Tokį įvertinimą viešumoje kilus pasipiktinimui dėl šių patikrinimų pateikė kovo viduryje ministerijos sudaryta speciali komisija.

„Komisiją subūrėme tam, kad ekspertai objektyviai įvertintų užduoties atitikimą mokyklose dėstomai fizikos programai, sudėtingumo lygį ir skiriamą laiką. Ekspertai pateikė nuomonę, kad užduotys vienuoliktokams galėjo pasirodyti netikėtos ir pernelyg sudėtingos pagal užduotims atlikti skiriamą laiką“, – pranešime cituojamas švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Anot jo, svarbiausias yra mokinių interesas ir jų rezultatai negali nukentėti dėl nekorektiškų užduočių.

„Todėl įpareigojome Nacionalinę švietimo agentūrą atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas ir keisti dalies užduočių vertinimą“, – tvirtino ministras.

Kaip nurodoma komisijos išvadose, nors fizikos tarpinio patikrinimo užduotys buvo neįprastos ir skyrėsi nuo ankstesniais metais naudotų rengiant fizikos valstybinius egzaminus, jos atitinka fizikos bendrojo ugdymo programą – nerasta užduočių, viršijančių bendrosios ugdymo programos reikalavimus.

Vis dėlto Komisijos siūlymu, iš viso bus peržiūrėtas 12 užduočių vertinimas, o Nacionalinė švietimo agentūra pateiks mokiniams galutinius vertinimus iki kitos savaitės pabaigos.

Anot komisijos, užduotyse yra nekorektiškai formuluojamų klausimų, netikslaus terminų vartojimo, perteklinės ir supratimą apsunkinančios informacijos, netikslaus žymėjimo, techninių kliūčių, trukdančių mokiniui pasirinkti teisingą atsakymą.

Taip pat pastebėta, kad dalies klausimų atsakymai priklausė nuo ankstesniuose klausimuose gautų atsakymų. Ankstesnėje užduotyje gautas neteisingas atsakymas galėjo lemti, kad ir kito klausimo atsakymas bus neteisingas.

Vertindama fizikos tarpinio patikrinimo užduotį, komisija pateikė ir konkrečias rekomendacijas dėl užduoties vertinimo. Siūloma mokiniams skirti papildomų balų už tam tikrus atsakymus, kurie galėjo būti neįskaityti dėl techninių kliūčių, skirtingo simbolių naudojimo ir kitų niuansų.

Dalis moksleivių ir mokytojų po vykusio patikrinimo teigė, kad jame pateikti uždaviniai buvo sunkesni, nei pavyzdinėje užduotyje, sunku buvo surinkti maksimalų balų skaičių.

Patikrinime dalyvavo apie 5,5 tūkst. vienuoliktokų.

Tarpiniuose vienuoliktokų patikrinimuose šįmet dalyvaus daugiau nei 26 tūkst. moksleivių. Jie bus vykdomi nuo kovo 5 dienos iki balandžio 5 dienos, išskyrus chemijos ir istorijos atsiskaitymus, kurie vyks gegužės 6 ir 7 dienomis.

Tarpinio patikrinimo metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas būtų išlaikytas. Vienuoliktokai laikys po vieną dalyko tarpinį patikrinimą, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos, kurių bus po du.

Tarpiniai patikrinimai bus vykdomi elektroniniu būdu. Mokinių atliktos užduotys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros (kalbėjimo) tarpinio patikrinimo, bus vertinamos automatiškai. Jie preliminarius rezultatus sužinos iškart, kai tik baigs tarpinio patikrinimo užduotis.

Jei netenkins gautas rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus mokiniai galės perlaikyti iš naujo 2025 m. pavasarį, IV gimnazijos klasėje, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą. Perlaikymo galimybė bus sudaryta tik vienerius metus – pirmiesiems abiturientams, kurie laiko tarpinius patikrinimus.

Jei per tarpinį patikrinimą mokinys surinks 0 taškų, jis vis tiek galės laikyti to dalyko brandos egzaminą. Dėl pateisinamų priežasčių negalėję dalyvauti tarpiniame patikrinime galės jį laikyti kitais metais, kartu su tuometiniais vienuoliktokais.

„Dėl pateisinamų priežasčių negalėsiantys dalyvauti moksleiviai tarpinį patikrinimą galės laikyti kitais metais, ketvirtoje klasėje. Nedalyvaujantys be pateisinamos priežasties negalės atvykti į valstybinį brandos egzaminą – šie moksleiviai turės išlaikyti eksternu ir tarpinį patikrinimą, ir egzaminą“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

NŠA planuoja, kad 2023-2024 mokslo metais pirmąkart visuotinai rengiamuose tarpiniuose patikrinimuose dalyvaus per 26 tūkst. vienuoliktokų gimnazijose ar profesinėse mokyklose.

Patikrinimai tampa valstybinių brandos egzaminų dalimi – tarpinio patikrinimo rezultatas sudarys 40 proc. valstybinio brandos egzamino įvertinimo.

Kaip pirmadienį spaudos konferencijoje sakė NŠA direktorė R. Krasauskienė, privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų tarpiniai patikrinimai visiems šalies vienuoliktokams Lietuvos bus organizuojami pirmą kartą.

Geras rezultatas užtikrins egzamino išlaikymą

Anot NŠA direktorės, tarpinių patikrinimų metu galima gauti iki 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka valstybiniam egzaminui išlaikyti. Per tarpinį patikrinimą surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus iš 40 galimų, abiturientas ateis į valstybinį egzaminą žinodamas, kad šis jau išlaikytas, kad ir kiek taškų besurinktų.

Tarpinių patikrinimų prireikė tam, kad mokiniai galėtų išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje, kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti palaipsniui, nenukeliant visko į vieną brandos egzaminą.

„Tarpinių patikrinimų prireikė tam, kad mokiniai galėtų išskaidyti didžiulį mokymosi krūvį baigiamojoje klasėje, kaupti įvertinimą dalimis, mokytis nuosekliau, atsiskaityti palaipsniui, nenukeliant visko į vieną brandos egzaminą“, – teigė R. Krasauskienė.

Tarpiniai patikrinimai rengiami iš lietuvių kalbos ir literatūros, tautinių mažumų gimtosios kalbos ir literatūros, matematikos, užsienio kalbų, visuomeninio, gamtamokslinio ir technologinio ugdymo dalykų.

Patikrinimai vyks nuo kovo 5 iki balandžio 5 dienos ir gegužės 7-ąją.

Visi tarpiniai patikrinimai bus rengiami elektroniniu būdu, užduotys, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros (kalbėjimo), vertinamos automatiškai. Moksleiviai preliminarius rezultatus sužinos iškart po patikrinimo.

Tarpinio patikrinimo trukmė – 90 minučių, lietuvių kalbos ir literatūros pirmojo patikrinimo – 30 minučių, matematikos pirmojo ir antrojo patikrinimų – po 45 minutes.

Galės ir nelaikyti egzamino

Į mokinio brandos atestatą bus įrašytas ir tarpinio patikinimo rezultatas, ir bendras rezultatas su pagrindinės egzaminų sesijos metu laikyto brandos egzamino vertinimu. Nusprendus nelaikyti brandos egzamino, bus įrašytas tik išlaikyto tarpinio patikrinimo įvertinimas.

Tokia sistema, anot NŠA vadovės, taikoma Prancūzijoje, Danijoje ir Slovėnijoje. Be to, tarpinių patikrinimų rezultatai galėtų būti naudojami kaip slenkstis – laikyti brandos egzaminą galėtų tik surinkę minimalų balų skaičių tarpiniame patikrinime. Tokia tvarka taikoma Suomijoje.

Mokytojams daugiau informacijos apie tarpinius patikrinimus skelbiama NŠA svetainėje, mokiniai su užduočių pavyzdžiais susipažinti ir pamėginti jas atlikti gali informacinėje testavimo sistemoje BETA.

NŠA duomenimis, mokyklose, organizuosiančiose tarpinius patikrinimus, yra per 40 tūkst. mokinių ugdymui skirtų kompiuterių. Agentūra teigia stebinti aprūpinimo kompiuterine įranga situaciją.

Dar galės perlaikyti kitąmet

Sausio 16 dieną 379 mokyklose atlikti techniniai bandymai dėl galimybių vykdyti tarpinius vienuoliktokų patikrinimus. Prie išbandymo prisijungė beveik 22,8 tūkst. mokinių.

Kiek ilgiau nei valandą trukę bandymai, NŠA duomenimis, praėjo sklandžiai. Pranešimų, kad yra trikdžių dėl elektros, interneto ryšio ar kitų kliūčių, iš mokyklų negauta.

Anot NŠA, jei netenkins gautas rezultatas, tarpinius pasiekimų patikrinimus šiųmetiniai vienuoliktokai dar galės perlaikyti kitų metų pavasarį, IV gimnazijos klasėje, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros pirmąjį (kalbėjimo) tarpinį patikrinimą. Vėliau tokios galimybės neliks.

NŠA Pasiekimų departamento direktorius Vidmantas Jurgaitis nurodė, kad antrasis lietuvių kalbos ir literatūros (kalbėjimo) tarpinis patikrinimas numatytas 2024-2025 mokslo metų gruodį arba sausį. Datas NŠA tikisi pranešti iki vasario vidurio.

Pats pirmas vienuoliktokų tarpinis patikrinimas Lietuvoje surengtas pernai balandį. Tai buvo lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros patikrinimas, kurį laikė 807 moksleiviai.