis į Lietuvos diplomatines atstovybes. 

Kaip antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), šeštadienį vakare Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos užkardos pasieniečiai ties Kalvarijos savivaldybės Salaperaugio kaimu, kelyje Marijampolė – Suvalkai, patikrino į Lenkiją beišvažiuojantį mikroautobusą „Opel Vivaro“.

Lenkiškais registracijos numeriais pažymėtą transporto priemonę vairavo 30 metų Latvijos pilietis.

Pasieniečiams kilo įtarimų, kad mikroautobusu gali būti gabenamas nelegalus krovinys. Patikrinę automobilį, pasieniečiai jo dugne po kilimėliu rado įrengtą slėptuvę. Iš jos pareigūnai ištraukė daugiau kaip 58 tūkst. eurų grynaisiais ir svetimą vienos iš ES šalių piliečiui priklausančią asmens tapatybės kortelę. Taip pat aptiktos dar keturios, įtariama, suklastotos ES šalių asmens tapatybės kortelės.

Latvį VSAT pareigūnai sulaikė ir uždarė į areštinę, Alytaus apylinkės teismas jį leido suimti trims mėnesiams.

VSAT pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, dokumento pagrobimo arba panaudojimo.

Kaip informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM), iš viso bus keičiama apie 5 tūkst. tapatybės kortelių su pasenusiais elektroninio parašo įtaisais. Tiek asmenų, anot ministerijos, elektroniniu parašu naudojasi aktyviai. Jie sudaro 0,8 proc. visų tais metais išduotų tapatybės kortelių.

VRM pabrėžia, kad pačių tapatybės kortelių saugumui tai neturi jokios įtakos, tad nesinaudojantieji elektroniniu parašu tapatybės kortelių keisti neturės.

„Asmens dokumentai išduodami dešimčiai metų. Technologijų pažangos amžiuje toks laikotarpis elektroninėms ar kompiuterinėms sistemoms yra itin didelis. Nenuostabu, kad kai kurias technologijas tenka keisti naujomis“, – aiškina vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

E. Misiūnas taip pat tikina, kad nuo 2009-ųjų „nėra žinoma nė vieno atvejo“, kad būtų suabejota elektroninio parašo tikrumu, tad įtaiso pažeidžiamumas yra „labiau teorinis“.

Anot jo, dėl spartaus technologijų tobulėjimo bus diskutuojama, ar nevertėtų tapatybės kortelių keisti dažniau, pavyzdžiui, kas penkerius metus.

Tokiu būdu siekiama sumažinti asmeninių duomenų vagystės pavojų.

Ši euro zonai priklausanti 1,3 mln. gyventojų turinti Baltijos valstybė yra laikoma skaitmeninėje srityje viena labiausiai pažengusių šalių ir dėl to neretai vadinama „E-stija“. Šalis išduoda elektronines tapatybės korteles, su kuriomis piliečiai specialiame „e-vyriausybės“ portale gali prieiti praktiškai prie visų valstybės paslaugų.

IT saugumo ekspertai neseniai aptiko trūkumą Šveicarijoje pagamintose šių kortelių mikroschemose ir nustatė, kad jos nepakankamai apsaugotos nuo kibernetinių atakų.

„E-valstybės funkcionavimas yra pagrįstas pasitikėjimu ir valstybė negali sau leisti, kad iš Estijos tapatybės kortelės turėtojo būtų pavogti asmeniniai duomenys“, – ketvirtadienį sakė premjeras Juri Ratas (Jūris Ratas). Jis paskelbdamas sprendimą sustabdyti kortelių saugumo sertifikatus, kol jų savininkai atsisiųs atnaujinimą minėtam trūkumui ištaisyti.

„Blokuodama tapatybės kortelių, kurioms iškilo pavojus, sertifikatus, valstybė užtikrina tapatybės kortelės saugumą“, – sakė J. Ratas.

„Kiek šiuo metu žinome, nebuvo elektroninės tapatybės vagystės atvejų, bet Policijos ir pasienio apsaugos departamento bei Valstybinės informacinės sistemos departamento grėsmės vertinimas rodo, kad ši grėsmė tapo reali“, – pridūrė jis.

„Duomenų apie žmonių sveikatą apsauga – mūsų pagrindinis prioritetas, todėl sertifikatų sustabdymas yra vienintelis galimas variantas. Per pastaruosius du mėnesius buvo atliktas labai didelis darbas, kad būtų užtikrintas socialinių ir sveikatos apsaugos paslaugų funkcionavimas sustabdžius tapatybės kortelių sertifikatus. Vis dėlto artimiausiomis savaitėmis ligoninėse galimi pavieniai trikdžiai, todėl prašome pacientų būti supratingiems – šiuo žingsniu mes saugome jūsų duomenis“, – sakė sveikatos apsaugos ir darbo ministras Jevgeni Ossinovski (Jevgenijus Osinovskis).

Estija yra susikūrusi technologijų pionierės reputaciją. 2005 metais ši valstybė pirmoji surengė elektroninį balsavimą per rinkimus, joje įsikūręs NATO kibernetinės gynybos kompetencijos centras.

Estijos pareigūnai taip pat perspėjo, kad pavojus yra iškilęs ir kitoms kortelėms bei kompiuterių sistemoms visame pasaulyje, kurioms naudojamos to paties gamintojo mikroschemos.

Nuo 2001 metų Estijos elektronines tapatybės korteles gamina šveicarų kompanija „Trub AG“ ir jos perėmėja „Gemalto AG“.

Rugsėjo mėnesį grupei „Gemalto“ priklausanti „Trub Baltic AS“ paskelbė, kad bendradarbiauja su Estijos vyriausybe, siekiant pašalinti šį riktą.

Visi kortelių su defektais turėtojai gali atnaujinti savo saugumo sertifikatus internetu arba Estijos policijos ir pasienio apsaugos departamento skyriuose. Iki ketvirtadienio vakaro tai jau buvo padarę maždaug 40 tūkst. vartotojų.

Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos pranešė, kad nuo šių metų sausio 18 d. atnaujinamas prašymų išduoti asmens tapatybės korteles skubos tvarka per 5 darbo dienas priėmimas migracijos tarnybose.

Asmens tapatybės kortelių skubos tvarka išdavimas nuo 2015 m. gruodžio 23 d. buvo sustabdytas dėl Asmens dokumentų išrašymo centro Sertifikavimo centro modernizavimo darbų, kurie buvo atliekami Asmens dokumentų išrašymo centrui rengiantis perimti sertifikavimo veiklą iš Gyventojų registro tarnybos.

Sertifikavimo centro modernizavimo darbai vykdomi sėkmingai ir darniomis visų darbuotojų pastangomis visos sertifikatų sudarymo ir išdavimo proceso grandys jau atnaujintos ir veikia.

Apie likusio apribojimo – asmens tapatybės kortelės išdavimo skubos tvarka per 1 darbo dieną sustabdymo – atšaukimą bus informuojama papildomai.

Asmens dokumentų išrašymo centrui perimant asmens tapatybės kortelių išdavimą, jos laikinai nebus išduodamos skubos tvarka.

Kaip informavo Asmens dokumentų išrašymo centras (ADIC), prašymų priėmimas išduoti asmens tapatybės korteles per 1 ir per 5 darbo dienas sustabdytas nuo gruodžio 23-iosios - kada bus atšaukti apribojimai, kol kas nepranešama.

Apribojimai įvesti modernizuojant Sertifikavimo centrą - anot ADIC, kol vyks darbai, nebus techninių galimybių išduoti šiuos dokumentus skubos tvarka.

Anot ADIC, Lietuvos piliečio pasai skubos tvarka bus gaminami ir toliau, taip pat toliau priimami prašymai išduoti tapatybės korteles bendra tvarka, t.y. per mėnesį.

Iki šiol tapatybės korteles išduodavo Gyventojų registro tarnyba - ji nuo sausio 1-osios nutraukia veiklą, o tarnybos vykdytas funkcijas perima ADIC ir Registrų centras.